10 straipsnis. Valstybės turto valdymas, naudojimas ir disponavimas juo patikėjimo teise

1. Valstybės turtas, įskaitant pripažintą nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti valstybės turtą, patikėjimo teise valdyti, naudoti ir disponuoti juo perduodamas Vyriausybės nustatyta tvarka, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip. Sprendimą dėl valstybės turto perdavimo patikėjimo teise Vyriausybės nustatyta tvarka priima Vyriausybė arba valstybės turto valdytojai, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip.

2. Valstybės turtas gali būti perduodamas patikėjimo teise šiems valstybės turto patikėjimo teisės subjektams:

1) valstybės biudžetinėms įstaigoms;

2) Lietuvos bankui;

3) subjektams, kuriems teisė valdyti valstybės turtą patikėjimo teise suteikta jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose;

4) savivaldybėms – šio įstatymo 11 straipsnyje nustatytais atvejais;

5) kitiems juridiniams asmenims pagal valstybės turto patikėjimo sutartį šio straipsnio 4 dalyje nustatytais atvejais.

3. Valstybės turto valdytojai, išskyrus nurodytus šio straipsnio 2 dalies 5 punkte, turi teisę priimti sprendimus, susijusius su patikėjimo teise valdomo valstybės turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo, išskyrus sprendimus, susijusius su valstybės turto perleidimu kitų asmenų nuosavybėn ar su daiktinių teisių į jį suvaržymu, jeigu šiame ir kituose įstatymuose nenustatyta kitaip. Subjektas, turintis teisę priimti sprendimus dėl valstybės turto perdavimo patikėjimo teise, savo sprendime dėl valstybės turto perdavimo patikėjimo teise turi teisę nustatyti ir kitas patikėto valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo sąlygas bei apribojimus.

4. Šio straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytiems kitiems juridiniams asmenims valstybės turtas patikėjimo teise gali būti perduotas pagal paprasta rašytine forma sudaromą valstybės turto patikėjimo sutartį tik tais atvejais, kai įstatymais jiems pavesta įgyvendinti valstybines funkcijas. Sprendimą dėl valstybės turto perdavimo patikėjimo teise kitiems juridiniams asmenims priima Vyriausybė, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip. Tokiame sprendime turi būti nurodytas valstybės turto patikėjimo teisės subjektas, įgaliotas sudaryti valstybės turto patikėjimo sutartį, juridinis asmuo, kuriam įstatymais pavesta įgyvendinti valstybines funkcijas, sutarties galiojimo terminas, kuris negali būti ilgesnis kaip 20 metų, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip. Kiti juridiniai asmenys, kuriems valstybės turtas perduotas pagal valstybės turto patikėjimo sutartį, negali šio turto perduoti nuosavybės teise kitiems asmenims, jo įkeisti ar kitaip suvaržyti daiktinių teisių į jį, juo garantuoti, laiduoti ar kitu būdu juo užtikrinti savo ir kitų asmenų prievolių įvykdymo, jo išnuomoti, suteikti panaudos pagrindais ar perduoti jo kitiems asmenims naudotis juo kitu būdu, išskyrus kituose įstatymuose nustatytus atvejus. Šis valstybės turtas gali būti naudojamas tik įstatymų nustatytoms valstybinėms funkcijoms įgyvendinti. Valstybės turto patikėjimo sutartyje gali būti nustatyti ir kiti, šioje dalyje nenurodyti, Vyriausybės sprendime nustatyti valstybės turto patikėjimo teisės subjekto teisių dėl valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo apribojimai. Valstybės turto patikėjimo teisės subjektas, įgaliotas sudaryti valstybės turto patikėjimo sutartį, privalo prižiūrėti, kad sutartis būtų tinkamai vykdoma. Valstybės turto patikėjimo sutartis pasibaigia suėjus joje nustatytam terminui arba prieš joje nustatytą terminą, jeigu pasikeitus teisiniam reguliavimui juridinis asmuo nebeįgyvendina valstybinių funkcijų arba jeigu valstybės turtas nebėra reikalingas ar nebenaudojamas valstybinėms funkcijoms, kurioms įgyvendinti buvo perduotas, taip pat jeigu yra pradėta juridinio asmens bankroto, restruktūrizavimo ar likvidavimo procedūra. Pasibaigus valstybės turto patikėjimo sutarčiai, valstybės turtą patikėjimo teise valdo, naudoja ir disponuoja juo valstybės turto patikėjimo teisės subjektas, sudaręs valstybės turto patikėjimo sutartį, jeigu Vyriausybė nenustato kitaip.

5. Patikėjimo teisė į perduodamą valstybės turtą atsiranda nuo valstybės turto perdavimo–priėmimo akto pasirašymo dienos arba nuo valstybės turto patikėjimo sutarties sudarymo dienos, jeigu joje nustatyta, kad ši sutartis taip pat yra ir perdavimo–priėmimo aktas. Kai nėra asmens, valdančio valstybės turtą patikėjimo teise, patikėjimo teisė į perduotą valstybės turtą atsiranda nuo sprendimo dėl valstybės turto perdavimo patikėjimo teise įsigaliojimo dienos.