2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

1. Atsparumas – ypatingos svarbos subjekto gebėjimas užkirsti kelią įvykiui, ekstremaliajam įvykiui, ypatingam įvykiui, ekstremaliajai situacijai ar krizei, dėl kurių gali sutrikti arba nutrūkti būtinosios paslaugos teikimas, apsisaugoti nuo jo (jos), į jį (ją) reaguoti, prieš jį (ją) atsilaikyti, jį (ją) sušvelninti, įveikti, prisitaikyti prie jo (jos) ir po jo (jos) atkurti veiklą.

1¹. Būtinoji paslauga – paslauga, kurios teikimas būtinas siekiant užtikrinti gyvybiškai svarbias valstybės funkcijas.

2. Būtinos užduotys – ekstremaliajai situacijai likviduoti ir jos padariniams skubiai šalinti būtini atlikti darbai, kurių neatlikus atsirastų arba galėtų atsirasti žala Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesams, gyventojams, aplinkai ar turtui.

3. Cheminis mišinys – dviejų arba daugiau cheminių medžiagų mišinys arba tirpalas.

3¹. Civilinė gynyba – civilinės saugos dalis, kuria siekiama apsaugoti gyventojus nuo jų gyvybei ar sveikatai pavojingų veiksnių, turtą, aplinką gresiant ar įvykus agresijos aktui ar įvedus karo padėtį, taip pat gyvybiškai svarbių valstybės funkcijų atlikimo ir paramos teikimo ginkluotosioms pajėgoms ir atvykstančioms pajėgoms užtikrinimas vadovaujantis Lietuvos Respublikos mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos ir Lietuvos Respublikos karo padėties įstatymais.

4. Civilinė sauga – veikla, apimanti valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų įstaigų, ūkio subjektų, nevyriausybinių organizacijų, gyventojų ir kitų šiame įstatyme nurodytų asmenų pasirengimą įvykiams, ekstremaliesiems įvykiams, ypatingiems įvykiams, ekstremaliosioms situacijoms, veiksmus gresiant ar įvykus įvykiams, ekstremaliesiems įvykiams, ypatingiems įvykiams, gresiant ar susidarius ekstremaliosioms situacijoms, jų valdymą, likvidavimą ir padarinių šalinimą, taip pat ypatingos svarbos subjektų pasirengimą užtikrinti atsparumą.

4¹. Civilinės saugos pagalbos punktas – statinyje, patalpoje ar teritorijoje parinkta vieta, kurioje ekstremaliųjų įvykių, ypatingų įvykių, ekstremaliųjų situacijų, agresijos akto, paskelbtos mobilizacijos ar karo padėties metu nukentėjusiems gyventojams teikiama humanitarinė pagalba, išskyrus laikiną nukentėjusių gyventojų apgyvendinimą.

5. Didelė pramoninė avarija – dėl nekontroliuojamos padėties eksploatuojant pavojingąjį objektą įvykstantis nenumatytas staigus įvykis (sprogimas, gaisras arba didelio kiekio pavojingųjų medžiagų išsiveržimas į aplinką), kuris sukelia tiesioginį ar uždelstą didelį pavojų gyventojams ir (ar) aplinkai pavojingajame objekte ar už jo ribų ir kuris yra susijęs su viena ar keliomis pavojingosiomis medžiagomis.

6. Ekstremalioji situacija – dėl ekstremaliojo įvykio susidariusi padėtis, kuri gali sukelti ar sukelia didelį pavojų gyventojų gyvybei ar sveikatai, jų būtiniausioms gyvenimo (veiklos) sąlygoms, turtui, aplinkai, gyvybiškai svarbių valstybės funkcijų atlikimui, viešajai tvarkai arba gyventojų žūtį, sužalojimą, turtinę ar kitą žalą.

7. Ekstremaliojo įvykio kriterijai – stebėjimais ir skaičiavimais nustatyti arba tarptautinėje praktikoje naudojami fizikiniai, cheminiai, geografiniai, medicininiai, socialiniai ar kiti įvykio mastą, padarinius ar faktą apibūdinantys dydžiai arba aplinkybės (kritinės ribos), kuriuos atitinkantis įvykis laikomas ekstremaliuoju.

8. Ekstremaliosios situacijos operacijų vadovas – valstybės tarnautojas, valstybės politikas ar valstybės ir (ar) savivaldybės institucijos ar įstaigos darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį, paskirtas vadovauti visiems krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos subjektams, dalyvaujantiems likviduojant ekstremaliąją situaciją ir šalinant jos padarinius, ir pagal kompetenciją priimantis sprendimus, būtinus siekiant likviduoti ekstremaliąją situaciją ir pašalinti jos padarinius.

9. Ekstremaliosios situacijos židinys – vieta, kurioje įvyko įvykis ar ekstremalusis įvykis, ir teritorija, apimanti didžiausio pavojaus sritį apie tų įvykių vietą, kurioje gresia įvykio ar ekstremaliojo įvykio veiksnių pavojai ten esančių gyventojų gyvybei ir (ar) sveikatai, turtui ir (ar) aplinkai.

10. Ekstremaliųjų situacijų valdymo planas – savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų įstaigų, ūkio subjektų ir veiklos vykdytojų veiksmų ir priemonių planas, užtikrinantis materialinių ir žmogiškųjų išteklių sutelkimą ir valdymą gresiant ar susidarius ekstremaliosioms situacijoms.

11. Ekstremalusis įvykis – nustatytus kriterijus atitinkantis gamtinis, techninis, ekologinis ar socialinis įvykis, keliantis tokio lygio pavojų gyventojų gyvybei ar sveikatai, jų būtiniausioms gyvenimo (veiklos) sąlygoms, turtui, aplinkai, gyvybiškai svarbių valstybės funkcijų atlikimui, viešajai tvarkai, kad gali būti skelbiama ekstremalioji situacija.

12. Gelbėjimo darbai – veiksmai, kuriais įvykių, ekstremaliųjų įvykių, ypatingų įvykių ar ekstremaliųjų situacijų metu siekiama išgelbėti gyventojų gyvybes, sveikatą ir turtą, suteikti gyventojams pirmąją medicinos pagalbą, taip pat apsaugoti aplinką.

13. Gelbėjimo darbų vadovas – civilinės saugos pajėgų valstybės tarnautojas ar darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį, ekstremaliosios situacijos židinyje vadovaujantis paieškos, gelbėjimo ir neatidėliotiniems darbams, taip pat įvykio, ekstremaliojo įvykio likvidavimo ir jų padarinių šalinimo darbams.

14. Gyventojas – fizinis asmuo, esantis Lietuvos Respublikos teritorijoje.

15. Gyventojų evakavimas – dėl gresiančio ar įvykusio įvykio, ekstremaliojo įvykio, ypatingo įvykio, gresiančios ar susidariusios ekstremaliosios situacijos, gresiančio ar įvykusio agresijos akto, paskelbtos mobilizacijos ar įvestos karo padėties vykdomas laikinas gyventojų perkėlimas ir (ar) koordinuojamas savarankiškas gyventojų išvykimas iš teritorijų, kuriose yra ar būtų pavojinga toliau gyventi ir (ar) dirbti, į kitas teritorijas, prireikus suteikiant jiems laikinas gyvenamąsias patalpas.

15¹. Gyventojų priėmimo punktas – savivaldybės ekstremaliųjų situacijų valdymo plane nustatyta vieta, kurioje atliekamas evakuojamų gyventojų priėmimas, įskaitant laikinų gyvenamųjų patalpų jiems suteikimą.

15². Gyventojų surinkimo punktas – savivaldybės ekstremaliųjų situacijų valdymo plane nustatyta vieta, į kurią atvyksta evakuojami gyventojai ir per kurią vykdomas šių gyventojų vykimas į tarpinius gyventojų evakavimo punktus ir (ar) gyventojų priėmimo punktus.

15³. Hibridinė grėsmė – užsienio valstybių ar kitų užsienio subjektų, taip pat jų organizuojamų, kontroliuojamų ar koordinuojamų asmenų ar jų grupių kinetiniai ir nekinetiniai veiksmai, kuriais daroma arba gali būti padaryta žala gyventojams ir (ar) valstybei ir (arba) sutrikdomas arba gali būti sutrikdytas sprendimų, susijusių su valstybės viešaisiais interesais, priėmimas ar įgyvendinimas, ir (arba) sumažinamas arba gali būti sumažintas gyventojų pasitikėjimas valstybe, kai dėl šių veiksmų krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos subjektams kyla poreikis koordinuoti valstybės ir (ar) savivaldybių institucijų ir įstaigų, ir (ar) visuomenės veiksmus, siekiant išvengti šioje dalyje nurodytos žalos arba ją sumažinti ir užkirsti kelią tokio pobūdžio žalai ateityje.

16. Įvykis – ekstremaliojo įvykio kriterijų neatitinkantis gamtinis, techninis, ekologinis ar socialinis įvykis, keliantis pavojų gyventojų gyvybei ar sveikatai, jų būtiniausioms gyvenimo (veiklos) sąlygoms, turtui ir (ar) aplinkai, gyvybiškai svarbių valstybės funkcijų atlikimui, viešajai tvarkai.

17. Ypatingas įvykis – staigus įvykis ar netikėtai susidariusios aplinkybės, sukėlę pavojų visuomenės saugumui ar viešajai tvarkai, gyventojų gyvybei, sveikatai, turtui ar aplinkai, užsienio valstybėje esančių Lietuvos Respublikos piliečių gyvybei ar saugumui, nacionalinę priklausomybę turintiems laivams ar orlaiviams, kai staigus įvykis ar netikėtai susidariusios aplinkybės turi ar gali turėti reikšmingų neigiamų padarinių ir (ar) reikia skubaus valdymo sprendimo nacionaliniu lygmeniu.

17¹. Ypatingos svarbos infrastruktūra – teritorijų, statinių, įrenginių ir konstrukcijų, kitokio turto ir (ar) informacinių sistemų visuma arba jų dalys, reikalingos būtinosioms paslaugoms teikti.

17². Ypatingos svarbos subjektas – juridinis asmuo, kita organizacija ar jų padalinys, pagal savo paskirtį ar veiklos pobūdį teikiantis būtinąsias paslaugas ir priklausantis vienai iš šio įstatymo 1 priede nurodytų kategorijų, ir įtrauktas į Lietuvos Respublikos Vyriausybės tvirtinamą ypatingos svarbos subjektų sąrašą.

18. Kita įstaiga – socialinėje, švietimo, mokslo, kultūros, sporto, sveikatos priežiūros srityse veikiantis juridinis asmuo, kurio veiklos tikslas – tenkinti tam tikrus viešuosius interesus. Ši sąvoka neapima valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų.

19. Krizė – valstybės lygio ekstremalioji situacija, kurios nepavyksta arba neįmanoma likviduoti ir (ar) pašalinti jos padarinių taikant šiame įstatyme nustatytas valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valdymo priemones, ypatingo įvykio, taip pat išorės arba vidaus įvykių ar procesų nulemta situacija, kelianti grėsmę Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesams ar gyvybiškai svarbių valstybės funkcijų atlikimui. Ši sąvoka neapima grėsmę valstybės suverenumui, teritorijos vientisumui, Lietuvos Respublikos konstitucinei santvarkai ar visuomenės rimčiai keliančių situacijų ir įvykių, kuriems esant yra pagrindas priimti sprendimą dėl kariuomenės panaudojimo reaguojant į vietinio pobūdžio ginkluotus incidentus ir valstybės sienos pažeidimus, pagal savo pobūdį neprilygstančius agresijos aktams, ar įvesti karo padėtį.

20. Krizių ir ekstremaliųjų situacijų prevencija – kryptingai vykdoma veikla, kad būtų išvengta krizių ar ekstremaliųjų situacijų arba mažėtų jų galimybė, o susidarius krizei ar ekstremaliajai situacijai būtų kuo mažiau pakenkta Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesams, gyvybiškai svarbių valstybės funkcijų atlikimui, gyventojams, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų įstaigų, ūkio subjektų ir veiklos vykdytojų veiklai, turtui ir aplinkai.

21. Krizių ir ekstremaliųjų situacijų valdymo planas – valstybės institucijų ir įstaigų veiksmų ir priemonių, turinčių užtikrinti krizių ir ekstremaliųjų situacijų valdymą, planas.

22. Krizių valdymas – veikla, apimanti rizikos veiksnių, pavojų ir grėsmių Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesams ar gyvybiškai svarbių valstybės funkcijų atlikimui numatymą, stebėjimą, prevencinių ir pasirengimo priemonių rengimą ir vykdymą, krizių likvidavimą ir jų padarinių šalinimą.

23. Krizių valdymo ir civilinės saugos mokymas – paskaitos, seminarai, pratybos ir kiti renginiai, kurių tikslas – suteikti žinių, kaip pasirengti įvykiams, ekstremaliesiems įvykiams, ypatingiems įvykiams, krizėms, ekstremaliosioms situacijoms, kaip juos valdyti, likviduoti ir šalinti jų padarinius, mokyti įgytas žinias taikyti praktikoje ir patikrinti asmenų žinias bei pasirengimą veikti įvykių, ekstremaliųjų įvykių, ypatingų įvykių, krizių, ekstremaliųjų situacijų, karo padėties ir hibridinių grėsmių metu.

24. Kolektyvinės apsaugos statinys – statinys ar patalpa, kurie yra pritaikyti gyventojams laikinai apsaugoti nuo jų gyvybei ar sveikatai pavojingų veiksnių gresiant ar įvykus įvykiui, ekstremaliajam įvykiui, ypatingam įvykiui, gresiant ar susidarius ekstremaliajai situacijai, gresiant ar įvykus agresijos aktui, paskelbus mobilizaciją ar įvedus karo padėtį, šį statinį ar patalpą panaudojant gyventojams laikinai apgyvendinti.

25. Materialiniai ištekliai – nekilnojamasis turtas, transporto priemonės, įranga ir kiti daiktai, energijos ištekliai, kurie gali būti panaudoti su krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos uždavinių įgyvendinimu susijusioms funkcijoms ir užduotims atlikti.

26. Neatidėliotini darbai – veiksmai, užtikrinantys gelbėjimo, paieškos darbų vykdymą, turto išsaugojimą, sanitarinį švarinimą ir būtiniausių gyvenimo (veiklos) sąlygų atkūrimą įvykių, ekstremaliųjų įvykių, ypatingų įvykių ar ekstremaliųjų situacijų metu.

26¹. Oro pavojus – grėsmė, kylanti dėl užsienio valstybių ar kitų užsienio subjektų galimų ar vykdomų smūgių iš oro naudojant orlaivius, raketas, artilerijos ugnį ar kitas nuotolinio puolimo priemones.

27. Paieškos darbai – veiksmai, kuriais siekiama surasti įvykių, ekstremaliųjų įvykių, ypatingų įvykių ar ekstremaliųjų situacijų metu dingusius, pasiklydusius ar nukentėjusius gyventojus, patyrusius avariją laivus ir orlaivius.

27¹. Parengties pareigūnų tinklas – bendradarbiavimo platforma, skirta dalykiniams ryšiams tarp ministerijų, savivaldybių ir ministrų valdymo srities valstybės institucijų ir įstaigų parengties pareigūnų palaikyti ir plėtoti, jų kompetencijoms ugdyti, dalytis gerąja patirtimi įgyvendinant krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos uždavinius bei rengti ir teikti pasiūlymus krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos subjektams dėl šių uždavinių įgyvendinimo.

28. Pavojingasis objektas – visa veiklos vykdytojo kontroliuojama teritorija, kurios bent viename įrenginyje, įskaitant įprastą ir susijusią infrastruktūrą, kuriame vykdoma įprastinė ir susijusi veikla, yra pavojingųjų medžiagų.

29. Pavojingoji medžiaga – cheminė medžiaga arba cheminis mišinys, nurodyti Vyriausybės tvirtinamame pavojingųjų medžiagų ir mišinių sąraše arba atitinkantys Vyriausybės nustatytus kriterijus; pavojingosios medžiagos gali būti žaliavos, produktai, šalutiniai produktai, liekanos ar tarpiniai produktai.

30. Pavojingojo objekto įrenginys – žemės lygyje ar po žeme esantis pavojingojo objekto techninis vienetas, kuriame gaminamos, naudojamos, tvarkomos ar laikomos pavojingosios medžiagos, įskaitant visą įrangą, struktūras, vamzdynus, mašinas, įrankius, atskiras geležinkelio atšakas, dokus, įrenginiams veikti reikalingas krovos krantines, dambas, sandėlius ir kitas sausumoje ar vandenyje esančias struktūras, būtinas pavojingojo objekto įrenginio veiklai.

31. Perspėjimo sistema – visuma organizacinių ir techninių priemonių, kuriomis perspėjami gyventojai, valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, kitos įstaigos, ūkio subjektai ir veiklos vykdytojai apie įvykį, ekstremalųjį įvykį, ypatingą įvykį, gresiančią ar susidariusią krizę, ekstremaliąją situaciją, oro pavojų, gresiantį ar įvykusį agresijos aktą, paskelbtą mobilizaciją ar įvestą karo padėtį ir jiems išplatinama valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų turima arba joms skirta informacija apie įvykį, ekstremalųjį įvykį, ypatingą įvykį, gresiančią ar susidariusią krizę, ekstremaliąją situaciją, oro pavojų, gresiantį ar įvykusį agresijos aktą, paskelbtą mobilizaciją ar įvestą karo padėtį, įskaitant informaciją, kuri leistų imtis priemonių, siekiant išvengti galimos žalos arba ją sušvelninti.

32. Priedanga – statinys, patalpa, inžinerinis įrenginys ar kitas objektas, galintis sudaryti sąlygas gyventojams tam tikrą laiko tarpą išvengti gyvybei ar sveikatai pavojingų veiksnių oro pavojaus atveju, agresijos akto ar karo padėties metu.

32¹. Rizika – gamtinio, techninio, socialinio ir (ar) kitokio pobūdžio veiksniai, dėl kurių gali kilti įvykis, ekstremalusis įvykis, ypatingas įvykis, ekstremalioji situacija ar krizė ir dėl to sutrikti arba nutrūkti būtinųjų paslaugų teikimas ir kurių įvertis išreiškiamas padarinių masto ir tikimybės jiems kilti santykiu.

32². Rizikos vertinimas – rizikos identifikavimo, analizės, jos masto ir įtakos gyvybiškai svarbioms valstybės funkcijoms atlikti įvertinimo procesas.

32³. Sanitarinis švarinimas – radioaktyviojo, cheminio ar biologinio užterštumo pašalinimas nuo nukentėjusių gyventojų, turto ir (ar) aplinkos iki leistino lygio, siekiant apsaugoti nukentėjusių gyventojų gyvybę ir sveikatą, turtą ir (ar) aplinką.

33. Slėptuvė – specialiosios paskirties statinys arba specialiai įrengta patalpa, skirti gyventojams, kurie užtikrina gyvybiškai svarbių valstybės funkcijų atlikimą, turi jiems priskirtų būtinų užduočių arba yra gydomi stacionarinėse asmens sveikatos priežiūros įstaigose, laikinai apsaugoti ekstremaliųjų įvykių, ypatingų įvykių, ekstremaliųjų situacijų, oro pavojaus, agresijos akto ar karo padėties metu nuo jų gyvybei ar sveikatai pavojingų veiksnių.

34. Strateginė komunikacija – visuma bendrų ir koordinuotų veiksmų, kuriais, pasitelkiant visuomenės informavimo ir kitas priemones, siekiama užtikrinti rizikos veiksnių, pavojų ir grėsmių Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesams prevenciją, krizių ir ekstremaliųjų situacijų valdymą.

34¹. Tarpinis gyventojų evakavimo punktas – savivaldybės ekstremaliųjų situacijų valdymo plane nustatyta vieta atvykusių evakuojamų gyventojų ir turto radioaktyviojo, cheminio ar biologinio užterštumo kontrolei atlikti, kurioje prireikus atliekamas sanitarinis švarinimas ir per kurią vykdomas šių gyventojų vykimas į gyventojų priėmimo punktus.

35. Ūkio subjektas – Lietuvos Respublikoje įregistruotas ir gamybinę, komercinę, finansinę ar kitokią ūkinę veiklą vykdantis asmuo, užsienio juridinio asmens filialas ar atstovybė.

36. Veiklos vykdytojas – fizinis ar juridinis asmuo, kita organizacija ar jų padalinys, kurie eksploatuoja ar valdo pavojingąjį objektą ar pavojingojo objekto įrenginį arba kurie kitu teisiniu pagrindu turi suteiktus įgaliojimus priimti ekonominius sprendimus ar sprendimus pavojingojo objekto ar pavojingojo objekto įrenginio veikimo techniniais klausimais.

37. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip apibrėžiamos Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatyme, Lietuvos Respublikos branduolinės energijos įstatyme, Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, Lietuvos Respublikos ginkluotos gynybos ir pasipriešinimo agresijai įstatyme, Lietuvos Respublikos cheminių medžiagų ir cheminių mišinių įstatyme, Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatyme, Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatyme, Lietuvos Respublikos energetikos įstatyme, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatyme, Mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatyme, Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatyme, Lietuvos Respublikos nepaprastosios padėties įstatyme, Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatyme, Lietuvos Respublikos radiacinės saugos įstatyme, Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės rezervo įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme, Lietuvos Respublikos vandens įstatyme, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme, Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatyme, Lietuvos Respublikos vystomojo bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos įstatyme.