4 straipsnis. Krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos valdymo ir veikimo principai
Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo 4 straipsnis
Krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos veikla organizuojama vadovaujantis šiais valdymo ir veikimo principais:
1) prevencijos ir pasirengimo – visi krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos subjektai vykdo krizių ir ekstremaliųjų situacijų prevenciją, pasirengia krizių ir ekstremaliųjų situacijų metu užtikrinti savo veiklos tęstinumą ir organizuoti savo veiklą taip, kad užtikrintų krizių ir ekstremaliųjų situacijų likvidavimą, gyvybiškai svarbių valstybės funkcijų atlikimą, paieškos, gelbėjimo ir neatidėliotinų darbų vykdymą. Krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos subjektai pasirengimo metu suplanuoja tokias priemones, kad likviduojant įvykius, ekstremaliuosius įvykius, krizes ir ekstremaliąsias situacijas asmenims su negalia būtų suteikta reikalinga pagalba;
2) saugumo ir paramos – krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos subjektai, likviduodami įvykius, ekstremaliuosius įvykius, krizes ir ekstremaliąsias situacijas, teikia pagalbą visuomenei, užtikrina gyvybiškai svarbių valstybės funkcijų atlikimą;
3) teritoriniu – pasirengimas įvykiams, ekstremaliesiems įvykiams, krizėms ir ekstremaliosioms situacijoms, jų likvidavimas ir padarinių šalinimas organizuojamas visoje valstybėje pagal jos teritorijos administracinį suskirstymą ir apima visus gyventojus;
4) perspėjimo ir informavimo – valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos pagal kompetenciją turi užtikrinti, kad gyventojai, valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, kitos įstaigos, ūkio subjektai ir veiklos vykdytojai būtų laiku perspėjami apie įvykius, ekstremaliuosius įvykius, gresiančią ar susidariusią krizę ar ekstremaliąją situaciją ir informuojami krizių valdymo ir civilinės saugos klausimais;
5) proporcingumo – asmens teisių ir laisvių, ūkinės veiklos laisvės, viešųjų ir administracinių paslaugų teikimo apribojimų apimtis yra ne didesnė, negu būtina, atsižvelgiant į įvykių, ekstremaliųjų įvykių, krizių ar ekstremaliųjų situacijų pavojingumą ir galimus padarinius;
6) visuotinio privalomumo – pasirengimo krizėms ir ekstremaliosioms situacijoms, jų valdymo priemonės yra privalomos valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, kitoms įstaigoms, ūkio subjektams, veiklos vykdytojams ir gyventojams;
7) viešumo – krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos subjektų veikla yra atvira visuomenei;
8) institucinės atsakomybės – ministerijos ir kitos valstybės institucijos ir įstaigos užtikrina pasirengimą krizėms, ekstremaliosioms situacijoms ir kitų su krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos uždavinių įgyvendinimu susijusių funkcijų atlikimą jų veiklos srityse, savivaldybės meras (toliau – meras) ir savivaldybės administracijos direktorius užtikrina pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms ir kitų su krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos uždavinių įgyvendinimu susijusių funkcijų atlikimą savivaldybėje.
Nuo 2030-01-01 bus taip
Jau priimtas, bet dar neįsigaliojęs tekstas (Seimo kanceliarijos suvestinė redakcija nuo 2030-01-01); pirmieji pakeitimai įsigalioja 2027-01-01.
Krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos veikla organizuojama vadovaujantis šiais valdymo ir veikimo principais:
1) prevencijos ir pasirengimo – visi krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos subjektai vykdo krizių ir ekstremaliųjų situacijų prevenciją, pasirengia krizių ir ekstremaliųjų situacijų metu užtikrinti savo veiklos tęstinumą ir organizuoti savo veiklą taip, kad užtikrintų krizių ir ekstremaliųjų situacijų likvidavimą, gyvybiškai svarbių valstybės funkcijų atlikimą, paieškos, gelbėjimo ir neatidėliotinų darbų vykdymą. Krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos subjektai pasirengimo metu suplanuoja tokias priemones, kad likviduojant įvykius, ekstremaliuosius įvykius, krizes ir ekstremaliąsias situacijas asmenims su negalia būtų suteikta reikalinga pagalba;
2) saugumo ir paramos – krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos subjektai, likviduodami įvykius, ekstremaliuosius įvykius, krizes ir ekstremaliąsias situacijas, teikia pagalbą visuomenei, užtikrina gyvybiškai svarbių valstybės funkcijų atlikimą;
3) teritoriniu – pasirengimas įvykiams, ekstremaliesiems įvykiams, krizėms ir ekstremaliosioms situacijoms, jų likvidavimas ir padarinių šalinimas organizuojamas visoje valstybėje pagal jos teritorijos administracinį suskirstymą ir apima visus gyventojus;
4) perspėjimo ir informavimo – valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos pagal kompetenciją turi užtikrinti, kad gyventojai, valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, kitos įstaigos, ūkio subjektai ir veiklos vykdytojai būtų laiku perspėjami apie įvykius, ekstremaliuosius įvykius, ypatingus įvykius, gresiančią ar susidariusią krizę, ekstremaliąją situaciją, oro pavojų, gresiantį ar įvykusį agresijos aktą, paskelbtą mobilizaciją ar įvestą karo padėtį ir informuojami krizių valdymo ir civilinės saugos klausimais;
5) proporcingumo – asmens teisių ir laisvių, ūkinės veiklos laisvės, viešųjų ir administracinių paslaugų teikimo apribojimų apimtis yra ne didesnė, negu būtina, atsižvelgiant į įvykių, ekstremaliųjų įvykių, krizių ar ekstremaliųjų situacijų pavojingumą ir galimus padarinius;
6) visuotinio privalomumo – pasirengimo krizėms ir ekstremaliosioms situacijoms, jų valdymo priemonės yra privalomos valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, kitoms įstaigoms, ūkio subjektams, veiklos vykdytojams ir gyventojams;
7) viešumo – krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos subjektų veikla yra atvira visuomenei;
8) institucinės atsakomybės – ministerijos ir kitos valstybės institucijos ir įstaigos užtikrina pasirengimą krizėms, ekstremaliosioms situacijoms ir kitų su krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos uždavinių įgyvendinimu susijusių funkcijų atlikimą jų veiklos srityse, savivaldybės meras (toliau – meras) ir savivaldybės administracijos direktorius užtikrina pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms ir kitų su krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos uždavinių įgyvendinimu susijusių funkcijų atlikimą savivaldybėje.
9) horizontaliojo integralumo – pasirengimo krizėms ir ekstremaliosioms situacijoms veiklos, taip pat krizių ir ekstremaliųjų situacijų prevencijos veiklos įtraukiamos į veiklos sričių, kuriose gali kilti krizių ir ekstremaliųjų situacijų, planavimo dokumentus ir (arba) kitus teisės aktus;
10) civilinio ir karinio bendradarbiavimo – krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos subjektai ir krašto apsaugos sistemos institucijos užtikrina tarpusavio sąveiką planuodami ir įgyvendindami bendras veiklas, įskaitant veiklas, susijusias su civilinės gynybos srityje reikiamais mokymais, pratybomis, dvejopos paskirties materialiniais ištekliais;
11) kontekstualumo – krizių valdymo ir civilinės saugos sistema nuolat atsinaujina ir reaguoja į kintančias grėsmes Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesams bei atliekant nacionalinį galimų pavojų ir ekstremaliųjų situacijų rizikos vertinimą nustatytus pavojus.
Kas keičiasi (2)
pakeista: 4) perspėjimo ir informavimo – valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos pagal kompetenciją turi užtikrinti, kad gyventojai, valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, kitos įstaigos, ūkio subjektai ir veiklos vykdytojai būtų laiku perspėjami apie įvykius, ekstremaliuosius įvykius, ypatingus įvykius, gresiančią ar susidariusią krizę krizę, ekstremaliąją situaciją, oro pavojų, gresiantį ar ekstremaliąją situaciją įvykusį agresijos aktą, paskelbtą mobilizaciją ar įvestą karo padėtį ir informuojami krizių valdymo ir civilinės saugos klausimais;
nauja: 9) horizontaliojo integralumo – pasirengimo krizėms ir ekstremaliosioms situacijoms veiklos, taip pat krizių ir ekstremaliųjų situacijų prevencijos veiklos įtraukiamos į veiklos sričių, kuriose gali kilti krizių ir ekstremaliųjų situacijų, planavimo dokumentus ir (arba) kitus teisės aktus; 10) civilinio ir karinio bendradarbiavimo – krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos subjektai ir krašto apsaugos sistemos institucijos užtikrina tarpusavio sąveiką planuodami ir įgyvendindami bendras veiklas, įskaitant veiklas, susijusias su civilinės gynybos srityje reikiamais mokymais, pratybomis, dvejopos paskirties materialiniais ištekliais; 11) kontekstualumo – krizių valdymo ir civilinės saugos sistema nuolat atsinaujina ir reaguoja į kintančias grėsmes Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesams bei atliekant nacionalinį galimų pavojų ir ekstremaliųjų situacijų rizikos vertinimą nustatytus pavojus.
Kitos šio straipsnio redakcijos šiame tekste (1)
Redakcija
Krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos veikla organizuojama vadovaujantis šiais valdymo ir veikimo principais:
1) prevencijos ir pasirengimo – visi krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos subjektai vykdo krizių ir ekstremaliųjų situacijų prevenciją, pasirengia krizių ir ekstremaliųjų situacijų metu užtikrinti savo veiklos tęstinumą ir organizuoti savo veiklą taip, kad užtikrintų krizių ir ekstremaliųjų situacijų likvidavimą, gyvybiškai svarbių valstybės funkcijų atlikimą, paieškos, gelbėjimo ir neatidėliotinų darbų vykdymą. Krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos subjektai pasirengimo metu suplanuoja tokias priemones, kad likviduojant įvykius, ekstremaliuosius įvykius, krizes ir ekstremaliąsias situacijas asmenims su negalia būtų suteikta reikalinga pagalba;
2) saugumo ir paramos – krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos subjektai, likviduodami įvykius, ekstremaliuosius įvykius, krizes ir ekstremaliąsias situacijas, teikia pagalbą visuomenei, užtikrina gyvybiškai svarbių valstybės funkcijų atlikimą;
3) teritoriniu – pasirengimas įvykiams, ekstremaliesiems įvykiams, krizėms ir ekstremaliosioms situacijoms, jų likvidavimas ir padarinių šalinimas organizuojamas visoje valstybėje pagal jos teritorijos administracinį suskirstymą ir apima visus gyventojus;
4) perspėjimo ir informavimo – valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos pagal kompetenciją turi užtikrinti, kad gyventojai, valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, kitos įstaigos, ūkio subjektai ir veiklos vykdytojai būtų laiku perspėjami apie įvykius, ekstremaliuosius įvykius, ypatingus įvykius, gresiančią ar susidariusią krizę, ekstremaliąją situaciją, oro pavojų, gresiantį ar įvykusį agresijos aktą, paskelbtą mobilizaciją ar įvestą karo padėtį ir informuojami krizių valdymo ir civilinės saugos klausimais;
5) proporcingumo – asmens teisių ir laisvių, ūkinės veiklos laisvės, viešųjų ir administracinių paslaugų teikimo apribojimų apimtis yra ne didesnė, negu būtina, atsižvelgiant į įvykių, ekstremaliųjų įvykių, krizių ar ekstremaliųjų situacijų pavojingumą ir galimus padarinius;
6) visuotinio privalomumo – pasirengimo krizėms ir ekstremaliosioms situacijoms, jų valdymo priemonės yra privalomos valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, kitoms įstaigoms, ūkio subjektams, veiklos vykdytojams ir gyventojams;
7) viešumo – krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos subjektų veikla yra atvira visuomenei;
8) institucinės atsakomybės – ministerijos ir kitos valstybės institucijos ir įstaigos užtikrina pasirengimą krizėms, ekstremaliosioms situacijoms ir kitų su krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos uždavinių įgyvendinimu susijusių funkcijų atlikimą jų veiklos srityse, savivaldybės meras (toliau – meras) ir savivaldybės administracijos direktorius užtikrina pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms ir kitų su krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos uždavinių įgyvendinimu susijusių funkcijų atlikimą savivaldybėje.
9) horizontaliojo integralumo – pasirengimo krizėms ir ekstremaliosioms situacijoms veiklos, taip pat krizių ir ekstremaliųjų situacijų prevencijos veiklos įtraukiamos į veiklos sričių, kuriose gali kilti krizių ir ekstremaliųjų situacijų, planavimo dokumentus ir (arba) kitus teisės aktus;
10) civilinio ir karinio bendradarbiavimo – krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos subjektai ir krašto apsaugos sistemos institucijos užtikrina tarpusavio sąveiką planuodami ir įgyvendindami bendras veiklas, įskaitant veiklas, susijusias su civilinės gynybos srityje reikiamais mokymais, pratybomis, dvejopos paskirties materialiniais ištekliais;
11) kontekstualumo – krizių valdymo ir civilinės saugos sistema nuolat atsinaujina ir reaguoja į kintančias grėsmes Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesams bei atliekant nacionalinį galimų pavojų ir ekstremaliųjų situacijų rizikos vertinimą nustatytus pavojus.