42 straipsnis. Krizės valdymas

1. Vyriausybei priėmus sprendimą, kad būtina imtis krizės valdymo veiksmų, susidariusios krizės valdymą organizuoja ir koordinuoja Nacionalinis krizių valdymo centras.

2. Krizės valdymas yra trijų lygmenų: strateginio, operacinio ir taktinio.

3. Strateginiu lygmeniu Vyriausybė Nacionalinio saugumo komisijos siūlymu priima strateginius sprendimus dėl krizės valdymo.

4. Operaciniu lygmeniu Nacionalinis krizių valdymo centras planuoja krizės valdymo priemones, koordinuoja ir kontroliuoja jų įgyvendinimą.

5. Taktiniu lygmeniu veikia ministerijos ir kitos valstybės institucijos ir įstaigos, vykdydamos valstybiniuose krizių ir ekstremaliųjų situacijų valdymo planuose jų kompetencijai priskirtas ir ministerijos ir kitos valstybės institucijos ir įstaigos krizių ir ekstremaliųjų situacijų valdymo plane numatytas priemones, taip pat Vyriausybės joms skirtas valstybines reagavimo į krizes ir jų padarinių šalinimo užduotis.

6. Krizės metu Vyriausybė:

1) gali nustatyti gyventojams, valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, kitoms įstaigoms, ūkio subjektams ir veiklos vykdytojams asmens judėjimo laisvės, nuosavybės ir būsto neliečiamumo teisės, ūkinės veiklos laisvės, viešųjų ir administracinių paslaugų teikimo apribojimus, būtinus krizei valdyti;

2) atsiradus su krize susijusiam būtinų prekių ir (ar) paslaugų trūkumui ar ribotam prieinamumui, Vyriausybė imasi šių prekių tiekimą ir (ar) paslaugų teikimą ir prieinamumą didinančių priemonių;

3) skiria valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms valstybines reagavimo į krizes ir jų padarinių šalinimo užduotis;

4) valstybės operacijų vadovu gali skirti Nacionalinio krizių valdymo centro vadovą;

5) priima kitus jos kompetencijai priskirtus sprendimus, būtinus krizei valdyti.

7. Krizės metu Nacionalinio saugumo komisija:

1) siūlo Vyriausybei priimti sprendimą, kad būtina imtis krizės valdymo veiksmų;

2) svarsto Nacionalinio krizių valdymo centro pasiūlymus dėl krizės valdymo prioritetų;

3) teikia Vyriausybei pasiūlymus dėl poreikio skirti valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms valstybines reagavimo į krizes ir jų padarinių šalinimo užduotis, taikyti šio straipsnio 6 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytas priemones.

8. Krizės metu Nacionalinis krizių valdymo centras:

1) renka informaciją apie krizę, rengia jos raidos prognozes ir planuoja krizės valdymo priemones, teikia Nacionalinio saugumo komisijai pasiūlymus dėl krizės valdymo prioritetų, valstybinių reagavimo į krizes ir jų padarinių šalinimo užduočių skyrimo, teikia Vyriausybei pasiūlymus dėl kitų jos kompetencijai priskirtų sprendimų, būtinų krizei valdyti;

2) organizuoja ir koordinuoja krizės valdymą;

3) vertina papildomų materialinių ir žmogiškųjų išteklių poreikį krizei valdyti, organizuoja ir koordinuoja šių išteklių skyrimą ir panaudojimą.

9. Valstybės operacijų vadovas, krizės, kilusios dėl nesuvaldytos valstybės lygio ekstremaliosios situacijos, valdymo laikotarpiu priimamus sprendimus derina su Nacionaliniu krizių valdymo centru. Valstybės operacijų vadovo sprendimai, priimti nesuvaldytos valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valdymo laikotarpiu (iki krizės pradžios), galioja, jeigu jie neprieštarauja sprendimams, kuriais reglamentuoti krizės valdymo veiksmai. Valstybės operacijų vadovas privalo pakeisti ar pripažinti netekusiais galios sprendimus, priimtus nesuvaldytos valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valdymo laikotarpiu (iki krizės pradžios), jeigu jie prieštarauja sprendimams, kuriais reglamentuoti krizės valdymo veiksmai.