102 straipsnis. Leistini kūrinių ar kitų objektų, kuriais nebeprekiaujama, naudojimo būdai ir sąlygos taikant autorių teisių ar kitų turtinių teisių apribojimus

1. Kai kultūros paveldo įstaigos neturi sąlygų gauti šio Įstatymo 651 straipsnyje numatytos kolektyvinio administravimo organizacijos licencijos naudoti turimus kūrinius ar kitus objektus, kuriais nebeprekiaujama, (nėra kolektyvinio administravimo organizacijos, atitinkančios šio Įstatymo 651 straipsnio 3 dalyje numatytus reikalavimus, arba ji nevykdo tam tikrų rūšių kūrinių ar kitų objektų kolektyvinio teisių administravimo), kultūros paveldo įstaigos turi teisę nekomerciniais tikslais naudoti savo fondų rinkiniuose ar kolekcijose esančius kūrinius ar kitus objektus, kuriais nebeprekiaujama, juos atgaminti, platinti, viešai skelbti ar padaryti viešai prieinamus kompiuterių tinklais (internete), taikydamos šio Įstatymo 19–33, 58 ir 63 straipsniuose numatytus turtinių teisių apribojimus.

2. Kūriniai ar kiti objektai, kuriais nebeprekiaujama, šio straipsnio 1 dalyje numatytomis sąlygomis gali būti naudojami tik Lietuvos Respublikoje, jeigu tokiais būdais ir tokiomis sąlygomis naudojanti kūrinius ar kitus objektus kultūros paveldo įstaiga yra įsteigta Lietuvos Respublikos teritorijoje.

3. Kultūros paveldo įstaiga turi užtikrinti, kad, naudojant kūrinius ar kitus objektus, kuriais nebeprekiaujama, šiame straipsnyje numatytomis sąlygomis, bus nurodomi, jeigu tai įmanoma, autorių ir (ar) kitų teisių subjektų vardai ir naudojami šaltiniai.

4. Kultūros paveldo įstaigos, naudodamos kūrinius ar kitus objektus, kuriais nebeprekiaujama, šiame straipsnyje numatytais būdais ir sąlygomis, gali gauti pajamų išimtinai tik patiriamoms kūrinių ar kitų objektų, kuriais nebeprekiaujama, atgaminimo, platinimo, viešo paskelbimo ir jų padarymo viešai prieinamų kompiuterių tinklais (internete) išlaidoms padengti.