97 straipsnis. Objektai, kuriems taikomos kūrinių ar kitų objektų, kuriais nebeprekiaujama, naudojimo sąlygos

1. Kūrinių, gretutinių teisių ar sui generis teisių objektų, kuriais nebeprekiaujama (toliau šiame skyriuje – kūriniai ar kiti objektai, kuriais nebeprekiaujama), naudojimo sąlygos taikomos kultūros paveldo įstaigų fondų rinkiniuose ar kolekcijose nuolat esantiems visų rūšių kūriniams, gretutinių teisių ar sui generis teisių objektams (toliau – kūriniai ar kiti objektai), kurių teisinės apsaugos terminai nėra pasibaigę (įskaitant neišleistus kūrinius ar kitus objektus, taip pat kūrinius ar kitus objektus, kurie niekada nebuvo viešoje prekyboje), jeigu šio Įstatymo nustatyta tvarka jie yra pripažinti kūriniais ar kitais objektais, kuriais nebeprekiaujama. Šiame skyriuje neišleistu kūriniu ar kitu objektu laikomas kūrinys ar kitas objektas, kuris niekada nebuvo atskirai visas išspausdintas ar kitaip viešai paskelbtas.

2. Kūrinys ar kitas objektas įgyja kūrinio ar kito objekto, kuriuo nebeprekiaujama, statusą, šio Įstatymo 99 straipsnyje nustatyta tvarka atlikus jų prieinamumo viešoje prekyboje patikrą (toliau šiame skyriuje – patikra) ir patikros rezultatus, kurie leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad kūrinys ar kitas objektas visuomenei nėra prieinamas viešoje prekyboje, paviešinus šio Įstatymo 100 straipsnyje nustatyta tvarka.

3. Laikoma, kad kūrinys ar kitas objektas nuolat yra kultūros paveldo įstaigos fondo rinkiniuose ar kolekcijose, kai kultūros paveldo įstaigai jis priklauso nuosavybės teise ar yra perduotas patikėjimo teise.

4. Kūrinių ar kitų objektų, kuriais nebeprekiaujama, naudojimo sąlygos netaikomos kultūros paveldo įstaigų fonduose esantiems kūrinių ar kitų objektų, kuriais nebeprekiaujama, rinkiniams ar kolekcijoms, jeigu, atlikus patikrą, nustatoma, kad tokius rinkinius ar kolekcijas daugiausia sudaro:

1) kūriniai ar kiti objektai, išskyrus audiovizualinius kūrinius, kurie pirmą kartą buvo išleisti arba, jeigu išleisti nebuvo, pirmą kartą buvo transliuoti trečiojoje šalyje, išskyrus atvejus, kai yra šio Įstatymo 651 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus atitinkanti kolektyvinio administravimo organizacija, galinti suteikti licenciją naudoti tokius kūrinius;

2) audiovizualiniai kūriniai, kurių gamintojų buveinė arba įprastinė gyvenamoji vieta yra trečiojoje šalyje, arba trečiosios šalies piliečių kūriniai, kai, po pakankamų pastangų pagal šio Įstatymo 99 straipsnyje numatytą tvarką atlikus patikrą, nebuvo galima nustatyti kūrinio ar kito objekto kilmės, valstybės narės ar trečiosios šalies.

5. Kūrinių ar kitų objektų, kuriais nebeprekiaujama, naudojimo sąlygos taip pat netaikomos kultūros paveldo įstaigų fondų rinkiniuose ar kolekcijose nuolat esantiems kūriniams ar kitiems objektams, kurių kopijas kultūros paveldo įstaigos daro bet kokiu formatu ar bet kokioje laikmenoje tokių kūrinių ar kitų objektų išsaugojimo tikslais ir tiek, kiek tai būtina jiems išsaugoti.