47 straipsnis. Investicinių priemonių portfelio diversifikavimas

1. Į vieno emitento perleidžiamuosius vertybinius popierius ar pinigų rinkos priemones gali būti investuota ne daugiau kaip 5 procentai pensijų fondo grynųjų aktyvų, išskyrus šio straipsnio 2, 5 ir 6 dalyse numatytus atvejus.

2. Į vieno emitento perleidžiamuosius vertybinius popierius ar pinigų rinkos priemones gali būti investuota daugiau kaip 5 procentai, bet ne daugiau kaip 10 procentų pensijų fondo grynųjų aktyvų su sąlyga, kad tokių investicijų bendra suma nebus didesnė kaip 40 procentų pensijų fondo grynųjų aktyvų (šis apribojimas netaikomas indėliams ir išvestinėms finansinėms priemonėms, kuriomis prekiaujama už šio įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytų rinkų ribų, jeigu jų emitentui taikoma riziką ribojanti priežiūra).

3. Investicijos į indėlius vienoje kredito įstaigoje negali sudaryti daugiau kaip 20 procentų pensijų fondo grynųjų aktyvų.

4. Bendra investicijų į vieno asmens išleistus perleidžiamuosius vertybinius popierius, pinigų rinkos priemones ar indėlius ir įsipareigojimų, atsirandančių iš sandorių su tuo asmeniu dėl išvestinių finansinių priemonių, sudarytų už šio įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytų rinkų ribų, suma negali būti didesnė kaip 20 procentų pensijų fondo grynųjų aktyvų.

5. Investicijos į valstybės, kurios kredito reitingas ne mažesnis negu Lietuvos Respublikos, išleistus arba garantuotus perleidžiamuosius vertybinius popierius ar pinigų rinkos priemones negali būti didesnės kaip 35 procentai pensijų fondo grynųjų aktyvų vertės. Priežiūros institucija į šioje dalyje numatytus perleidžiamuosius vertybinius popierius ar pinigų rinkos priemones gali leisti investuoti ir didesnę dalį pensijų fondo grynųjų aktyvų, jeigu tokiu atveju dalyvių interesai būtų pakankamai apsaugoti, investuota į ne mažiau kaip 6 emisijų perleidžiamuosius vertybinius popierius ar pinigų rinkos priemones, o į vienos emisijos perleidžiamuosius vertybinius popierius ar pinigų rinkos priemones investuota ne daugiau kaip 30 procentų pensijų fondo grynųjų aktyvų. Šioje dalyje numatytų reikalavimų netenkinančioms finansinėms priemonėms taikomi šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyti ribojimai.

6. Investicijos į obligacijas, išleistas tokios valstybėje narėje registruotą buveinę turinčios kredito įstaigos, kuri, siekiant apsaugoti obligacijų savininkų interesus, yra tos valstybės specialiai prižiūrima pagal teisės aktus, o iš obligacijų leidimo gauta suma visam obligacijų galiojimo laikui investuojama į tokį turtą, kurio pakaktų patenkinti obligacijų savininkų reikalavimams ir iš kurio emitento nemokumo atveju obligacijų savininkų reikalavimai išmokėti pagrindinę sumą ir palūkanas būtų patenkinti pirmumo teise, negali būti didesnės kaip 25 procentai pensijų fondo grynųjų aktyvų. Kai į tokias vieno emitento obligacijas investuojama daugiau kaip 5 procentai pensijų fondo grynųjų aktyvų, bet ne daugiau kaip 25 procentai pensijų fondo grynųjų aktyvų, bendra tokių investicijų suma negali būti didesnė kaip 80 procentų pensijų fondo grynųjų aktyvų.

7. Bendra investicijų į bendrovių, kurioms nėra suteiktas kredito reitingas, arba į bendrovių su žemesniu reitingu negu investicinis reitingas obligacijas ar kitų formų ne nuosavybės vertybinius popierius vertė negali viršyti 20 procentų pensijų fondo grynųjų aktyvų.

8. Šio straipsnio 5 ir 6 dalyse numatyti perleidžiamieji vertybiniai popieriai ir pinigų rinkos priemonės nėra įskaitomi skaičiuojant investicijas, kurioms pagal šio straipsnio 2 dalį taikoma maksimali leistina 40 procentų riba. Šio straipsnio 1–7 dalyse ir šio įstatymo 491 straipsnio 4 dalyje nustatytos ribos negali būti sudedamos, todėl investicijų į vieno asmens išleistus perleidžiamuosius vertybinius popierius, pinigų rinkos priemones, indėlius ar įsipareigojimus, atsirandančius iš sandorių su tuo asmeniu dėl išvestinių finansinių priemonių, sudarytų už šio įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytų rinkų ribų, suma negali būti didesnė kaip 35 procentai pensijų fondo grynųjų aktyvų.

9. Į įmonių, priklausančių grupei, kuri turi sudaryti konsoliduotąsias finansines ataskaitas, išleistus perleidžiamuosius vertybinius popierius ir pinigų rinkos priemones gali būti investuota ne daugiau kaip 20 procentų pensijų fondo grynųjų aktyvų.

10. Alternatyvių turto klasių rinkose per šio įstatymo 45 straipsnio 4 dalyje numatytus subjektus gali būti investuota ne daugiau kaip 30 procentų pensijų fondo grynųjų aktyvų. Subjektai, per kuriuos pensijų turtas investuojamas į alternatyvių turto klasių rinkas ir kurie nėra laikomi kolektyvinio investavimo subjektais, laikytini emitentais investicinių priemonių portfelio diversifikavimui taikomų reikalavimų prasme.

11. Iš viso alternatyvių turto klasių rinkose per šio įstatymo 45 straipsnio 4 dalyje numatytus subjektus ir 49 straipsnio 3 dalyje numatytus kolektyvinio investavimo subjektus gali būti investuota ne daugiau kaip 30 procentų pensijų fondo grynųjų aktyvų.

12. Į nekilnojamąjį turtą ir infrastruktūrą gali būti investuojama iki 30 procentų pensijų fondo grynųjų aktyvų, bet ne daugiau kaip 5 procentai pensijų fondo grynųjų aktyvų į vieną objektą.

13. Į vertybinius popierius, kurie nėra įtraukti į prekybą reguliuojamoje rinkoje, gali būti investuojama iki 20 procentų pensijų fondo grynųjų aktyvų, bet ne daugiau kaip 5 procentai pensijų fondo grynųjų aktyvų į vieną objektą.

14. Bendra investicijų į išvestines finansines priemones, nekilnojamąjį turtą ir infrastruktūrą, vertybinius popierius, kurie nėra įtraukti į prekybą reguliuojamoje rinkoje, ir investicijų alternatyviose turto klasių rinkose suma negali būti didesnė kaip 40 procentų pensijų fondo grynųjų aktyvų.