2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

1. Aglomeracija – aplinkos oro užterštumo vertinimo zona, kurioje yra daugiau kaip 250 000 gyventojų arba kurioje dėl gyventojų tankumo (gyventojų skaičiaus kvadratiniame kilometre) būtina vertinti ir valdyti aplinkos oro kokybę.

2. Aplinkos oras – troposferos oras (ne patalpų), išskyrus darbo aplinkos darbovietėse orą, kuriam taikomi socialinės apsaugos ir darbo ministro ir sveikatos apsaugos ministro nustatyti darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimai ir su kuriuo kiti visuomenės nariai įprastai sąlyčio neturi.

3. Aplinkos oro taršos šaltinis (toliau – taršos šaltinis) – įrenginys arba veiklos vykdymo vieta, iš kurių teršalai patenka į aplinkos orą.

4. Aplinkos oro taršos šaltinio naudotojas (toliau – taršos šaltinio naudotojas) – aplinkos oro taršos šaltinio savininkas arba asmuo, kuriam teisė naudotis aplinkos oro taršos šaltiniu suteikta nuomos ar kitais pagrindais.

5. Aplinkos oro užterštumo lygis (toliau – užterštumo lygis) – teršalo koncentracija aplinkos ore arba jo nuosėdų kiekis, susidarantis paviršiuje per tam tikrą laiką.

6. Aplinkos oro užterštumo pavojaus slenkstis (toliau – pavojaus slenkstis) – aplinkos oro užterštumo lygis, kurį viršijus kyla pavojus žmonių sveikatai net dėl trumpalaikio poveikio.

7. Aplinkos oro užterštumo vertinimo zona (toliau – zona) – aplinkos ministro ir sveikatos apsaugos ministro nustatyta šalies teritorijos dalis, kurioje pagal aplinkos ministro nustatytą tvarką valstybės lygmeniu vertinamas aplinkos oro užterštumo lygis.

8. Asmuo – fizinis ar juridinis asmuo, įskaitant užsienio valstybės juridinį asmenį ir kitą organizaciją, taip pat jų padalinį.

9. Buitinis aplinkos oro taršos šaltinis (toliau – buitinis taršos šaltinis) – aplinkos oro taršos šaltinis, naudojamas fizinio asmens poreikiams, nesusijusiems su ūkinės veiklos vykdymu.

10. Darnus susisiekimo paslaugų organizavimo būdas – veiksmingiausia ir pažangiausia susisiekimo paslaugas teikiančių ūkio subjektų veikla ir jos metodų plėtojimas, kai sudaromos sąlygos išsaugoti esamą elektrinių transporto priemonių tinklą ir jį plėtoti, mažinti vidaus degimo varikliais varomų transporto priemonių naudojimą ir (arba) rinktis pažangiausias degalų rūšis.

11. Degalai – vidaus degimo varikliams skirtos degiosios medžiagos.

12. Elektrinė transporto priemonė – tik elektra varoma motorinė transporto priemonė, kuri turi bent vieną ne išorinį elektros energijos keitiklį ir kuriai elektros energija gali būti tiekiama įvairiais būdais: kontaktiniais laidais, naudojant pantografus, įkraunamus akumuliatorius, indukcijos ir kitais būdais, naudojant bet kokius šių būdų derinius.

13. Geriausias prieinamas gamybos būdas – veiksmingiausia ir pažangiausia ūkio subjektų veiklos ir jos vykdymo metodų plėtojimo pakopa, kuri rodo, ar tam tikras būdas gali būti naudojamas kaip pagrindas išmetamų teršalų ribinėms vertėms, skirtoms užkirsti kelią teršalų išmetimui, nustatyti.

14. Kietasis iškastinis kuras – energijai gauti naudojama kieta degioji medžiaga, sudaryta iš neatsinaujinančių energijos išteklių: antracitas, bituminės anglys, rudosios anglys (lignitas), koksas, puskoksis, durpių kuras.

15. Kietosios dalelės KD2,5 – kietosios dalelės, kurių 50 procentų praeina pro 2,5 µm aerodinaminio skersmens angą, kaip nustatyta pamatiniu kietųjų dalelių KD2,5 ėminių ėmimo ir matavimo metodu, nurodytu perimtajame standarte LST EN 12341 „Aplinkos oro kokybė. Standartinis gravimetrinis matavimo metodas tvyrančių kietųjų dalelių KD10 arba KD2,5 masės koncentracijai nustatyti“.

16. Kuras – dujinė, skysta arba kieta degioji medžiaga, naudojama energijai gauti degimo įrenginiuose. Kuru nelaikomos pavojingosios atliekos ir iš anksto neapdorotos nepavojingosios komunalinės atliekos, neatsižvelgiant į tai, ar jose yra degiųjų medžiagų.

17. Leidžiamasis aplinkos oro taršos dydis (toliau – leistinas taršos dydis) – per tam tikrą laikotarpį iš aplinkos oro taršos šaltinio ar šaltinių visumos į aplinkos orą išmetamų teršalų kiekis, dėl kurio tam tikroje vietovėje, įvertinus kitų aplinkos oro taršos šaltinių išmetamų teršalų poveikį ir ūkinės veiklos plėtros perspektyvą, nebus viršijamos ribinės aplinkos oro užterštumo vertės.

18. Leidžiamasis aplinkos oro užterštumo vertės nuokrypis (toliau – leistinas nukrypimo dydis) – ribinės aplinkos oro užterštumo vertės procentinė dalis, kuria leidžiama viršyti šią vertę, esant aplinkos ministro ir sveikatos apsaugos ministro numatytoms sąlygoms iki ribinės aplinkos oro užterštumo vertės įsigaliojimo datos.

19. Mobilusis aplinkos oro taršos šaltinis (toliau – mobilusis taršos šaltinis) – motorinė transporto priemonė ar kitas judantis mechanizmas, iš kurio teršalai patenka į aplinkos orą.

20. Nepalankios teršalų išsisklaidymo sąlygos – aplinkos veiksniai, kuriems esant kyla grėsmė, kad bus viršijamos ribinės aplinkos oro užterštumo vertės ar aplinkos oro užterštumo pavojaus slenksčiai.

21. Ribinė aplinkos oro užterštumo vertė (toliau – ribinė užterštumo vertė) – mokslinėmis žiniomis pagrįsta aplinkos oro užterštumo lygio vertė, kuri nustatyta aplinkos ministro ir sveikatos apsaugos ministro siekiant išvengti kenksmingo poveikio žmonių sveikatai ir (arba) aplinkai, užkirsti jam kelią ar jį sumažinti ir kurios negalima viršyti nuo aplinkos ministro ir sveikatos apsaugos ministro nustatytos ribinės aplinkos oro užterštumo vertės įsigaliojimo datos.

22. Siektina aplinkos oro užterštumo vertė (toliau – siektina užterštumo vertė) – aplinkos oro užterštumo lygio vertė, kuri nustatyta aplinkos ministro ir sveikatos apsaugos ministro siekiant išvengti kenksmingo poveikio žmonių sveikatai ir (arba) aplinkai, užkirsti jam kelią ar jį sumažinti ir kuri negali būti viršijama, jeigu įmanoma, nuo aplinkos ministro ir sveikatos apsaugos ministro nustatytos datos.

23. Stacionarusis aplinkos oro taršos šaltinis (toliau – stacionarusis taršos šaltinis) – aplinkos oro taršos šaltinis, veikiantis nekintamoje buvimo vietoje.

24. Technologinis kuras – pramoninėse krosnyse naudojamas kuras.

25. Teršalas – medžiaga arba medžiagų mišinys, kuris dėl žmonių veiklos patenka į aplinkos orą ir, veikdamas atskirai ar su atmosferos komponentais, gali pakenkti žmonių sveikatai ir (arba) aplinkai.

26. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžiamos ar vartojamos Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos aplinkos monitoringo įstatyme, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme, Lietuvos Respublikos krizių valdymo ir civilinės saugos įstatyme, Lietuvos Respublikos standartizacijos įstatyme, Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatyme, Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatyme, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme.