17 straipsnis. Matininko teisės, pareigos ir atsakomybė
Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 17 straipsnis
1. Atlikdamas šio įstatymo 15 straipsnio 6 dalyje nurodytus darbus Lietuvos Respublikoje, matininkas turi teisę:
1) turėdamas nekilnojamojo daikto savininko sutikimą, įeiti į asmeniui, pageidaujančiam atlikti kadastrinius matavimus ir parodyti žemės sklypo ribas ir (arba) jas paženklinti riboženkliais arba atstatyti ar kitaip atkurti ankstesnius riboženklius, nuosavybės teise priklausantį ar jo valdomą nekilnojamąjį daiktą arba atlikti kadastrinius matavimus bepilotėmis skraidyklėmis;
2) suderinęs su žemės sklypu, kuriame atliekami kadastriniai matavimai, besiribojančių žemės sklypų savininkais ar naudotojais kadastrinių matavimų atlikimo datą, laiką ir kitas besiribojančių žemės sklypų savininkų ar naudotojų raštu pateiktas šių darbų atlikimo sąlygas, patekti į besiribojančius žemės sklypus ir juose atlikti nekilnojamojo daikto kadastrinius matavimus, jeigu tai būtina kadastro duomenims nustatyti. Matininkas apie planuojamus atlikti darbus, jų atlikimo datą ir laiką besiribojančiuose žemės sklypuose šių žemės sklypų savininkams ar naudotojams praneša raštu ne vėliau kaip prieš 10 darbo dienų iki jų atlikimo dienos;
3) gauti besiribojančio (-ių) žemės sklypo (-ų) savininko (-ų) ar naudotojo (-ų) vardą (-us), pavardę (-es), gimimo datą (-as) ir jo (jų) gyvenamosios vietos adresą (-us) iš informacinių sistemų, kad galėtų pranešti besiribojančių žemės sklypų savininkams ar naudotojams apie planuojamus atlikti nekilnojamojo daikto kadastrinius matavimus šio straipsnio šios dalies 2 punkte nustatytu atveju;
4) pagal su valstybės ar savivaldybių institucijomis sudarytą sutartį dėl kadastrinių matavimų atlikimo kartu su mokesčių administratoriumi, turėdamas nekilnojamųjų daiktų savininkų sutikimą, patekti į tretiesiems asmenims nuosavybės teise priklausančius ar jų valdomus nekilnojamuosius daiktus kadastrinių matavimų tikslu, kai būtina nustatyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis ar pakeisti juos mokesčių administravimo tikslais, kai siekiama paimti nekilnojamąjį daiktą ar jo dalį visuomenės poreikiams arba kai būtina nustatyti arba pakeisti nekilnojamųjų daiktų, kurie neturi savininkų (arba kurių savininkai nežinomi), kadastro duomenis;
5) gauti informaciją, dokumentus ir duomenis, reikalingus nekilnojamojo daikto kadastriniams matavimams atlikti ir matininko funkcijoms vykdyti, iš jais disponuojančių institucijų.
2. Atlikdamas šio įstatymo 15 straipsnio 6 dalyje nurodytus darbus Lietuvos Respublikoje, matininkas privalo:
1) užtikrinti, kad šio įstatymo 15 straipsnio 6 dalyje nurodytiems darbams naudojami prietaisai ir įranga atitiktų jų naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir būtų naudojami pagal šiuos reikalavimus;
2) laikytis sąžiningumo ir nešališkumo principo – priimti sprendimus privalo remdamasis objektyviais faktais, neatsižvelgdamas į asmeninius ar finansinius interesus, nedemonstruodamas simpatijų ar antipatijų pavieniams asmenims ar jų grupėms;
3) aplinkos ministro nustatyta tvarka teikti informaciją Įgaliotai institucijai apie valstybinio geodezinio tinklo geodezinių punktų būklę;
4) ne rečiau kaip kas 3 metus tobulintis neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi teikėjo organizuojamuose kvalifikacijos tobulinimo kursuose – išklausyti ne mažiau kaip 20 valandų paskaitų pagal mokymus organizuojančių asmenų patvirtintas matininko kvalifikacijos tobulinimo programas, suderintas su Įgaliota institucija. Matininko kvalifikacijos tobulinimą pagrindžiantys dokumentai Įgaliotai institucijai teikiami aplinkos ministro nustatyta tvarka;
5) šio įstatymo 15 straipsnio 6 dalyje nurodytus darbus atlikti tik patikrinęs, ar dėl nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų kreipęsis asmuo turi teisę užsakyti šiuos darbus, ir sudaręs su šiuo asmeniu rašytinę sutartį;
6) pasirašyti parengtą nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą kvalifikuotu elektroniniu parašu, patvirtindamas, kad nustatyti ir nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje aprašyti duomenys yra teisingi, užtikrinti komplektuojamų savo parengtų dokumentų, žemės sklypo ribų ženklinimo procedūros (jei ji atlikta) atitiktį įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių nekilnojamųjų daiktų kadastrinius matavimus, reikalavimams;
7) aplinkos ministro nustatyta tvarka teikti matininko veiklos priežiūrą atliekančiai aplinkos ministro įgaliotai institucijai (toliau – matininko veiklos priežiūrą atliekanti institucija), teismams, kitoms valstybės ar savivaldybės institucijoms ar įstaigoms informaciją apie savo parengtus nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje komplektuojamus dokumentus;
8) laikytis asmens duomenų tvarkymo reikalavimų įgyvendinant tinkamas technines ir organizacines asmens duomenų saugumo priemones, kitas 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrajame duomenų apsaugos reglamente) duomenų valdytojui nustatytas prievoles (kai matininkas yra duomenų valdytojas, kaip jis suprantamas pagal Reglamentą (ES) 2016/679).