2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

1. Akušerijos praktika – šio įstatymo ir kitų teisės aktų, reguliuojančių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą, reglamentuojamos akušerio teikiamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos.

2. Akušeris – asmuo, šio įstatymo ir aukštojo mokslo studijas reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka įgijęs akušerio profesinę kvalifikaciją.

3. Bendroji slaugos praktika – šio įstatymo ir kitų teisės aktų, reguliuojančių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą, reglamentuojamos bendrosios praktikos slaugytojo teikiamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos.

4. Bendrosios praktikos slaugytojas – asmuo, šio įstatymo ir aukštojo mokslo studijas reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka įgijęs bendrosios praktikos slaugytojo profesinę kvalifikaciją.

5. Išplėstinė slaugos praktika – šio įstatymo ir kitų teisės aktų, reguliuojančių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą, reglamentuojamos išplėstinės praktikos slaugytojo teikiamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos.

6. Išplėstinės praktikos slaugytojas – bendrosios praktikos slaugytojas, šio įstatymo ir aukštojo mokslo studijas reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka įgijęs išplėstinės praktikos slaugytojo profesinę kvalifikaciją.

7. Slaugytojas – bendrosios praktikos slaugytojas, išplėstinės praktikos slaugytojas arba specialiosios praktikos slaugytojas.

8. Slaugos praktika – bendroji, išplėstinė ir (ar) specialioji slaugos praktika.

9. Slaugos praktikos ar akušerijos praktikos klaida – slaugytojo ar akušerio veika, kai dėl jo kaltės kyla pavojus arba padaroma žala paciento sveikatai.

10. Slaugos specializacija – papildomos sveikatos apsaugos ministro nustatytos specializuotos slaugos srities bendrosios praktikos slaugytojo arba išplėstinės praktikos slaugytojo, arba akušerio kompetencijos turėjimas.

11. Specialioji slaugos praktika – šio įstatymo ir kitų teisės aktų, reguliuojančių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą, reglamentuojamos bendrosios praktikos slaugytojo, išplėstinės praktikos slaugytojo arba akušerio, įgijusių atitinkamą slaugos specializaciją, teikiamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos.

12. Specialiosios praktikos slaugytojas – bendrosios praktikos slaugytojas, išplėstinės praktikos slaugytojas arba akušeris, šio įstatymo nustatyta tvarka įgiję slaugos specializaciją.

13. Šiurkšti slaugos praktikos ar akušerijos praktikos klaida – slaugytojo ar akušerio veika, kai dėl jo kaltės paciento sveikatai buvo padaryta žala, sukėlusi paciento negalią arba mirtį.

14. Valstybė narė – Europos Sąjungos valstybė narė, Europos ekonominės erdvės valstybė arba Šveicarijos Konfederacija.