7 straipsnis. Valstybės vykdoma visuomenės sveikatos priežiūra

1. Valstybės institucijų kompetenciją visuomenės sveikatos priežiūros srityje nustato šis Įstatymas, Sveikatos sistemos įstatymas, taip pat kiti teisės aktai, reglamentuojantys atskiras visuomenės sveikatos priežiūros sritis, apibrėžtas Sveikatos sistemos įstatyme.

2. Lietuvos nacionalinei sveikatos sistemai priklausančių visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų, veikiančių visoje valstybės teritorijoje, steigėja yra Sveikatos apsaugos ministerija ar kita Vyriausybės įgaliota institucija. Šių įstaigų veikla skirta teisės aktų nustatytiems visuomenės sveikatos priežiūros tikslams ir uždaviniams įgyvendinti, visuomenės sveikatos priežiūros paslaugoms teikti.

3. Lietuvos nacionalinei sveikatos sistemai priklausančios biudžetinės visuomenės sveikatos priežiūros įstaigos, kurių steigėja yra Sveikatos apsaugos ministerija, veikiančios visoje valstybės teritorijoje, vykdo:

1) lėtinių neinfekcinių ligų ir nelaimingų atsitikimų bei traumų profilaktiką, įgyvendindamos sveikos mitybos, fizinio aktyvumo, su mityba ir gyvensena susijusio gyventojų sergamumo mažinimo bei aplinkos sveikatos ir maisto saugos politiką;

2) visuomenės psichikos sveikatos priežiūrą, psichikos ir elgesio sutrikimų profilaktiką ir stebėseną (monitoringą), organizuodamos koordinuotą, multidisciplininę, kompleksinę profilaktikos, gydymo bei psichosocialinės reabilitacijos ir reintegracijos sistemą psichikos ir elgesio sutrikimų turintiems asmenims ir jų šeimoms, užtikrindamos tarpinstitucinį bendradarbiavimą ir veiksmų koordinavimą vykdant programas, skirtas smurto, prievartos, patyčių, agresijos šeimoje, darbe bei visuomenėje, saviagresijos augimo stabilizavimui ir mažinimui, įgyvendindamos politiką, leidžiančią mažinti priklausomybių alkoholiui, tabakui, psichoaktyviosioms medžiagoms skaičių bei su tuo susijusią ekonominę naštą;

3) žmonių užkrečiamųjų ligų epidemiologinės priežiūros profilaktikos ir kontrolės priemones, siekdamos mažinti šalies gyventojų sergamumą, mirtingumą ir invalidumą nuo jų, kai kurių užkrečiamųjų ligų likvidavimą, tinkamą pasirengimą ir reagavimą į iškilusias dėl užkrečiamųjų ligų grėsmes visuomenei;

4) profesinių ligų stebėseną (monitoringą).

4. Lietuvos nacionalinei sveikatos sistemai priklausančių biudžetinių visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų, kurių steigėja yra Sveikatos apsaugos ministerija, veikiančių visoje valstybės teritorijoje, nomenklatūra nustatyta Sveikatos priežiūros įstaigų įstatyme.

5. Netenka galios nuo 2010 m. liepos 1 d.

6. Netenka galios nuo 2010 m. liepos 1 d.