2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

1. Audituojamas subjektas – viešasis juridinis asmuo, jo administracijos padalinys, viešajam juridiniam asmeniui pavaldus ir (arba) atskaitingas viešasis juridinis asmuo, kurių vidaus auditas atliekamas.

2. Centralizuoto vidaus audito tarnyba – vidaus audito tarnyba, įsteigta centralizuotam viešojo juridinio asmens ir visų jam pavaldžių ir (arba) atskaitingų viešųjų juridinių asmenų vidaus auditui atlikti. Centralizuoto vidaus audito tarnybai šio įstatymo nuostatos taikomos mutatis mutandis kaip ir vidaus audito tarnybai.

3. Pažangos stebėjimas – vidaus audito tarnybos veikla po atlikto vidaus audito, kurios tikslas – stebėti ir vertinti, kaip įgyvendinamos vidaus audito ataskaitoje pateiktos rekomendacijos.

4. Vidaus auditas – nepriklausoma ir objektyvi tyrimo, vertinimo ir konsultavimo veikla, kuria siekiama padėti gerinti viešojo juridinio asmens valdymą, rizikos valdymą ir vidaus kontrolę.

5. Vidaus auditorius – vidaus audito tarnybos darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį, arba kitą įstatymuose nustatytą statusą turintis asmuo, atliekantys vidaus auditą.

6. Vidaus audito tarnyba – viešojo juridinio asmens administracijos padalinys, įsteigtas vidaus auditui atlikti.

7. Vidaus kontrolė – viešojo juridinio asmens rizikos valdymui jo vadovo sukurta kontrolės sistema, padedanti siekti šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodytų tikslų.

8. Vidaus kontrolės politika – viešojo juridinio asmens veiklos sričių vidaus kontrolės tvarkos aprašų, taisyklių ir kitų dokumentų, skirtų vidaus kontrolei viešajame juridiniame asmenyje sukurti ir įgyvendinti, visuma.

9. Viešojo juridinio asmens rizika (toliau – rizika) – tikimybė, kad dėl viešojo juridinio asmens rizikos veiksnių viešojo juridinio asmens veiklos tikslai nebus įgyvendinti arba bus įgyvendinti netinkamai ir dėl to jis gali patirti nuostolių.

10. Viešojo juridinio asmens rizikos valdymas (toliau – rizikos valdymas) – viešojo juridinio asmens rizikos veiksnių nustatymas, analizė ir priemonių, kurios sumažintų arba pašalintų neigiamą poveikį viešojo juridinio asmens veiklai, parinkimas.

11. Viešojo juridinio asmens rizikos veiksniai (toliau – rizikos veiksniai) – aplinkybės, galinčios daryti neigiamą poveikį viešojo juridinio asmens veiklai.

12. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžiamos Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatyme, Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme ir Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatyme.