1 priedas

1. Atsargų kaupimo užduotys turi būti nustatomos remiantis praėjusių kalendorinių metų (ataskaitinių metų) vidutiniu grynuoju naftos produktų importu arba vidutiniu dienos naftos produktų vidaus suvartojimu, kurie turi būti išreikšti žalios naftos ekvivalentu.

I SKYRIUS ŽALIOS NAFTOS EKVIVALENTO, NAUDOJAMO NAFTOS PRODUKTŲ IMPORTUI IŠREIKŠTI, APSKAIČIAVIMAS

2. Žalios naftos ekvivalentas, naudojamas naftos produktų importui išreikšti, turi būti apskaičiuojamas taikant šį metodą:

2.1. apskaičiuojama ir, atsižvelgiant į bet kokius atsargų pasikeitimus, patikslinama žalios naftos, gamtinių dujų kondensato (NGL), naftos perdirbimo gamyklų žaliavos ir kitų angliavandenilių, apibrėžtų 2008 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1099/2008 dėl energetikos statistikos A priedo 3.4 skyriuje, grynojo importo suma. Iš gauto skaičiaus atimamas vienas iš toliau nurodytų skaičių, rodančių pirminio benzino našumą:

2.1.1. 4 procentai;

2.1.2. vidutinis pirminio benzino našumas;

2.1.3. grynasis faktinis pirminio benzino suvartojimas;

2.2. apskaičiuojama ir, atsižvelgiant į bet kokius atsargų pasikeitimus, patikslinama visų kitų naftos produktų, apibrėžtų 2008 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1099/2008 dėl energetikos statistikos A priedo 3.4 skyriuje, grynojo importo suma ir padauginama iš koeficiento 1,065;

2.3. skaičių, gautų atlikus šio nutarimo 1 priedo 2.1 ir 2.2 papunkčiuose nurodytus veiksmus, suma yra žalios naftos ekvivalentas;

2.4. tarptautiniuose jūriniuose bunkeriuose (kaip jie apibrėžti 2008 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1099/2008 dėl energetikos statistikos A priedo 2.1 skyriuje) (toliau – tarptautinis jūrinis bunkeris) esantis naftos ir (ar) naftos produktų kiekis į skaičiavimus neįtraukiamas.

II SKYRIUS ŽALIOS NAFTOS EKVIVALENTO, NAUDOJAMO VIDAUS SUVARTOJIMUI IŠREIKŠTI, APSKAIČIAVIMAS

3. Žalios naftos ekvivalentas, naudojamas vidaus suvartojimui išreikšti, turi būti apskaičiuojamas taikant šį metodą:

3.1. nustatoma bendra šių produktų (kaip jie apibrėžti 2008 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1099/2008 dėl energetikos statistikos B priedo 4 skirsnyje) faktinių bendrųjų vidaus pristatymų (kaip jie apibrėžti 2008 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1099/2008 dėl energetikos statistikos C priedo 3.2.2.11 skirsnyje) suma: automobilinio benzino, aviacinio benzino, benzininių reaktyvinių degalų (pirminio benzino reaktyvinių degalų arba JP4), žibalinių reaktyvinių degalų, kitų rūšių žibalo, gazolio ir (arba) dyzelino (distiliacinės alyvos) ir mazuto (turinčio didelį kiekį sieros ir nedidelį kiekį sieros);

3.2. gauta suma padauginama iš koeficiento 1,2;

3.3. tarptautiniuose jūriniuose bunkeriuose esantis naftos produktų kiekis į skaičiavimus neįtraukiamas.

III SKYRIUS ATSARGŲ KIEKIO APSKAIČIAVIMAS

4. Apskaičiuojant atsargų kiekius, turi būti laikomasi šių principų:

4.1. kiekvienas konkretus kiekis į skaičiavimus gali būti įtraukiamas tik vieną kartą;

4.2. žalios naftos atsargų kiekis sumažinamas 4 procentais, tai atitinka vidutinį našumą, išreikštą pirminiu benzinu;

4.3. pirminio benzino ir naftos produktų atsargų kiekis, sukauptas tarptautiniuose jūriniuose bunkeriuose, neįskaitomas;

4.4. kitų naftos produktų, kurie įtraukiami į atsargas, kiekis turi būti apskaičiuojamas pasirinkus vieną iš šių metodų (pasirinktą metodą privaloma taikyti visus atitinkamus kalendorinius metus):

4.4.1. susumuojant naftos produktų, nurodytų 2008 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1099/2008 dėl energetikos statistikos A priedo 3.4 skyriuje, atsargas ir apskaičiuojant žalios naftos ekvivalentą – padauginus gautą kiekį iš koeficiento 1,065;

4.4.2. arba susumuojant tik šių produktų atsargas: automobilinio benzino, aviacinio benzino, benzininių reaktyvinių degalų (pirminio benzino reaktyvinių degalų arba JP4), žibalinių reaktyvinių degalų, kitų rūšių žibalo, gazolio ir (arba) dyzelino (distiliacinės alyvos) ir mazuto (turinčio didelį kiekį sieros ir nedidelį kiekį sieros) ir apskaičiuojant žalios naftos ekvivalentą – padauginus gautą kiekį iš koeficiento 1,2.

5. Apskaičiuojant atsargų kiekį, galima įtraukti jų kiekius, saugomus:

5.1. naftos perdirbimo gamyklų rezervuaruose;

5.2. krovos terminaluose;

5.3. naftotiekių maitinimo rezervuaruose;

5.4. baržose;

5.5. kabotažiniuose tanklaiviuose;

5.6. uoste esančiuose tanklaiviuose;

5.7. vidaus vandenų laivų talpose;

5.8. rezervuarų dugnuose;

5.9. kaip eksploatavimo atsargas.

6. Šios metodikos 5 punkte nurodytų kiekių, išskyrus naftos perdirbimo gamyklų rezervuaruose, naftotiekių maitinimo rezervuaruose ar krovos terminaluose saugomus kiekius, negalima įtraukti į specialiųjų atsargų kiekį, jeigu tokių atsargų kiekis apskaičiuojamas atskirai nuo privalomųjų atsargų kiekio.

7. Apskaičiuojant atsargų kiekį, negalima įtraukti šių atsargų kiekių:

7.1. dar nepagamintos žalios naftos;

7.2. kiekio, saugomo naftotiekiuose, cisterniniuose vagonuose, jūrų laivų talpose, degalinėse ir mažmeninės prekybos parduotuvėse, pas kitus vartotojus, jūroje esančiuose tanklaiviuose, kaip karinės atsargos.

8. Apskaičiuojant atsargų kiekį, visi į atitinkamą skaičiavimą įtraukiami atsargų kiekiai mažinami 10 procentų. Tuo dydžiu sumažinamas visas į atitinkamą apskaičiavimą įtrauktas kiekis. Šis mažinimas 10 procentų netaikomas apskaičiuojant specialiųjų atsargų kiekį, taip pat skirtingų specialiųjų atsargų kategorijų kiekį, jeigu specialiosios atsargos laikomos atskirai nuo kitų atsargų. Įpareigotosios įmonės, teikdamos informaciją apie sukauptą atsargų kiekį Lietuvos Respublikos naftos produktų ir naftos atsargų įstatymo nuostatoms įgyvendinti, nurodo sukauptą atsargų kiekį.

9. Kaupiamų atsargų kiekiai apskaičiuojami remiantis ataskaitinių metų duomenimis. Laikotarpiu nuo kiekvienų kalendorinių metų sausio 1 d. iki birželio 30 d. grynojo importo ir vidaus suvartojimo dienos vidurkiai nustatomi (apskaičiuojami) remiantis priešpaskutinių kalendorinių metų importo ar suvartojimo duomenimis.

10. Ši metodika taikoma tik toms specialiųjų atsargų kategorijoms, kurias pasirinkta kaupti.

11. Bet kurie naftos produktai tuo pačiu metu gali būti įtraukti tiek į privalomų sukaupti atsargų, tiek į specialiųjų atsargų apskaičiavimą, jeigu jie atitinka šių abiejų rūšių atsargoms nustatytus reikalavimus.

IV SKYRIUS BIOKURAS IR PRIEDAI

12. Skaičiuojant atsargų kaupimo užduotis, atsižvelgiama į biokurą ir neangliavandenilinius junginius, įdedamus arba įmaišomus į naftos produktus, siekiant pakeisti jų savybes (toliau – priedai), tik tuo atveju, jeigu biokuras ir priedai sumaišyti su atitinkamais naftos produktais.

13. Apskaičiuojant faktinį laikomų atsargų kiekį, į biokurą ir priedus atsižvelgiama, kai jie:

13.1. sumaišyti su atitinkamais naftos produktais;

13.2. arba saugomi Lietuvos Respublikos teritorijoje, laikantis atsargų laikymo reikalavimų, su sąlyga, kad jie bus sumaišyti su naftos produktais ir juos numatyta naudoti transporto sektoriuje.

V SKYRIUS

ĮPAREIGOTŲJŲ ĮMONIŲ ATSARGŲ KAUPIMO UŽDUOČIŲ NUSTATYMAS

14. Įpareigotųjų įmonių atsargų kaupimo užduotys naftos produktų tonomis ir tonomis žalios naftos ekvivalentu skaičiuojamos atsižvelgiant į tai, kuris šio priedo 4.4 papunktyje nurodytas atsargų kiekio apskaičiavimo metodas yra taikomas:

14.1. jeigu valstybė atsargai kaupia 90 dienų vidutinio dienos grynojo importo poreikį atitinkantį kiekį:

14.1.1. atsargų kaupimo užduotys naftos produktų tonomis apskaičiuojamos laikantis šių principų: ataskaitiniais metais pagamintas ir realizuotas šalies viduje, importuotas ir (ar) įvežtas naftos produktų, skirtų vartoti šalies viduje, kiekis dalijamas iš 365, dauginamas iš 60, dalijamas iš koeficiento 0,9;

14.1.2. atsargų kaupimo užduotys tonomis žalios naftos ekvivalentu apskaičiuojamos laikantis šių principų: pagal šio priedo 14.1.1 papunktį gautas atsargų kiekis tonomis dauginamas iš šio priedo 4.4.1 papunktyje nurodyto koeficiento ir koeficiento 0,9;

14.2. arba jeigu valstybė atsargai kaupia 61 dienos vidutinio dienos vidaus suvartojimo poreikį atitinkantį kiekį:

14.2.1. atsargų kaupimo užduotys naftos produktų tonomis apskaičiuojamos laikantis šių principų: ataskaitiniais metais pagamintas ir realizuotas šalies viduje, importuotas ir (ar) įvežtas naftos produktų, skirtų vartoti šalies viduje, kiekis dalijamas iš 365, dauginamas iš 31, dalijamas iš koeficiento 0,9;

14.2.2. atsargų kaupimo užduotys tonomis žalios naftos ekvivalentu apskaičiuojamos laikantis šių principų: pagal šio priedo 14.2.1 papunktį gautas atsargų kiekis tonomis dauginamas iš šio priedo 4.4.2 papunktyje nurodyto koeficiento ir koeficiento 0,9.

15. Įpareigotosioms įmonėms apskaičiuojant atsargų kaupimo užduotis naftos produktų tonomis netaikomas šio priedo 8 punkto reikalavimas atsargų kiekius sumažinti 10 procentų. Šis reikalavimas taikomas perskaičiuojant atsargų kaupimo užduotį tonomis į atsargų kaupimo užduotį tonomis žalios naftos ekvivalentu.

Naftos produktų ir naftos valstybės atsargų sudarymo reglamentavimo, tvarkymo, kaupimo, naudojimo ir priežiūros taisyklių