206 straipsnis. Privalomasis teisių ir pareigų pagal draudimo sutartis perleidimas

1. Jeigu iškyla reali grėsmė, kad draudimo įmonė taps nemoki ar trečiosios valstybės draudimo įmonės filialui priskirtas turtas taps mažesnis už filialo įsipareigojimus, priežiūros institucija, siekdama apsaugoti draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų ar nukentėjusių trečiųjų asmenų interesus, turi teisę įpareigoti draudimo įmonę ar trečiosios valstybės draudimo įmonės filialą perleisti teises ir pareigas pagal draudimo sutartis jas ketinantiems perimti subjektams.

2. Šio įstatymo 141 straipsnio 1 dalyje ir 146 straipsnio 3 dalyje nustatytais atvejais priežiūros institucija privalo įpareigoti perleisti teises ir pareigas pagal draudimo sutartis.

3. Sutarčiai dėl teisių ir pareigų perleidimo negali būti ir nėra reikalaujamas draudimo įmonės visuotinio akcininkų susirinkimo, stebėtojų tarybos ar valdybos nutarimas arba kitoks šių organų ar kitų asmenų pritarimas ar sutikimas. Sutartį dėl teisių ir pareigų perleidimo pasirašo draudimo įmonės vadovas ar trečiosios valstybės draudimo įmonės filialo vadovas.

4. Draudimo įmonė ar trečiosios valstybės draudimo įmonės filialas, įpareigoti perleisti teises ir pareigas pagal draudimo sutartis, privalo apie numatomą perleidimą, o jei priežiūros institucijos leidimas įpareigoja paskelbti tik apie įvykusį perleidimą, apie įvykusį perleidimą paskelbti mažiausiai 2 nacionaliniuose laikraščiuose, taip pat kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje, kurioje draudimo įmonė vykdo veiklą.

5. Draudėjas, nesutinkantis su privalomuoju teisių ir pareigų pagal draudimo sutartis perleidimu, turi teisę nutraukti draudimo sutartį joje nustatyta tvarka per vieną mėnesį nuo teisių ir pareigų perleidimo.

6. Jeigu draudėjas nutraukia draudimo sutartį šio straipsnio 5 dalyje nurodytu atveju, grąžinama:

1) teikiant ne gyvybės draudimo paslaugas – visa sumokėta draudimo įmokos dalis už laikotarpį nuo teisių ir pareigų pagal draudimo sutartį perleidimo iki draudimo sutartyje numatyto termino pabaigos;

2) teikiant gyvybės draudimo paslaugas, jeigu gyvybės draudimo sutartis sudaryta tik dėl mirties rizikos, – visa sumokėta draudimo įmokos dalis už laikotarpį nuo teisių ir pareigų pagal draudimo sutartį perleidimo iki draudimo sutartyje numatyto termino pabaigos, o jeigu sudaryta su kapitalo kaupimu susijusi gyvybės draudimo sutartis, – suma, lygi to draudėjo draudimo sutarčiai sudarytų techninių atidėjinių dydžių sumai teisių ir pareigų pagal šią sutartį perleidimo dieną.

7. Jeigu teises ir pareigas perleidžiančios įmonės techninius atidėjinius dengiantis turtas yra nepakankamas iš draudimo sutarčių kylantiems reikalavimams patenkinti, priežiūros institucija turi teisę įpareigoti draudimo įmonę perleisti dalį pareigų dėl draudimo išmokos išmokėjimo, draudimo įmokos grąžinimo ar, teikiant gyvybės draudimo paslaugas, išperkamosios sumos mokėjimo. Tokiu atveju priežiūros institucija, įpareigodama perleisti teises ir pareigas, privalo nurodyti, kokią dalį draudimo išmokos, draudimo įmokos ir išperkamosios sumos privalo išmokėti teises ir pareigas pagal draudimo sutartis perimantis subjektas. Likusią reikalavimų dalį privalo patenkinti teises ir pareigas perleidusi draudimo įmonė.

8. Priežiūros institucija, įpareigodama perleisti teises ir pareigas, privalo konsultuotis su kitų Europos ekonominės erdvės valstybių priežiūros institucijomis, nurodytomis šio įstatymo 49 straipsnyje.

9. Priežiūros institucija savo teisės aktuose nustato išsamią šio straipsnio nuostatų įgyvendinimo tvarką.