207 straipsnis. Turto areštas

1. Priežiūros institucija turi teisę areštuoti draudimo ar perdraudimo įmonės ar trečiosios valstybės draudimo arba perdraudimo įmonės filialo turtą tik tuo atveju, kai yra bent viena iš šių aplinkybių:

1) nevykdomi techninių atidėjinių skaičiavimo reikalavimai (šio įstatymo 41 straipsnis);

2) nevykdomi mokumo kapitalo ar minimalaus kapitalo reikalavimai (šio įstatymo 37 ir 40 straipsniai);

3) nepateikti finansinės būklės atkūrimo planai arba jie yra nevykdomi (šio įstatymo 45 ir 46 straipsniai);

4) nevykdomas priežiūros institucijos įpareigojimas perleisti teises ir pareigas pagal draudimo sutartis;

5) panaikinamas draudimo ar perdraudimo veiklos licencijos ar leidimo filialo draudimo ar perdraudimo veiklai galiojimas.

2. Priežiūros institucija, nustačiusi arba turėdama pagrindą įtarti teisės aktų pažeidimus arba draudimo ar perdraudimo įmonės ar trečiosios valstybės draudimo arba perdraudimo įmonės filialo veiklos trūkumus, taip pat jeigu kyla grėsmė draudimo ar perdraudimo įmonės ar trečiosios valstybės draudimo arba perdraudimo įmonės filialo veiklos stabilumui ir patikimumui arba visuomenės, draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų ar nukentėjusių trečiųjų asmenų interesams, turi teisę mutatis mutandis vadovaudamasi Lietuvos banko įstatymo 421 straipsnyje nustatyta tvarka, taikoma teismo leidimams, prašyti teismo nutartimi laikinai areštuoti asmenų turtą. Priežiūros institucijos prašymus areštuoti turtą nagrinėja pirmosios instancijos administracinis teismas. Turto arešto aktą pasirašo priežiūros institucijos vadovas. Turto arešto aktas registruojamas Lietuvos Respublikos turto arešto aktų registro įstatymo nustatyta tvarka.

3. Priežiūros institucija turi teisę pareikšti teisme ieškinį dėl sandorio dėl areštuoto turto pripažinimo negaliojančiu.