1 straipsnis. Įstatymo paskirtis ir taikymas
LGĮ 1 str. · Lygių galimybių įstatymo 1 straipsnis
1. Šio įstatymo paskirtis – užtikrinti, kad būtų įgyvendintos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio nuostatos, įtvirtinančios asmenų lygybę ir draudimą varžyti žmogaus teises ir teikti jam privilegijas lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu.
2. Šis įstatymas nustato Lietuvos Respublikos lygių galimybių kontrolieriaus ir Žmonių su negalia teisių stebėsenos komisijos prie Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos (toliau – Komisija) veiklos teisinius pagrindus ir įgaliojimus, taip pat skundų pateikimą ir tyrimą.
3. Šiuo įstatymu siekiama užtikrinti Europos Sąjungos teisės aktų, nurodytų šio įstatymo priede, taikymą, taip pat Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimo stebėseną ir kontrolę.
Nuo 2027-01-01 bus taip
Jau priimtas, bet dar neįsigaliojęs tekstas (Seimo kanceliarijos suvestinė redakcija nuo 2027-01-01).
1. Šio įstatymo paskirtis – užtikrinti, kad būtų įgyvendintos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio nuostatos ir užtikrinta asmenų lygybė ir vienodas nediskriminacinis požiūris į juos visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.
2. Šiuo įstatymu užtikrinama Jungtinių Tautų asmenų su negalia teisių konvencijos įgyvendinimo Lietuvos Respublikoje stebėsena ir kontrolė.
3. Šis įstatymas nustato, kurios institucijos formuoja ir įgyvendina valstybės lygių galimybių politiką, Lietuvos Respublikos lygių galimybių kontrolieriaus ir Žmonių su negalia teisių stebėsenos komisijos prie Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos (toliau – Komisija) veiklos teisinius pagrindus, kaip pateikiami ir nagrinėjami skundai dėl lygių galimybių pažeidimo (toliau – skundas), atliekama taikinimo procedūra ir ginamas viešasis interesas lygių galimybių srityje.
4. Šiuo įstatymu įgyvendinami šio įstatymo priede nurodomi Europos Sąjungos teisės aktai.
5. Šio įstatymo nuostatos netaikomos:
1) šeimos ir privataus gyvenimo srityse;
2) religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų, jų tos pačios religijos tikslams įgyvendinti įsteigtų juridinių asmenų (toliau – religinės bendruomenės ir bendrijos), jų arba jų narių įsteigtų organizacijų, kurių steigimo dokumentuose ar juos atitinkančiuose dokumentuose nurodoma, kad jų etosas remiasi religija ar tikėjimu, darbuotojams ar personalui, taip pat nustatant reikalavimus tradicinių religinių bendruomenių ir bendrijų tikybos mokytojams, jeigu dėl jų veiklos pobūdžio arba dėl aplinkybių, kuriomis ji vykdoma, reikalavimai dėl asmens išpažintinos religijos ar įsitikinimų, tikėjimo, atsižvelgiant į minėtų organizacijų etosą, yra įprastas, teisėtas ir pateisinamas reikalavimas;
3) religinėms bendruomenėms ir bendrijoms, jų arba jų narių įsteigtoms organizacijoms, kurių steigimo dokumentuose ar juos atitinkančiuose dokumentuose nurodoma, kad jų etosas remiasi religija ar tikėjimu, nuomojant joms nuosavybės teise priklausantį turtą;
4) priimant asmenis mokytis ar studijuoti į mokyklas ir įstaigas, įmones, organizacijas, kurioms švietimas nėra pagrindinė veikla, kurių savininko teises įgyvendina religinės bendruomenės ir bendrijos, jų nariai ir kurių veiklos tikslas – ugdymas religinės bendruomenės ir bendrijos vertybes palaikančioje aplinkoje, jei atsisakymas priimti asmenį yra būtinas siekiant išsaugoti šių organizacijų etosą;
5) tradicinių religinių bendruomenių ir bendrijų tikybos, švietimo programų, vadovėlių ir mokymo priemonių turiniui, apimančiam išimtinai religijos (tikybos) mokymą;
6) nustatant reikalavimus, kad asmenys, užsiimantys profesine veikla religinėse bendruomenėse ir bendrijose, jų arba jų narių įsteigtose organizacijose, kurių steigimo dokumentuose ar juos atitinkančiuose dokumentuose nurodoma, kad jų etosas remiasi religija ar tikėjimu, taip pat asmenys, besimokantys, studijuojantys religinių bendruomenių ir bendrijų, jų arba jų narių įsteigtose mokyklose ir įstaigose, įmonėse, organizacijose, kurioms švietimas nėra pagrindinė veikla, ar dalyvaujantys organizacijų, kurių tikslas – ugdymas religinės bendruomenės ar bendrijos vertybes palaikančioje aplinkoje, veikloje, sąžiningai ir ištikimai laikytųsi minėtų organizacijų etoso;
7) organizacijoms, savo veiklai vienijančioms asmenis bent vienu pagrindu, kuris pagal šio įstatymo 2 straipsnio 3 dalį gali būti laikomas ir diskriminacijos pagrindu, sprendžiant narystės, savanoriškos veiklos ir darbo šiose organizacijose klausimus, kai vienijimosi pagrindu tai yra įprasta, teisėta ir pateisinama.
Kas keičiasi (1)
pakeista: 1. Šio įstatymo paskirtis – užtikrinti, kad būtų įgyvendintos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio nuostatos, įtvirtinančios nuostatos ir užtikrinta asmenų lygybę lygybė ir draudimą varžyti žmogaus teises vienodas nediskriminacinis požiūris į juos visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. 2. Šiuo įstatymu užtikrinama Jungtinių Tautų asmenų su negalia teisių konvencijos įgyvendinimo Lietuvos Respublikoje stebėsena ir teikti jam privilegijas lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu. 2. kontrolė. 3. Šis įstatymas nustato nustato, kurios institucijos formuoja ir įgyvendina valstybės lygių galimybių politiką, Lietuvos Respublikos lygių galimybių kontrolieriaus ir Žmonių su negalia teisių stebėsenos komisijos prie Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos (toliau – Komisija) veiklos teisinius pagrindus pagrindus, kaip pateikiami ir įgaliojimus, taip pat skundų pateikimą nagrinėjami skundai dėl lygių galimybių pažeidimo (toliau – skundas), atliekama taikinimo procedūra ir tyrimą. 3. ginamas viešasis interesas lygių galimybių srityje. 4. Šiuo įstatymu siekiama užtikrinti įgyvendinami šio įstatymo priede nurodomi Europos Sąjungos teisės aktų, nurodytų aktai. 5. Šio įstatymo nuostatos netaikomos: 1) šeimos ir privataus gyvenimo srityse; 2) religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų, jų tos pačios religijos tikslams įgyvendinti įsteigtų juridinių asmenų (toliau – religinės bendruomenės ir bendrijos), jų arba jų narių įsteigtų organizacijų, kurių steigimo dokumentuose ar juos atitinkančiuose dokumentuose nurodoma, kad jų etosas remiasi religija ar tikėjimu, darbuotojams ar personalui, taip pat nustatant reikalavimus tradicinių religinių bendruomenių ir bendrijų tikybos mokytojams, jeigu dėl jų veiklos pobūdžio arba dėl aplinkybių, kuriomis ji vykdoma, reikalavimai dėl asmens išpažintinos religijos ar įsitikinimų, tikėjimo, atsižvelgiant į minėtų organizacijų etosą, yra įprastas, teisėtas ir pateisinamas reikalavimas; 3) religinėms bendruomenėms ir bendrijoms, jų arba jų narių įsteigtoms organizacijoms, kurių steigimo dokumentuose ar juos atitinkančiuose dokumentuose nurodoma, kad jų etosas remiasi religija ar tikėjimu, nuomojant joms nuosavybės teise priklausantį turtą; 4) priimant asmenis mokytis ar studijuoti į mokyklas ir įstaigas, įmones, organizacijas, kurioms švietimas nėra pagrindinė veikla, kurių savininko teises įgyvendina religinės bendruomenės ir bendrijos, jų nariai ir kurių veiklos tikslas – ugdymas religinės bendruomenės ir bendrijos vertybes palaikančioje aplinkoje, jei atsisakymas priimti asmenį yra būtinas siekiant išsaugoti šių organizacijų etosą; 5) tradicinių religinių bendruomenių ir bendrijų tikybos, švietimo programų, vadovėlių ir mokymo priemonių turiniui, apimančiam išimtinai religijos (tikybos) mokymą; 6) nustatant reikalavimus, kad asmenys, užsiimantys profesine veikla religinėse bendruomenėse ir bendrijose, jų arba jų narių įsteigtose organizacijose, kurių steigimo dokumentuose ar juos atitinkančiuose dokumentuose nurodoma, kad jų etosas remiasi religija ar tikėjimu, taip pat asmenys, besimokantys, studijuojantys religinių bendruomenių ir bendrijų, jų arba jų narių įsteigtose mokyklose ir įstaigose, įmonėse, organizacijose, kurioms švietimas nėra pagrindinė veikla, ar dalyvaujantys organizacijų, kurių tikslas – ugdymas religinės bendruomenės ar bendrijos vertybes palaikančioje aplinkoje, veikloje, sąžiningai ir ištikimai laikytųsi minėtų organizacijų etoso; 7) organizacijoms, savo veiklai vienijančioms asmenis bent vienu pagrindu, kuris pagal šio įstatymo priede, taikymą, taip pat Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimo stebėseną 2 straipsnio 3 dalį gali būti laikomas ir kontrolę. diskriminacijos pagrindu, sprendžiant narystės, savanoriškos veiklos ir darbo šiose organizacijose klausimus, kai vienijimosi pagrindu tai yra įprasta, teisėta ir pateisinama.
Kitos šio straipsnio redakcijos šiame tekste (1)
Redakcija
1. Šio įstatymo paskirtis – užtikrinti, kad būtų įgyvendintos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio nuostatos ir užtikrinta asmenų lygybė ir vienodas nediskriminacinis požiūris į juos visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.
2. Šiuo įstatymu užtikrinama Jungtinių Tautų asmenų su negalia teisių konvencijos įgyvendinimo Lietuvos Respublikoje stebėsena ir kontrolė.
3. Šis įstatymas nustato, kurios institucijos formuoja ir įgyvendina valstybės lygių galimybių politiką, Lietuvos Respublikos lygių galimybių kontrolieriaus ir Žmonių su negalia teisių stebėsenos komisijos prie Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos (toliau – Komisija) veiklos teisinius pagrindus, kaip pateikiami ir nagrinėjami skundai dėl lygių galimybių pažeidimo (toliau – skundas), atliekama taikinimo procedūra ir ginamas viešasis interesas lygių galimybių srityje.
4. Šiuo įstatymu įgyvendinami šio įstatymo priede nurodomi Europos Sąjungos teisės aktai.
5. Šio įstatymo nuostatos netaikomos:
1) šeimos ir privataus gyvenimo srityse;
2) religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų, jų tos pačios religijos tikslams įgyvendinti įsteigtų juridinių asmenų (toliau – religinės bendruomenės ir bendrijos), jų arba jų narių įsteigtų organizacijų, kurių steigimo dokumentuose ar juos atitinkančiuose dokumentuose nurodoma, kad jų etosas remiasi religija ar tikėjimu, darbuotojams ar personalui, taip pat nustatant reikalavimus tradicinių religinių bendruomenių ir bendrijų tikybos mokytojams, jeigu dėl jų veiklos pobūdžio arba dėl aplinkybių, kuriomis ji vykdoma, reikalavimai dėl asmens išpažintinos religijos ar įsitikinimų, tikėjimo, atsižvelgiant į minėtų organizacijų etosą, yra įprastas, teisėtas ir pateisinamas reikalavimas;
3) religinėms bendruomenėms ir bendrijoms, jų arba jų narių įsteigtoms organizacijoms, kurių steigimo dokumentuose ar juos atitinkančiuose dokumentuose nurodoma, kad jų etosas remiasi religija ar tikėjimu, nuomojant joms nuosavybės teise priklausantį turtą;
4) priimant asmenis mokytis ar studijuoti į mokyklas ir įstaigas, įmones, organizacijas, kurioms švietimas nėra pagrindinė veikla, kurių savininko teises įgyvendina religinės bendruomenės ir bendrijos, jų nariai ir kurių veiklos tikslas – ugdymas religinės bendruomenės ir bendrijos vertybes palaikančioje aplinkoje, jei atsisakymas priimti asmenį yra būtinas siekiant išsaugoti šių organizacijų etosą;
5) tradicinių religinių bendruomenių ir bendrijų tikybos, švietimo programų, vadovėlių ir mokymo priemonių turiniui, apimančiam išimtinai religijos (tikybos) mokymą;
6) nustatant reikalavimus, kad asmenys, užsiimantys profesine veikla religinėse bendruomenėse ir bendrijose, jų arba jų narių įsteigtose organizacijose, kurių steigimo dokumentuose ar juos atitinkančiuose dokumentuose nurodoma, kad jų etosas remiasi religija ar tikėjimu, taip pat asmenys, besimokantys, studijuojantys religinių bendruomenių ir bendrijų, jų arba jų narių įsteigtose mokyklose ir įstaigose, įmonėse, organizacijose, kurioms švietimas nėra pagrindinė veikla, ar dalyvaujantys organizacijų, kurių tikslas – ugdymas religinės bendruomenės ar bendrijos vertybes palaikančioje aplinkoje, veikloje, sąžiningai ir ištikimai laikytųsi minėtų organizacijų etoso;
7) organizacijoms, savo veiklai vienijančioms asmenis bent vienu pagrindu, kuris pagal šio įstatymo 2 straipsnio 3 dalį gali būti laikomas ir diskriminacijos pagrindu, sprendžiant narystės, savanoriškos veiklos ir darbo šiose organizacijose klausimus, kai vienijimosi pagrindu tai yra įprasta, teisėta ir pateisinama.