2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

1. Daugialypė diskriminacija – asmens diskriminacija daugiau nei vienu diskriminacijos pagrindu.

2. Diskriminacija – naudojimosi teisėmis apribojimas arba privilegijų, pirmenybės ar pranašumo teikimas vienu ar daugiau diskriminacijos pagrindų. Diskriminacija gali būti daugialypė, sąveikinė, siejamoji, pagal formą – tiesioginė ir netiesioginė, taip pat nurodymas diskriminuoti, priekabiavimas, seksualinis priekabiavimas.

3. Diskriminacijos pagrindai – amžius, etninė priklausomybė, kalba, kilmė, lytis, negalia, odos spalva, pažiūros, pilietybė, rasė, religija ar įsitikinimai, seksualinė orientacija, socialinė padėtis, tautybė, tikėjimas, dėl kurių asmuo gali patirti diskriminaciją, įskaitant ir atvejus, kai asmens tapatybės bruožas jam priskiriamas kitų asmenų.

4. Etosas – tikėjimo, vertybių, moralinių nuostatų ir tradicijų visuma, lemianti asmens arba asmenų grupės elgesį ar elgesio normas.

5. Europos ekonominės erdvės valstybės piliečio šeimos nariai – Europos ekonominės erdvės valstybės piliečio sutuoktinis, partneris, piliečio ir sutuoktinio ar partnerio tiesioginiai palikuonys, kuriems nesukakę 21 metai arba kurie yra išlaikytiniai, Europos ekonominės erdvės valstybės piliečio, jo sutuoktinio ar partnerio išlaikomi giminaičiai pagal tiesiąją aukštutinę liniją.

6. Lygybės duomenys – duomenys, kuriais parodoma asmenų grupių situacija pagal asmenų tapatybės bruožus arba kurie naudojami lyginamajai konkrečios asmenų grupės, kuriai gresia diskriminacija, analizei atlikti ir padėčiai įvertinti ir kurie didina visuomenės informuotumą, padeda formuoti įrodymais grindžiamą valstybės lygių galimybių politiką bei skatinti lygias galimybes.

7. Lygios galimybės – tarptautinėse sutartyse, kituose tarptautiniuose žmogaus ir piliečių teisių dokumentuose, Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytų žmogaus teisių užtikrinimas nediskriminuojant.

8. Netiesioginė diskriminacija – veikimas ar neveikimas, teisės norma ar vertinimo kriterijus, akivaizdžiai neutrali sąlyga ar praktika, kurie formaliai yra vienodi, bet juos įgyvendinant ar taikant faktiškai ribojamas ar gali būti ribojamas naudojimasis teisėmis arba teikiamos ar gali būti teikiamos privilegijos, pirmenybė ar pranašumas vienu ar daugiau diskriminacijos pagrindų, išskyrus atvejus, kai šį veikimą ar neveikimą, teisės normą ar vertinimo kriterijų, sąlygą ar praktiką pateisina teisėtas tikslas, o šio tikslo siekiama tinkamomis, būtinomis ir proporcingomis priemonėmis.

9. Pilietybė – Europos Sąjungos valstybių narių ar kitų Europos ekonominės erdvės valstybių piliečių ir jų šeimos narių pilietybė.

10. Priekabiavimas – nepageidaujamas elgesys ar reali tokio elgesio grėsmė, kai vienu ar daugiau diskriminacijos pagrindų siekiama įžeisti asmens orumą arba jis įžeidžiamas ir (ar) siekiama sukurti bauginančią, priešišką, žeminančią ar įžeidžiančią aplinką arba tokia aplinka sukuriama, ir (ar) siekiama padaryti žalos arba ji padaroma.

11. Sąveikinė diskriminacija – asmens diskriminacija keliais diskriminacijos pagrindais, kai dėl jų neatsiejamos tarpusavio sąveikos asmuo atsiduria blogesnėje padėtyje nei palyginamoje situacijoje esantis asmuo.

12. Seksualinis priekabiavimas – kaip apibrėžiama Lietuvos Respublikos moterų ir vyrų lygių galimybių įstatyme.

13. Siejamoji diskriminacija – asmens diskriminacija dėl jo ryšio ar tariamo ryšio su kitu asmeniu ir to asmens tapatybės bruožų, kurie gali būti diskriminacijos pagrindas.

14. Socialinė padėtis – asmens padėtis, kurią lemia jo šeiminė padėtis, įgyta kvalifikacija ir (ar) išsilavinimas, mokymasis ir (ar) studijos, turima nuosavybė, gaunamos pajamos, įstatymuose nustatytos valstybės paramos poreikis ir (arba) kiti su asmens turtine padėtimi susiję veiksniai.

15. Specialiosios laikinosios priemonės – nustatytą laiką taikomos tiesiogiai taikomame Europos Sąjungos teisės akte, tarptautinėje sutartyje ar įstatyme nustatytos priemonės, kuriomis siekiama paspartinti faktinės asmenų lygybės įtvirtinimą, įgyvendinant struktūrinius, socialinius ir kultūrinius pokyčius, būtinus diskriminacijos pasekmėms pašalinti.

16. Tiesioginė diskriminacija – elgesys su asmeniu, kai vienu ar daugiau diskriminacijos pagrindų jam taikomos mažiau palankios sąlygos, negu tokiomis pat ar panašiomis aplinkybėmis jos buvo, yra ar būtų taikomos kitam asmeniui, išskyrus:

1) įstatymų nustatytus apribojimus dėl amžiaus, kai tai pateisina teisėtas tikslas, siekiamas tinkamomis, būtinomis ir proporcingomis priemonėmis;

2) įstatymų nustatytą reikalavimą mokėti valstybinę kalbą;

3) įstatymų nustatytais atvejais draudimą dalyvauti politinėje veikloje;

4) įstatymų nustatytas dėl pilietybės taikomas skirtingas teises;

5) teisės aktuose nustatytas priemones ir (ar) reikalavimus, skirtus asmenų užimtumui, integracijai į darbo rinką, saugioms ir sveikatai nekenksmingoms darbo sąlygoms užtikrinti;

6) specialiąsias laikinąsias priemones;

7) atvejus, kai dėl konkrečių profesinės veiklos rūšių pobūdžio arba dėl jų vykdymo sąlygų tam tikras asmens tapatybės bruožas yra esminis ir lemiamas profesinis reikalavimas ir kai tai pateisina teisėtas tikslas, siekiamas tinkamomis, būtinomis ir proporcingomis priemonėmis;

8) atvejus, kai ribojimų, reikalavimų arba tam tikrų sąlygų dėl asmens socialinės padėties teisinį reguliavimą pateisina teisėtas tikslas, siekiamas tinkamomis, būtinomis ir proporcingomis priemonėmis;

9) atskirų sporto varžybų vyrams, moterims, asmenims su negalia ir sporto varžybų pagal amžiaus grupes rengimą;

10) lengvatų teikimą amžiaus, negalios ir socialinės padėties pagrindu, kai tai pateisina teisėtas tikslas, siekiamas tinkamomis, būtinomis ir proporcingomis priemonėmis;

11) įstatymuose nustatytos valstybės paramos teikimą amžiaus, negalios ir socialinės padėties pagrindu, kai tai pateisina teisėtas tikslas, siekiamas tinkamomis, būtinomis ir proporcingomis priemonėmis;

12) taikomą specialią apsaugą nėštumo, gimdymo ir vaiko žindymo metu;

13) atvejus, kai moterims ir vyrams nustatomi skirtingi karo prievolės atlikimo reikalavimai;

14) atvejus, kai moterims ir vyrams taikomi skirtingi fizinio parengtumo, darbuotojų saugos ir sveikatos darbe reikalavimai, kuriais, atsižvelgiant į moterų ir vyrų fiziologinius skirtumus, siekiama išsaugoti jų sveikatą;

15) taikomą skirtingą tam tikrų bausmių vykdymo tvarką ir sąlygas;

16) prekių pardavimą ir (ar) paslaugų teikimą vien tik arba pirmiausia vienos lyties asmenims, kai tai pateisina teisėtas tikslas, siekiamas tinkamomis, būtinomis ir proporcingomis priemonėmis.

17. Tinkamas sąlygų pritaikymas – aplinkybių pakeitimas ir (ar) kliūčių pašalinimas, kurio reikia konkrečiu atveju siekiant užtikrinti galimybę asmenims su negalia naudotis žmogaus teisėmis ir laisvėmis ir dėl kurio keičiantis aplinkybes ir (ar) šalinantis kliūtis subjektas nepatiria neproporcingos ar nepagrįstos naštos.

18. Tinkamo sąlygų pritaikymo neužtikrinimas laikomas šio straipsnio 8 ir (ar) 16 dalyse nurodyta diskriminacija negalios pagrindu.

19. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip apibrėžiamos Lietuvos Respublikos darbo kodekse, Lietuvos Respublikos asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatyme, Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“, Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme, Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatyme, Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatyme, Lietuvos Respublikos oficialiosios statistikos ir valstybės duomenų valdysenos įstatyme, Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme, Lietuvos Respublikos reklamos įstatyme, Lietuvos Respublikos savanoriškos veiklos įstatyme, Lietuvos Respublikos strateginio valdymo įstatyme, Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme, Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme.