13 straipsnis. Žalos atlyginimas
LGĮ 13 str. · Lygių galimybių įstatymo 13 straipsnis
Asmuo, patyręs diskriminaciją lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos pagrindu, turi teisę reikalauti iš kaltų asmenų atlyginti turtinę ir neturtinę žalą įstatymų nustatyta tvarka.
Nuo 2027-01-01 šiuo numeriu – kitas straipsnis: „Lygių galimybių kontrolierius“
Naujoje akto redakcijoje šiuo numeriu bus kito turinio straipsnis (aktas išdėstomas nauja redakcija arba straipsniai pernumeruojami), todėl pakeitimai nelyginami.
Jau priimtas, bet dar neįsigaliojęs tekstas (Seimo kanceliarijos suvestinė redakcija nuo 2027-01-01).
1. Lygių galimybių kontrolierius – valstybės pareigūnas, kuriam mokamas darbo užmokestis, nustatytas Lietuvos Respublikos valstybės pareigūnų darbo užmokesčio įstatyme.
2. Lygių galimybių kontrolierius yra nepriklausomas nuo valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, pareigūnų ar kitų asmenų ir pagal kompetenciją veikia savarankiškai. Lygių galimybių kontrolieriui negali būti daromas joks politinis, ekonominis, psichologinis, socialinis spaudimas ar kitoks neteisėtas poveikis, galintis turėti įtakos jo sprendimams.
3. Lygių galimybių kontrolierius:
1) atstovauja Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių institucijose ir įstaigose, tarptautinėse ir Europos Sąjungos institucijose, jų darbo (valdymo) organuose;
2) vykdo šio įstatymo įgyvendinimo priežiūrą ir Jungtinių Tautų asmenų su negalia teisių konvencijos įgyvendinimo kontrolę;
3) tvirtina Komisijos nuostatus;
4) siūlo Seimui kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, kad jis ištirtų, ar teisės aktai, susiję su lygių galimybių užtikrinimu, atitinka Konstituciją ir kitus įstatymus;
5) teisme gina viešąjį interesą lygių galimybių srityje Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso arba Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka;
6) nagrinėja asmenų skundus;
7) konsultuoja asmenis, patyrusius priekabiavimą, įskaitant ir seksualinį priekabiavimą, dėl galimų jų teisių gynimo būdų;
8) vykdo informacinę, prevencinę ir šviečiamąją veiklą lygių galimybių srityje;
9) rengia ir skelbia nepriklausomas diskriminacijos apraiškų Lietuvos Respublikoje apžvalgas, lygių galimybių ir diskriminacijos padėties ataskaitas; ne rečiau kaip kas 4 metus skelbia ataskaitą (-as), kurioje (-iose) pateikiamos rekomendacijos dėl asmenų lygių galimybių, vienodo požiūrio į juos užtikrinimo ir diskriminacijos prevencijos visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje;
10) teikia išvadas ir (ar) rekomendacijas dėl šio įstatymo įgyvendinimo;
11) teikia pasiūlymus valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms dėl valstybės lygių galimybių politikos prioritetų ir (ar) lygių galimybių srities teisės aktų tobulinimo;
12) laikydamasis įstatymuose ir kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose informacijos teikimą ir (ar) gavimą, asmens duomenų apsaugą, nustatytų reikalavimų, pagal kompetenciją teikia informaciją kitoms Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių institucijoms ir įstaigoms, tarptautinėms ir Europos Sąjungos institucijoms, jų darbo (valdymo) organams, nevyriausybinėms organizacijoms;
13) savo veiklos srityje kaupia, sistemina, analizuoja informaciją, įskaitant lygybės duomenis. Surinkti asmens duomenys nuasmeninami arba, jei tai neįmanoma, asmenims suteikiami pseudonimai;
14) atlieka kitas įstatymais ir kitais teisės aktais jam nustatytas funkcijas.
4. Lygių galimybių kontrolierius turi teisę savo iniciatyva:
1) su pareiškimu kreiptis į administracinį teismą, prašydamas ištirti, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis), konkrečios bendrijos, politinės partijos, politinės organizacijos ar asociacijos priimtas bendro pobūdžio teisės aktas atitinka šį įstatymą ir (ar) Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymą;
2) įstatymų, reglamentuojančių išankstinį ginčų nagrinėjimą ne teismo tvarka, nustatyta tvarka pateikti išvadą dėl lygių galimybių pažeidimo išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijoms;
3) atlikti taikinimo procedūrą;
4) pradėti lygių galimybių pažeidimo tyrimą, nustatęs šio pažeidimo požymius visuomenės informavimo priemonėse ar kitur;
5) viešai skelbti išvadas ir (ar) rekomendacijas dėl šio įstatymo įgyvendinimo ir prašyti nevyriausybinių organizacijų, kitų suinteresuotų subjektų pateikti nuomonę ir pasiūlymų dėl jų;
6) atlikti nepriklausomus socialinius, visuomenės nuostatų tyrimus, rengti diskriminacijos apraiškų ir lygių galimybių užtikrinimo apžvalgas;
7) pagal savo veiklos prioritetus vykdyti kitą veiklą lygių galimybių užtikrinimo ir nediskriminavimo srityje.
5. Kai lygių galimybių kontrolierius Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nustatyta tvarka nusišalina nuo pareigų atlikimo, apie viešųjų ir privačių interesų konfliktą informuodamas ir pareiškimą apie nusišalinimą pateikdamas Seimo valdybai, atostogauja, yra išvykęs į komandiruotę už Lietuvos Respublikos ribų ilgiau kaip 1 dieną arba yra laikinai nedarbingas ir dėl to laikinai negali eiti savo pareigų ar atlikti funkcijų, tuo laikotarpiu Seimo valdybos sprendimu jį pavaduoja Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolierius, o jei jis negali, – Seimo kontrolierius.
Kitos šio straipsnio redakcijos šiame tekste (1)
Redakcija
1. Lygių galimybių kontrolierius – valstybės pareigūnas, kuriam mokamas darbo užmokestis, nustatytas Lietuvos Respublikos valstybės pareigūnų darbo užmokesčio įstatyme.
2. Lygių galimybių kontrolierius yra nepriklausomas nuo valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, pareigūnų ar kitų asmenų ir pagal kompetenciją veikia savarankiškai. Lygių galimybių kontrolieriui negali būti daromas joks politinis, ekonominis, psichologinis, socialinis spaudimas ar kitoks neteisėtas poveikis, galintis turėti įtakos jo sprendimams.
3. Lygių galimybių kontrolierius:
1) atstovauja Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių institucijose ir įstaigose, tarptautinėse ir Europos Sąjungos institucijose, jų darbo (valdymo) organuose;
2) vykdo šio įstatymo įgyvendinimo priežiūrą ir Jungtinių Tautų asmenų su negalia teisių konvencijos įgyvendinimo kontrolę;
3) tvirtina Komisijos nuostatus;
4) siūlo Seimui kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, kad jis ištirtų, ar teisės aktai, susiję su lygių galimybių užtikrinimu, atitinka Konstituciją ir kitus įstatymus;
5) teisme gina viešąjį interesą lygių galimybių srityje Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso arba Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka;
6) nagrinėja asmenų skundus;
7) konsultuoja asmenis, patyrusius priekabiavimą, įskaitant ir seksualinį priekabiavimą, dėl galimų jų teisių gynimo būdų;
8) vykdo informacinę, prevencinę ir šviečiamąją veiklą lygių galimybių srityje;
9) rengia ir skelbia nepriklausomas diskriminacijos apraiškų Lietuvos Respublikoje apžvalgas, lygių galimybių ir diskriminacijos padėties ataskaitas; ne rečiau kaip kas 4 metus skelbia ataskaitą (-as), kurioje (-iose) pateikiamos rekomendacijos dėl asmenų lygių galimybių, vienodo požiūrio į juos užtikrinimo ir diskriminacijos prevencijos visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje;
10) teikia išvadas ir (ar) rekomendacijas dėl šio įstatymo įgyvendinimo;
11) teikia pasiūlymus valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms dėl valstybės lygių galimybių politikos prioritetų ir (ar) lygių galimybių srities teisės aktų tobulinimo;
12) laikydamasis įstatymuose ir kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose informacijos teikimą ir (ar) gavimą, asmens duomenų apsaugą, nustatytų reikalavimų, pagal kompetenciją teikia informaciją kitoms Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių institucijoms ir įstaigoms, tarptautinėms ir Europos Sąjungos institucijoms, jų darbo (valdymo) organams, nevyriausybinėms organizacijoms;
13) savo veiklos srityje kaupia, sistemina, analizuoja informaciją, įskaitant lygybės duomenis. Surinkti asmens duomenys nuasmeninami arba, jei tai neįmanoma, asmenims suteikiami pseudonimai;
14) atlieka kitas įstatymais ir kitais teisės aktais jam nustatytas funkcijas.
4. Lygių galimybių kontrolierius turi teisę savo iniciatyva:
1) su pareiškimu kreiptis į administracinį teismą, prašydamas ištirti, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis), konkrečios bendrijos, politinės partijos, politinės organizacijos ar asociacijos priimtas bendro pobūdžio teisės aktas atitinka šį įstatymą ir (ar) Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymą;
2) įstatymų, reglamentuojančių išankstinį ginčų nagrinėjimą ne teismo tvarka, nustatyta tvarka pateikti išvadą dėl lygių galimybių pažeidimo išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijoms;
3) atlikti taikinimo procedūrą;
4) pradėti lygių galimybių pažeidimo tyrimą, nustatęs šio pažeidimo požymius visuomenės informavimo priemonėse ar kitur;
5) viešai skelbti išvadas ir (ar) rekomendacijas dėl šio įstatymo įgyvendinimo ir prašyti nevyriausybinių organizacijų, kitų suinteresuotų subjektų pateikti nuomonę ir pasiūlymų dėl jų;
6) atlikti nepriklausomus socialinius, visuomenės nuostatų tyrimus, rengti diskriminacijos apraiškų ir lygių galimybių užtikrinimo apžvalgas;
7) pagal savo veiklos prioritetus vykdyti kitą veiklą lygių galimybių užtikrinimo ir nediskriminavimo srityje.
5. Kai lygių galimybių kontrolierius Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nustatyta tvarka nusišalina nuo pareigų atlikimo, apie viešųjų ir privačių interesų konfliktą informuodamas ir pareiškimą apie nusišalinimą pateikdamas Seimo valdybai, atostogauja, yra išvykęs į komandiruotę už Lietuvos Respublikos ribų ilgiau kaip 1 dieną arba yra laikinai nedarbingas ir dėl to laikinai negali eiti savo pareigų ar atlikti funkcijų, tuo laikotarpiu Seimo valdybos sprendimu jį pavaduoja Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolierius, o jei jis negali, – Seimo kontrolierius.