8 straipsnis. Nedarbo draudimo išmokos dydis

1. Nedarbo draudimo išmoka apskaičiuojama kaip pastovios ir kintamos dalių suma.

2. Pastovią nedarbo draudimo išmokos dalį sudaro 15 procentų mėnesį, už kurį mokama nedarbo draudimo išmoka, galiojančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos.

3. Kintama nedarbo draudimo išmokos dalis apskaičiuojama taip:

1) pirmą–trečią nedarbo draudimo išmokos mokėjimo mėnesį – 45 procentai apdraustojo vidutinių mėnesinių draudžiamųjų pajamų;

2) ketvirtą–šeštą nedarbo draudimo išmokos mokėjimo mėnesį – 35 procentai apdraustojo vidutinių mėnesinių draudžiamųjų pajamų;

3) septintą–devintą nedarbo draudimo išmokos mokėjimo mėnesį – 25 procentai apdraustojo vidutinių mėnesinių draudžiamųjų pajamų.

4. Pratęsiant nedarbo draudimo išmokos mokėjimą šio įstatymo 12 straipsnio 1, 2 ir 5 dalyse numatytais atvejais, mokama nedarbo draudimo išmoka, kurios dydis lygus mokėjimo termino pabaigos dieną galiojusiam nedarbo draudimo išmokos dydžiui.

5. Apdraustojo vidutinės mėnesinės draudžiamosios pajamos apskaičiuojamos kaip 24 mėnesių, praėjusių iki užpraeito kalendorinio mėnesio pabaigos nuo bedarbio statuso įgijimo dienos, apdraustojo draudžiamųjų pajamų vidurkis. Jeigu kurį nors mėnesį draudžiamųjų pajamų nėra, jos prilyginamos nuliui.

6. Paskirta nedarbo draudimo išmoka kiekvienu iš šio straipsnio 3 dalyje nurodytų laikotarpių negali būti didesnė kaip 70 procentų atitinkamų metų Lietuvos Respublikos valstybės socialinių fondų biudžetų rodiklių patvirtinimo įstatymu patvirtinto vidutinio šalies darbo užmokesčio, taikomo apdraustųjų asmenų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei apskaičiuoti tais metais, kuriais asmuo įgijo bedarbio statusą, ir negali būti mažesnė kaip 5 bazinės socialinės išmokos dydžiai, galiojantys mėnesį, už kurį mokama nedarbo draudimo išmoka.

7. Ne viso mėnesio nedarbo draudimo išmoka apskaičiuojama pagal kalendorines to mėnesio, už kurį mokama nedarbo draudimo išmoka, dienas.