5 straipsnis. Teisė į nedarbo draudimo išmoką

1. Teisę į nedarbo draudimo išmoką turi Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba) įsiregistravę šio įstatymo 4 straipsnyje nurodyti asmenys, kuriems suteiktas bedarbio statusas, jeigu Užimtumo tarnyba jiems nepasiūlė tinkamo darbo ar aktyvios darbo rinkos politikos priemonių, jie dėl nedarbo draudimo išmokos skyrimo kreipiasi ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo bedarbio statuso įgijimo dienos ir atitinka bent vieną iš šių sąlygų:

1) iki bedarbio statuso įgijimo dienos yra įgiję ne trumpesnį kaip 12 mėnesių nedarbo draudimo stažą per paskutinius 24 mėnesius ir jiems netaikomas šios dalies 3 punktas;

2) baigė privalomąją pradinę karo tarnybą ar alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą arba buvo paleisti iš privalomosios pradinės karo tarnybos, kurios metu įgijo pagrindinį karinį parengtumą;

3) nuo laikotarpio, už kurį priskaičiuota ankstesnė nedarbo draudimo išmoka, pradžios iki bedarbio statuso įgijimo dienos jų įgytas nedarbo draudimo stažas yra ne trumpesnis kaip 12 mėnesių ir į laikotarpį nedarbo draudimo stažui apskaičiuoti patenka visas arba dalis laikotarpio, už kurį yra priskaičiuota ankstesnė nedarbo draudimo išmoka.

2. Šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyti bedarbiai turi teisę gauti nedarbo draudimo išmoką, kai jie įgyja bedarbio statusą ne vėliau kaip per 6 kalendorinius mėnesius po paleidimo iš privalomosios pradinės karo tarnybos ar alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos.