46 straipsnis. Servituto įrengti elektroninių ryšių infrastruktūrą nustatymas teismo sprendimu

1. Jeigu viešųjų elektroninių ryšių tinklų teikėjas negali įgyvendinti teisės įrengti elektroninių ryšių tinklus nei juos bendrai įrengdamas su kitais asmenimis, nei bendrai naudodamas infrastruktūrą, nei kitomis šiame įstatyme nustatytomis priemonėmis, taip pat kai nepavyksta viešojo elektroninių ryšių tinklo teikėjo arba neviešojo elektroninių ryšių tinklo teikėjo derybos su nuosavybės, kurią galima būtų panaudoti rengiant konkrečią elektroninių ryšių infrastruktūrą, esančią viešojo elektroninių ryšių tinklo ar neviešojo elektroninių ryšių tinklo dalimi, savininkais dėl tokios nuosavybės panaudojimo, tas viešojo elektroninių ryšių tinklo teikėjas ar neviešojo elektroninių ryšių tinklo teikėjas turi teisę kreiptis į teismą, kad šis, jeigu yra galimybė ir jeigu tai nesudaro nepagrįstų sunkumų tos nuosavybės savininkui, suteiktų teisę naudoti valstybės, savivaldybės ar privačią nuosavybę elektroninių ryšių infrastruktūrai įrengti, nustatydamas servitutą atitinkamai nuosavybei. Teismo sprendimas dėl servituto nustatymo turi būti priimtas ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo ieškinio ar apeliacinio skundo, jeigu toks paduodamas, priėmimo dienos.

2. Su servitutu susijusios teisės, sąlygos ir procedūros gali būti keičiamos objektyviai pagrįstais atvejais ir proporcingu būdu. Asmuo, inicijuojantis su servitutu susijusių teisių ir sąlygų pakeitimą, prieš kreipdamasis į teismą, apie siūlomą pakeitimą turi tinkamu būdu pranešti suinteresuotoms šalims, nurodyti pakeitimų motyvus ir suteikti galimybę per pakankamą terminą, kuris turi būti ne trumpesnis kaip 30 kalendorinių dienų, pateikti pastabas dėl siūlomų pakeitimų, išskyrus atvejus, kai dėl numatomų pakeitimų buvo susitarta su suinteresuotomis šalimis. Draudžiama apriboti ar panaikinti servitutą tol, kol nesibaigė jo terminas, išskyrus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.112 straipsnio 5 dalyje numatytus atvejus, ir kai servituto turėtojui tinkamai kompensuojama už tokį apribojimą ar panaikinimą, išskyrus atvejus, kai servitutas apribojamas ar panaikinamas dėl servituto turėtojo kaltės.

3. Valstybės, savivaldybės ar privati nuosavybė, kuriai nustatytas servitutas elektroninių ryšių infrastruktūrai įrengti, naudojama už teismo nustatytą pagrįstą kainą. Jeigu nuosavybė, kuriai nustatytas servitutas elektroninių ryšių infrastruktūrai įrengti, priklauso valstybei ar savivaldybei, atitinkamos įmokos už valstybės ar savivaldybės nuosavybės naudojimą teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis mokamos atitinkamai į valstybės ar savivaldybės biudžetą.