49 straipsnis. Mažos aprėpties belaidžio prisijungimo taškų įrengimas ir naudojimas

1. Asmenys turi teisę įrengti mažos aprėpties belaidžio prisijungimo taškus be atskiro išankstinio valstybės institucijų leidimo, išskyrus šiame straipsnyje numatytus atvejus. Apie įrengtus mažos aprėpties belaidžio prisijungimo taškus asmenys privalo per Reglamente (ES) 2020/1070 nustatytą terminą pranešti Ryšių reguliavimo tarnybai jos nustatyta tvarka ir pateikti Reglamente (ES) 2020/1070 nurodytą informaciją.

2. Asmuo, mažos aprėpties belaidžio prisijungimo taško veikimui ketinantis naudoti radijo dažnius (kanalus), kuriems naudoti reikalingas Ryšių reguliavimo tarnybos leidimas, privalo šio įstatymo 59 straipsnio 1 dalyje nurodytose taisyklėse ir 61 straipsnyje nustatyta tvarka ir sąlygomis gauti leidimą naudoti radijo dažnius (kanalus).

3. Valstybės ir savivaldybių institucijos, Statybos įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis išduodančios statybą leidžiančius dokumentus arba vertinančios statinio projektų sprendinių atitiktį nustatytiems reikalavimams, turi teisę nustatyti reikalavimą gauti leidimą įrengti mažos aprėpties belaidžio prisijungimo taškus tik pagrįstais atvejais ir tik architektūrinės, istorinės ar gamtinės vertės statiniuose ar vietose, saugomuose pagal įstatymus ir kitus teisės aktus, arba kai būtina užtikrinti viešąjį saugumą. Šioje dalyje nurodytu atveju valstybės ir savivaldybių institucijos turi užtikrinti, kad per bendrą informacinį punktą būtų galima gauti visą informaciją, susijusią su sąlygomis ir procedūromis, taikytinomis suteikiant atitinkamus leidimus. Šioje dalyje nurodytas leidimas turi būti išduotas arba motyvuotai atsisakyta jį išduoti ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo prašymo išduoti leidimą ir visos jam išnagrinėti reikalingos informacijos gavimo dienos. Šį terminą valstybės ir savivaldybių institucijos turi teisę motyvuotai pratęsti ne ilgiau kaip vienam mėnesiui. Bet koks atsisakymas išduoti šioje dalyje nurodytą leidimą turi būti pagrįstas objektyviais, skaidriais, nediskriminaciniais ir proporcingais kriterijais. Už šioje dalyje nurodyto leidimo išdavimą gali būti imama valstybės rinkliava.

4. Operatoriai, suderinę su valstybės ar savivaldybių institucijomis, valstybės ar savivaldybių įmonėmis, turi teisę naudotis šių institucijų valdoma, naudojama ir (arba) disponuojama fizine infrastruktūra, įskaitant gatvių apšvietimo stulpus, kelio ženklus, šviesoforus, informacinius stendus, autobusų stoteles ir kitą fizinę infrastruktūrą, kuri techniškai yra tinkama įrengti mažos aprėpties belaidžio prisijungimo taškus ir (arba) kurios reikia siekiant tokius taškus prijungti prie pagrindinio viešojo elektroninių ryšių tinklo. Valstybės ir savivaldybių institucijos turi tenkinti visus pagrįstus šioje dalyje nurodytus prašymus taikydamos sąžiningas, pagrįstas, skaidrias ir nediskriminacines sąlygas, kurios skelbiamos pagal šio įstatymo 45 straipsnio 3 dalį. Užmokesčiai už naudojimąsi šioje dalyje nurodyta fizine infrastruktūra turi būti pagrįsti sąnaudomis.

5. Mažos aprėpties belaidžio prisijungimo taškuose naudojami radijo ryšio įrenginiai turi atitikti šio įstatymo 52 straipsnyje nurodytame Radijo ryšio įrenginių techniniame reglamente nustatytus esminius reikalavimus.

6. Teisės aktų projektams, pagal kuriuos nustatomi kitokie mažos aprėpties belaidžio prisijungimo taškų įrengimo reikalavimai dėl elektromagnetinių laukų, negu numatyti 1999 m. liepos 12 d. Europos Tarybos rekomendacijoje 1999/519/EB dėl elektromagnetinių laukų (0 Hz–300 GHz) poveikio žmonėms apribojimo, taikomos procedūros, nustatytos Vyriausybės tvirtinamose Informacijos apie techninius reglamentus ir atitikties įvertinimo procedūras teikimo taisyklėse.