59 straipsnis. Elektroninių ryšių išteklių naudojimo ir skyrimo pagrindai

1. Elektroninių ryšių ištekliai skiriami ir naudojami šiame įstatyme ir Ryšių reguliavimo tarnybos tvirtinamose Elektroninių ryšių išteklių skyrimo ir naudojimo taisyklėse nustatyta tvarka ir sąlygomis. Radijo dažniai (kanalai) gali būti skiriami laikantis šio įstatymo 66 straipsnyje numatytų bendrų su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis narėmis procedūrų. Radijo dažniai (kanalai), numatyti elektroninių ryšių tinklams ir (arba) elektroninių ryšių paslaugoms teikti, skiriami ir naudojami atsižvelgiant į nacionalinio saugumo interesus.

2. Elektroninių ryšių ištekliai gali būti naudojami:

1) be atskiro leidimo, kai Ryšių reguliavimo tarnyba nustato, kad atitinkamus elektroninių ryšių išteklius galima naudoti be atskiro leidimo;

2) atsižvelgiant į tam tikrų elektroninių ryšių išteklių specialias charakteristikas, pagal Europos Sąjungos teisę nustatytus bendrojo intereso tikslus ir (arba) siekiant užtikrinti efektyvų elektroninių ryšių išteklių naudojimą, įskaitant pasidalijamąjį naudojimąsi radijo dažniais (kanalais), elektroninių ryšių paslaugų kokybę ir (arba) išvengti žalingųjų radijo trukdžių, gavus Ryšių reguliavimo tarnybos leidimą naudoti elektroninių ryšių išteklius.

3. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę nustatyti, kad tie patys radijo dažniai (kanalai) tam tikrais atvejais gali būti naudojami tiek be atskiro leidimo, tiek gavus Ryšių reguliavimo tarnybos leidimą naudoti atitinkamus radijo dažnius (kanalus). Nustatant tokį reguliavimą, turi būti atsižvelgta į galimą tokio radijo dažnių (kanalų) naudojimo, įskaitant pasidalijamąjį naudojimąsi radijo dažniais (kanalais), poveikį konkurencijai, inovacijų plėtrai, patekimo į rinką galimybėms bei efektyviam radijo dažnių (kanalų) naudojimui, taip pat turi būti nustatytos aiškios tokio radijo dažnių (kanalų) naudojimo, įskaitant pasidalijamąjį naudojimąsi radijo dažniais (kanalais), sąlygos ir užtikrinta žalingųjų radijo trukdžių prevencija.

4. Ryšių reguliavimo tarnyba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis ir (arba) susitarimais, Radijo ryšio reglamentu, Nacionaline radijo dažnių paskirstymo lentele ir radijo ryšio plėtros planais, skiria radijo dažnius (kanalus) ir kitus elektroninių ryšių išteklius, reikalingus veiklai, susijusiai su valstybės gynyba, saugumu, viešosios tvarkos palaikymu, valstybės pagalbos tarnybomis, valstybės sienos apsauga, civiline aviacija, traukinių eismo saugumu bei stabilaus ir patikimo energetikos sistemos darbo užtikrinimu ir kitomis valstybės (įskaitant ir užsienio valstybes) ir jos institucijų nekomercinėmis funkcijomis. Teisė naudoti šioje dalyje nurodytus radijo dažnius (kanalus) negali būti perleidžiama kitiems asmenims.

5. Šio straipsnio 4 dalyje nurodytas funkcijas Ryšių reguliavimo tarnyba atlieka netaikydama šio įstatymo 61–67 straipsnių nuostatų. Ryšių reguliavimo tarnyba nustato atitinkamų elektroninių ryšių išteklių skyrimo taisykles.

6. Teisės naudoti elektroninių ryšių išteklius terminą nustato Ryšių reguliavimo tarnyba laikydamasi šiame įstatyme ir Elektroninių ryšių išteklių skyrimo ir naudojimo taisyklėse nustatytų reikalavimų. Šis terminas gali būti pratęstas šiame įstatyme ir Elektroninių ryšių išteklių skyrimo ir naudojimo taisyklėse nustatyta tvarka ir sąlygomis. Teisės naudoti elektroninių ryšių išteklius terminas ir jo pratęsimas turi būti proporcingi, nediskriminuojantys, skaidrūs ir pagrįsti.

7. Kai radijo dažnių (kanalų) naudojimas yra suderintas, dėl galimybės juos naudoti sąlygų ir tvarkos yra susitarta, o ūkio subjektai, kuriems turi būti skirti radijo dažniai (kanalai), yra parinkti pagal tarptautines sutartis ir (arba) susitarimus ir Europos Sąjungos taisykles, Ryšių reguliavimo tarnyba skiria radijo dažnius (kanalus) pagal atitinkamas tarptautines sutartis ir (arba) susitarimus ir Europos Sąjungos taisykles. Jeigu visos tam tikrų radijo dažnių (kanalų) naudojimo Lietuvos Respublikoje sąlygos yra nustatytos numatant atitinkamų radijo dažnių (kanalų) naudojimą be atskiro leidimo, radijo dažnių (kanalų) naudojimui nenustatomos papildomos sąlygos, kriterijai ar procedūros, kurie ribotų, pakeistų ar uždelstų teisingą tokių radijo dažnių (kanalų) naudojimo be atskiro leidimo įgyvendinimą.

8. Belaidžio plačiajuosčio ryšio paslaugoms teikti suderinti radijo dažniai (kanalai) turi būti paskirti naudoti kaip įmanoma greičiau, bet ne vėliau kaip per 30 mėnesių nuo atitinkamos techninės įgyvendinimo priemonės, priimtos pagal Sprendimą Nr. 676/2002/EB ir nustatančios suderintas atitinkamų radijo dažnių (kanalų) naudojimo sąlygas, priėmimo dienos. Tuo atveju, jeigu pagal šio įstatymo 61 straipsnio 9 dalį buvo priimtas sprendimas skirti šioje dalyje nurodytus radijo dažnius (kanalus) kitai, negu suderinta, paskirčiai, panaikinus šį sprendimą, šioje dalyje nurodyti radijo dažniai (kanalai) turi būti paskirti naudoti suderintai paskirčiai kaip įmanoma greičiau ir laikantis šio įstatymo 61 straipsnio 11 ir (arba) 12 dalyse nurodytų terminų. Šioje dalyje nustatyti terminai gali būti atidėti šio straipsnio 9 ir 10 dalyse nustatytais atvejais. Apie termino atidėjimą ir jo priežastis Ryšių reguliavimo tarnyba informuoja Europos Komisiją ir kitas Europos Sąjungos valstybes nares.

9. Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimu, kuris ne rečiau kaip kas 2 metus turi būti peržiūrėtas, konkrečių suderintų radijo dažnių (kanalų) skyrimo terminas, nurodytas šio straipsnio 8 dalyje, gali būti atidėtas:

1) tiek, kiek tų radijo dažnių (kanalų) naudojimo apribojimas yra pagrįstas siekiant užtikrinti gyvybės apsaugą arba radijo ir (arba) televizijos programų transliavimą (retransliavimą);

2) jeigu yra neišspręstų su tarpvalstybiniu radijo dažnių (kanalų) koordinavimu susijusių problemų, dėl kurių atsiranda žalingųjų radijo trukdžių su trečiosiomis valstybėmis, ir yra kreiptasi į Europos Sąjungos institucijas, prašant paramos, kad radijo dažnių (kanalų) koordinavimo klausimai su Europos Sąjungos kaimyninėmis valstybėmis, įskaitant šalis kandidates ir stojančiąsias šalis, būtų sprendžiami tokiu būdu, kad atitinkama Europos Sąjungos valstybė narė galėtų laikytis savo įsipareigojimų pagal Europos Sąjungos teisę;

3) nacionalinio saugumo ir valstybės gynybos užtikrinimo tikslais;

4) nenugalimos jėgos atveju.

10. Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimu konkrečių suderintų radijo dažnių (kanalų) skyrimo terminas, nurodytas šio straipsnio 8 dalyje, gali būti atidėtas ne ilgiau kaip 30 mėnesių, jeigu:

1) yra neišspręstų su tarpvalstybiniu radijo dažnių (kanalų) koordinavimu susijusių problemų, dėl kurių atsiranda žalingųjų radijo trukdžių tarp Europos Sąjungos valstybių narių, ir yra kreiptasi į Radijo spektro politikos grupę, prašant jos pasinaudoti savo, kaip tarpininkės, įgaliojimais, siekiant išspręsti su tarpvalstybiniu radijo dažnių (kanalų) koordinavimu ir (arba) tarpvalstybiniais žalingaisiais radijo trukdžiais susijusias problemas, arba Europos Komisiją, prašant priimti sprendimus, skirtus Europos Sąjungos valstybėms narėms, kuriais siekiama panaikinti tarpvalstybinius žalinguosius radijo trukdžius tarp dviejų ar daugiau Europos Sąjungos valstybių narių, neleidžiančius joms savo teritorijoje naudoti suderintų radijo dažnių (kanalų);

2) reikia užtikrinti esamų radijo dažnių (kanalų) naudotojų iš tos radijo dažnių juostos techninį perkėlimą, o tai padaryti yra sudėtinga.

11. Asmenys, kurie prašo skirti elektroninių ryšių išteklius, ir (arba) asmenys, kuriems jie yra skiriami, taip pat asmenys, kurie turi teisę naudoti elektroninių ryšių išteklius, Ryšių reguliavimo tarnybai moka šio įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka ir sąlygomis nustatytus užmokesčius, įskaitant užmokesčius už elektroninių ryšių išteklių naudojimo priežiūrą.

12. Ryšių reguliavimo tarnyba, siekdama užtikrinti efektyvų radijo dažnių (kanalų) valdymą ir jų naudojimą, turi teisę, atsižvelgdama į radijo dažnių (kanalų) vertę ir jų panaudojimo alternatyvas, nustatyti į valstybės biudžetą mokamus užmokesčius, kuriuos privalo sumokėti asmenys už jiems suteiktą teisę naudoti konkrečius radijo dažnius (kanalus).