57 straipsnis. Elektroninių ryšių išteklių valdymo pagrindai

1. Ryšių reguliavimo tarnyba šiame įstatyme nustatyta tvarka ir sąlygomis valdo elektroninių ryšių išteklius. Pagal šio įstatymo nuostatas valdomi radijo dažniai (kanalai), ryšio numeriai ir kiti elektroninių ryšių ištekliai. Siekiant Europos Sąjungos elektroninių ryšių reguliavimo sistemos tikslų, vykdant elektroninių ryšių išteklių planavimą, koordinavimą ir valdant elektroninių ryšių išteklius, turi būti laikomasi atvirų, objektyvių, skaidrių, nediskriminacinių, proporcingų kriterijų ir procedūrų.

2. Radijo dažniai (kanalai) valdomi vadovaujantis Nacionaline radijo dažnių paskirstymo lentele, Ryšių reguliavimo tarnybos tvirtinamais radijo ryšio plėtros planais ir atsižvelgiant į atitinkamas tarptautines sutartis ir (arba) susitarimus, įskaitant Radijo ryšio reglamentą.

3. Siekdama užtikrinti efektyvų radijo dažnių (kanalų) naudojimą ir kuo didesnę naudą vartotojams, atsirandančią dėl konkurencijos, masto ekonomijos ir elektroninių ryšių tinklų ir (arba) elektroninių ryšių paslaugų sąveikumo, Ryšių reguliavimo tarnyba pagal kompetenciją bendradarbiauja pagal šio įstatymo 13 straipsnio 4 dalį ir:

1) užtikrina radijo dažnių (kanalų) valdymo nuspėjamumą ir nuoseklumą;

2) imasi veiksmų užtikrinti, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje, įskaitant pagrindinius nacionalinius ir Europos transporto kelius, taip pat ir priklausančius transeuropiniam transporto tinklui, kaip jis suprantamas pagal 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1315/2013 dėl Sąjungos transeuropinio transporto tinklo plėtros gairių, kuriuo panaikinamas Sprendimas Nr. 661/2010/ES, būtų teikiamos aukštos kokybės ir spartos belaidžio plačiajuosčio ryšio paslaugos;

3) imasi veiksmų užtikrinti Lietuvos Respublikos ir (arba) kitų valstybių radijo ryšio sistemų sukeltų žalingųjų radijo trukdžių prevenciją ir jų šalinimą; radijo dažniai (kanalai) Lietuvos Respublikos teritorijoje turi būti naudojami taip, kad nebūtų užkertamas kelias kitoms Europos Sąjungos valstybėms narėms, ypač dėl tarp Europos Sąjungos valstybių narių atsirandančių žalingųjų radijo trukdžių, savo teritorijoje naudoti suderintus radijo dažnius (kanalus) pagal Europos Sąjungos teisę;

4) skatina kuo didesnį radijo dažnių (kanalų) naudojimo lankstumą ir pasidalijamąjį naudojimąsi radijo dažniais (kanalais).

4. Valdydama radijo dažnius (kanalus), įskaitant sprendimų dėl radijo dažnių (kanalų) skyrimo ir (arba) naudojimo priėmimą, Ryšių reguliavimo tarnyba skatina veiksmingą konkurenciją elektroninių ryšių tinklų ir (arba) elektroninių ryšių paslaugų rinkoje ir užtikrina, kad nebūtų jos iškraipymų. Tuo tikslu Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę:

1) apriboti ūkio subjektui skiriamos radijo dažnių juostos plotį ir nustatyti radijo dažnių (kanalų) iš šios radijo dažnių juostos naudojimo sąlygas;

2) pagrįstais atvejais, kai tai būtina atsižvelgiant į situaciją elektroninių ryšių tinklų ir (arba) elektroninių ryšių paslaugų rinkoje, rezervuoti tam tikrus radijo dažnius (kanalus), kad juos būtų galima skirti naujiems rinkoje veikiantiems ar ketinantiems veikti ūkio subjektams;

3) atsisakyti skirti naujus radijo dažnius (kanalus) ar leisti naudoti jau paskirtus radijo dažnius (kanalus) kitai paskirčiai, taip pat nustatyti naujų radijo dažnių (kanalų) skyrimo ar leidimo naudoti jau paskirtus radijo dažnius (kanalus) kitai paskirčiai sąlygas, kad būtų išvengta konkurencijos iškraipymų dėl radijo dažnių (kanalų) skyrimo, teisės naudoti radijo dažnius (kanalus) perleidimo ar radijo dažnių (kanalų) kaupimo;

4) neleisti perleisti teisės naudoti radijo dažnius (kanalus), kai netaikomos Europos Sąjungos arba nacionalinės ūkio subjektų koncentracijos kontrolės priemonės, ar nustatyti tokių radijo dažnių (kanalų) perleidimo sąlygas, jeigu toks perleidimas galėtų turėti didelę neigiamą įtaką elektroninių ryšių tinklų ir (arba) elektroninių ryšių paslaugų rinkai ir (arba) smarkiai pablogintų konkurencijos sąlygas;

5) pakeisti skirtus radijo dažnius (kanalus) ir (arba) jų naudojimo sąlygas, kai to reikia siekiant ištaisyti konkurencijos iškraipymą, atsiradusį dėl teisės naudoti radijo dažnius (kanalus) perleidimo ir (arba) radijo dažnių (kanalų) kaupimo;

6) imtis kitų šiame įstatyme numatytų priemonių.

5. Imdamasi šio straipsnio 4 dalyje nurodytų priemonių, Ryšių reguliavimo tarnyba:

1) atsižvelgia į esamas sąlygas elektroninių ryšių tinklų ir (arba) elektroninių ryšių paslaugų rinkoje, jas apibūdinančius lyginamuosius rodiklius ir savo sprendimus grindžia objektyviu ir į ateitį orientuotu konkurencijos sąlygų elektroninių ryšių tinklų ir (arba) elektroninių ryšių paslaugų rinkoje vertinimu, priemonių, kurių ketinama imtis, būtinumu veiksmingai konkurencijai elektroninių ryšių tinklų ir (arba) elektroninių ryšių paslaugų rinkoje išlaikyti arba užtikrinti, taip pat galimu tokių priemonių poveikiu esamoms ir (arba) būsimoms investicijoms, ypač į elektroninių ryšių tinklų kūrimą ir (arba) plėtrą;

2) laikosi šio įstatymo 11 straipsnyje, 13 straipsnio 5 dalyje, 70 straipsnio 8 dalyje ir (arba) 71 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų.

6. Visos technologijos gali būti naudojamos Nacionalinėje radijo dažnių paskirstymo lentelėje elektroninių ryšių paslaugoms teikti numatytose radijo dažnių juostose ir visos elektroninių ryšių paslaugos gali būti teikiamos naudojant radijo dažnius (kanalus) iš Nacionalinėje radijo dažnių paskirstymo lentelėje elektroninių ryšių paslaugoms teikti numatytų radijo dažnių juostų, išskyrus šioje dalyje nurodytus atvejus. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę:

1) tam tikriems radijo ryšio tinklams ar belaidžio prisijungimo technologijos rūšims nustatyti proporcingus ir nediskriminuojančius apribojimus, jeigu siekiama išvengti žalingųjų radijo trukdžių, apsaugoti visuomenės sveikatą nuo elektromagnetinių laukų poveikio, užtikrinti elektroninių ryšių paslaugų kokybę, efektyvų radijo dažnių (kanalų) naudojimą bei pasidalijamąjį naudojimąsi radijo dažniais (kanalais), gyvybės apsaugą, socialinės, regioninės ar teritorinės sanglaudos skatinimą arba kai radijo dažniai (kanalai) numatomi radijo ir (arba) televizijos programoms transliuoti (retransliuoti);

2) tam tikroms elektroninių ryšių paslaugoms teikti nustatyti proporcingus ir nediskriminuojančius apribojimus, įskaitant apribojimus, susijusius su Radijo ryšio reglamento reikalavimų vykdymu;

3) nustatyti, kad tam tikra elektroninių ryšių paslauga turi būti teikiama naudojant radijo dažnius (kanalus) iš konkrečios Nacionalinėje radijo dažnių paskirstymo lentelėje elektroninių ryšių paslaugoms teikti numatytos radijo dažnių juostos, jeigu tuo siekiama užtikrinti gyvybės apsaugą, socialinės, regioninės ar teritorinės sanglaudos skatinimą, išvengti neefektyvaus radijo dažnių (kanalų) naudojimo arba kai radijo dažniai (kanalai) numatomi radijo ir (arba) televizijos programoms transliuoti (retransliuoti);

4) uždrausti teikti kitas elektroninių ryšių paslaugas naudojant radijo dažnius (kanalus) iš konkrečios Nacionalinėje radijo dažnių paskirstymo lentelėje numatytos radijo dažnių juostos, jeigu tuo siekiama užtikrinti poreikį teikti gyvybės apsaugos paslaugas.

7. Ryšių reguliavimo tarnyba reguliariai peržiūri pagal šio straipsnio 6 dalį nustatytų apribojimų pagrįstumą ir apie jų pakeitimus, jeigu tokių yra, viešai paskelbia šio įstatymo 11 straipsnyje nustatyta tvarka.

8. Ryšio numeriai, naudojami viešuosiuose elektroninių ryšių tinkluose, valdomi vadovaujantis Ryšių reguliavimo tarnybos tvirtinamu Nacionaliniu ryšio numeracijos planu, kuris skelbiamas viešai. Ryšių reguliavimo tarnyba tvirtina Nacionalinio ryšio numeracijos plano diegimo tvarkos ir sąlygų aprašą.

9. Kitų elektroninių ryšių išteklių valdymo taisykles nustato Ryšių reguliavimo tarnyba.