61 straipsnis. Elektroninių ryšių išteklių skyrimas

1. Kai Ryšių reguliavimo tarnybos nėra nustatyta, kad atitinkamus elektroninių ryšių išteklius galima naudoti be atskiro leidimo, asmuo, prieš pradėdamas naudoti elektroninių ryšių išteklius, privalo Ryšių reguliavimo tarnybai pateikti nustatytos formos paraišką skirti elektroninių ryšių išteklius Elektroninių ryšių išteklių skyrimo ir naudojimo taisyklėse nustatyta tvarka ir sąlygomis.

2. Asmuo, pageidaujantis naudoti radijo dažnius (kanalus), pateikia Ryšių reguliavimo tarnybai informaciją apie galimybes vykdyti įpareigojimus, susijusius su radijo dažnių (kanalų) naudojimu. Ryšių reguliavimo tarnyba nustato pateiktinos informacijos mastą ir pateikimo tvarką. Asmeniui, nepateikusiam nustatytos informacijos ar pateikusiam informaciją, neatitinkančią Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytų reikalavimų, Ryšių reguliavimo tarnyba motyvuotai atsisako skirti radijo dažnius (kanalus).

3. Asmuo gali pradėti naudoti elektroninių ryšių išteklius nuo leidimo išdavimo dienos, jeigu leidime nenurodyta kitaip. Leidimas naudoti elektroninių ryšių išteklius išduodamas asmenims, kuriems nuspręsta skirti elektroninių ryšių išteklius, Ryšių reguliavimo tarnybos nustatyta tvarka ir sąlygomis. Už leidimo naudoti elektroninių ryšių išteklius išdavimą imama valstybės rinkliava.

4. Leidimų naudoti elektroninių ryšių išteklius skaičius neribojamas, išskyrus atvejus, kai būtina riboti, kad būtų užtikrintas efektyvus radijo dažnių (kanalų) naudojimas, taip pat kai kiti konkretūs elektroninių ryšių ištekliai turi išskirtinę ekonominę vertę ir (arba) yra neišvengiamas elektroninių ryšių išteklių trūkumas ir tai yra pateisinama proporcingumo principu.

5. Ryšių reguliavimo tarnyba, nuspręsdama apriboti leidimų naudoti elektroninių ryšių išteklius skaičių:

1) tinkamai atsižvelgia į būtinybę, kiek įmanoma, padidinti naudą paslaugų gavėjams ir skatinti konkurencijos plėtrą;

2) visoms suinteresuotoms šalims, tarp jų paslaugų gavėjams ir vartotojams, suteikia galimybę pareikšti savo nuomonę dėl bet kokio ribojimo šio įstatymo 11 straipsnyje apibrėžtam viešam konsultavimuisi nustatyta apimtimi, tvarka ir sąlygomis;

3) skelbia sprendimą apriboti leidimų naudoti elektroninių ryšių išteklius skaičių ir sprendime nurodo tokio ribojimo priežastis;

4) nustačiusi procedūrą, praneša apie galimybę pateikti paraiškas skirti elektroninių ryšių išteklius;

5) periodiškai arba gavusi pagrįstus suinteresuotų asmenų prašymus peržiūri ribojimus.

6. Ryšių reguliavimo tarnyba, nustačiusi, kad galima skirti elektroninių ryšių išteklių, kuriuos naudoti leidimų skaičius yra apribotas, paskelbia išvadą ir praneša apie galimybę pateikti paraiškas skirti elektroninių ryšių išteklius. Ryšių reguliavimo tarnyba savo nustatyta tvarka ir sąlygomis skelbia informaciją apie elektroninių ryšių išteklių paskirstymą.

7. Ryšių reguliavimo tarnyba viešai skelbia apie asmenų pateiktus prašymus skirti elektroninių ryšių išteklius, kai yra apribotas leidimų naudoti tokius elektroninių ryšių išteklius skaičius. Informacijos skelbimo taisykles nustato Ryšių reguliavimo tarnyba.

8. Ryšių reguliavimo tarnyba gali rezervuoti konkrečius elektroninių ryšių išteklius, siekdama užtikrinti tinkamą elektroninių ryšių tinklų ir (arba) paslaugų plėtrą bei technologijų vystymąsi.

9. Kai nėra suderintų radijo dažnių (kanalų) naudojimo suderintai paskirčiai paklausos, šie radijo dažniai (kanalai) gali būti skiriami naudoti kitai paskirčiai, jeigu:

1) tokių radijo dažnių (kanalų) naudojimo suderintai paskirčiai paklausos rinkoje nebuvimas nustatytas remiantis pagal šio įstatymo 11 straipsnį atliktų viešųjų konsultacijų ir į ateitį orientuoto rinkos paklausos vertinimo rezultatais;

2) radijo dažnių (kanalų) naudojimas kitai, negu suderinta, paskirčiai neužkerta kelio ir (arba) netrukdo šių radijo dažnių (kanalų) naudojimui suderintai paskirčiai kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse;

3) yra atsižvelgta į ilgalaikes tokių radijo dažnių (kanalų) naudojimo Europos Sąjungoje perspektyvas, įrangos masto ekonomiją, atsirandančią dėl suderinto radijo dažnių (kanalų) naudojimo Europos Sąjungoje, ir užtikrinta, kad, atsiradus paklausai, tokie radijo dažniai (kanalai) bus skiriami naudoti suderintai paskirčiai.

10. Sprendimas skirti suderintus radijo dažnius (kanalus) naudoti kitai, negu suderinta, paskirčiai privalo būti ne rečiau kaip kartą per metus, o gavus paraišką skirti radijo dažnius (kanalus) naudoti suderintai paskirčiai – nedelsiant peržiūrėtas. Ryšių reguliavimo tarnyba informuoja Europos Komisiją ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių nacionalines reguliavimo institucijas apie sprendimą skirti suderintus radijo dažnius (kanalus) naudoti kitai, negu suderinta, paskirčiai ir jo priežastis, taip pat apie bet kokios šio sprendimo peržiūros rezultatus.

11. Sprendimas skirti elektroninių ryšių išteklius turi būti priimtas, išsiųstas pareiškėjui ir paskelbtas kaip įmanoma greičiau, bet ne vėliau kaip per 21 kalendorinę dieną ryšio numerių skyrimo atveju ir per 42 kalendorines dienas radijo dažnių (kanalų) skyrimo atveju nuo nustatytus reikalavimus atitinkančio prašymo (visos informacijos ir dokumentų) gavimo Ryšių reguliavimo tarnyboje dienos, išskyrus šio straipsnio 12 dalyje nurodytus atvejus. Šioje dalyje nurodyti terminai taikomi nepažeidžiant tarptautinėse sutartyse ir (arba) susitarimuose nustatytų terminų. Šioje dalyje nurodytų terminų skaičiavimas yra sustabdomas tol, kol yra atliekamos šio įstatymo 69 straipsnyje numatytos procedūros.

12. Jeigu Ryšių reguliavimo tarnyba nusprendžia, kad ryšio numerių naudojimo teisė turi būti suteikta viešojo konkurso tvarka ar aukciono būdu, šio straipsnio 11 dalyje nurodytas maksimalus 21 kalendorinės dienos terminas pratęsiamas dar 21 kalendorine diena. Jeigu Ryšių reguliavimo tarnyba nusprendžia skirti radijo dažnius (kanalus) viešojo konkurso tvarka ar aukciono būdu, šio straipsnio 11 dalyje nurodytas maksimalus 42 kalendorinių dienų terminas pratęsiamas tiek, kiek būtina, kad būtų užtikrintos sąžiningos, pagrįstos, atviros ir skaidrios visoms suinteresuotoms šalims procedūros, tačiau bet kuriuo atveju ne ilgiau kaip 8 mėnesiams. Šis terminas taikomas nepažeidžiant tarptautinėse sutartyse ir (arba) susitarimuose nustatytų terminų. Šioje dalyje nurodytų terminų skaičiavimas yra sustabdomas tol, kol yra atliekamos šio įstatymo 69 straipsnyje numatytos procedūros.

13. Už suteikiamą teisę naudoti elektroninių ryšių išteklius įmokos, kurias įsipareigoja sumokėti viešojo konkurso ar aukciono laimėtojai, mokamos į valstybės biudžetą. Jeigu viešojo konkurso ar aukciono laimėtojas uždelsia sumokėti įmoką ar jos dalį ilgiau negu 3 mėnesius, Ryšių reguliavimo tarnyba priima sprendimą, kuriuo įpareigoja viešojo konkurso ar aukciono laimėtoją šią įmoką sumokėti ir nustato sumokėjimo terminą. Toks Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimas yra vykdomasis dokumentas, kurio neįvykdžius per nustatytą terminą sprendimas pateikiamas vykdyti Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Sprendimas gali būti pateikiamas vykdyti ne vėliau kaip per 9 mėnesius nuo jo priėmimo dienos.