13 straipsnis. Bendradarbiavimas su Europos Sąjungos institucijomis, Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucija, Radijo spektro politikos grupe ir Europos Sąjungos valstybėmis narėmis

1. Valstybės institucijos bendradarbiauja su Europos Sąjungos institucijomis, Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucija ir Europos Sąjungos valstybėmis narėmis bei jų institucijomis, laikydamosi Europos Sąjungos teisės aktų ir tarpusavio susitarimų.

2. Ryšių reguliavimo tarnyba ir kitos kompetentingos institucijos privalo pateikti Europos Komisijai, Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucijai, taip pat Europos Sąjungos valstybių narių nacionalinėms reguliavimo institucijoms informaciją, įskaitant konfidencialią, jeigu šios pagrįstai jos pareikalauja. Jeigu Europos Komisijai Ryšių reguliavimo tarnyba ar kita kompetentinga institucija pateikia informaciją, kuri ar kurios dalis yra anksčiau gauta iš ūkio subjektų Ryšių reguliavimo tarnybos ar kitos kompetentingos institucijos pareikalavimu, informaciją Europos Komisijai pateikusi Ryšių reguliavimo tarnyba ar kita kompetentinga institucija apie tai praneša atitinkamiems ūkio subjektams.

3. Ryšių reguliavimo tarnyba teikia Europos Komisijai informaciją apie Europos Sąjungos teisės aktų, reglamentuojančių šio įstatymo reguliavimo dalyką, įgyvendinimą Lietuvos Respublikoje.

4. Valstybės institucijos siekia, kad būtų derinamas elektroninių ryšių išteklių valdymas ir naudojimas Europos Sąjungoje. Siekdamos šio tikslo, valstybės institucijos:

1) bendradarbiauja tarpusavyje, su kitų Europos Sąjungos valstybių narių kompetentingomis institucijomis ir Europos Komisija, vykdydamos radijo dažnių (kanalų) naudojimo strateginį planavimą, koordinavimą ir derinimą Europos Sąjungoje; tuo tikslu jos atsižvelgia į Europos Sąjungos politikos dėl elektroninių ryšių vidaus rinkos sukūrimo ir veikimo ekonominius, saugumo, visuomenės ir sveikatos apsaugos, saviraiškos laisvės, kultūrinius, mokslinius, socialinius, techninius ir kitus tikslus, taip pat į radijo dažnių (kanalų) naudotojų interesus, kad būtų optimizuotas radijo dažnių (kanalų) naudojimas ir išvengta žalingųjų radijo trukdžių;

2) bendradarbiaudamos tarpusavyje, taip pat su kitų Europos Sąjungos valstybių narių kompetentingomis institucijomis ir Europos Komisija, remia Europos Sąjungos radijo dažnių spektro politikos ir radijo dažnių (kanalų), kurie yra būtini siekiant sukurti elektroninių ryšių vidaus rinką ir užtikrinti jos veikimą, prieinamumo ir efektyvaus naudojimo sąlygų suderinimą;

3) Radijo spektro politikos grupėje, įsteigtoje ir veikiančioje pagal 2019 m. birželio 11 d. Europos Komisijos sprendimą, kuriuo įsteigiama Radijo spektro politikos grupė ir panaikinamas Sprendimas 2002/622/EB, bendradarbiauja su kitų Europos Sąjungos valstybių narių kompetentingomis institucijomis, Europos Komisija ir, kai reikia, Europos Parlamentu bei Europos Sąjungos Taryba, siekdamos remti Europos Sąjungos radijo dažnių spektro politikos strateginį planavimą ir principų derinimą šiais būdais:

a) plėtodamos geriausią su radijo dažnių (kanalų) valdymu ir naudojimu susijusią praktiką, kad būtų pasiekti Europos Sąjungos elektroninių ryšių reguliavimo sistemos tikslai;

b) palengvindamos koordinavimą tarp Europos Sąjungos valstybių narių ir prisidėdamos prie vidaus rinkos plėtojimo, kad būtų pasiekti Europos Sąjungos elektroninių ryšių reguliavimo sistemos tikslai ir įgyvendinti Europos Sąjungos teisės aktai;

c) derindamos požiūrius į radijo dažnių (kanalų) skyrimą, leidimų naudoti radijo dažnius (kanalus) išdavimą ir skelbdamos ataskaitas ar nuomones su radijo dažnių (kanalų) valdymu ir naudojimu susijusiais klausimais;

4) tarpvalstybiniu mastu koordinuodamos radijo dažnių (kanalų) naudojimą, bendradarbiauja su kitų Europos Sąjungos valstybių narių kompetentingomis institucijomis ir, jeigu reikia, Radijo spektro politikos grupe, siekdamos:

a) užtikrinti, kad būtų laikomasi šio įstatymo 57 straipsnio 3 dalies 3 punkte nurodytų reikalavimų;

b) spręsti su tarpvalstybiniu radijo dažnių (kanalų) koordinavimu, tarpvalstybiniais žalingaisiais radijo trukdžiais, atsirandančiais tarp Europos Sąjungos valstybių narių ir (arba) Europos Sąjungos valstybių narių bei kitų valstybių ir neleidžiančiais Europos Sąjungos valstybėms narėms savo teritorijose naudoti suderintų radijo dažnių (kanalų), susijusias problemas ir (arba) ginčus; šiuo atveju gali būti kreipiamasi į Radijo spektro politikos grupę, prašant jos tarpininkauti, o nepavykus išspręsti šiame papunktyje nurodytų problemų ir (arba) ginčo – į Europos Komisiją, prašant priimti sprendimus, skirtus Europos Sąjungos valstybėms narėms;

5) bendradarbiauja su kitų Europos Sąjungos valstybių narių kompetentingomis institucijomis, siekdamos koordinuoti suderintų radijo dažnių (kanalų) naudojimą elektroninių ryšių tinklams ir paslaugoms teikti Europos Sąjungoje ir atsižvelgti į padėtį skirtingose nacionalinėse rinkose; tuo tikslu gali būti nustatyti bendri terminai, iki kurių turi būti paskirti konkretūs suderinti radijo dažniai (kanalai).

5. Ryšių reguliavimo tarnyba, pagal šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalį viešajai konsultacijai paskelbusi teisės akto, susijusio su belaidžio plačiajuosčio ryšio tinklams ir (arba) paslaugoms teikti suderintų radijo dažnių (kanalų) skyrimu viešojo konkurso tvarka ar aukciono būdu, projektą, informuoja Radijo spektro politikos grupę apie šį projektą, nurodo viešosios konsultacijos terminą ir ar Ryšių reguliavimo tarnyba prašo sušaukti tarpusavio peržiūros forumą, kuriame būtų apsvarstytas viešajai konsultacijai paskelbtas teisės akto projektas, pasikeista nuomonėmis, patirtimi ir geriausia praktika. Jeigu Ryšių reguliavimo tarnyba prašo sušaukti tarpusavio peržiūros forumą, ji taip pat pasiūlo forumo datą. Tarpusavio peržiūros forumas paprastai šaukiamas vieną kartą, tačiau Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę prašyti, kad būtų sušauktas pakartotinis tarpusavio peržiūros forumas. Tarpusavio peržiūros forumo metu Ryšių reguliavimo tarnyba paaiškina, kaip svarstomu teisės akto projektu:

1) skatinama Europos Sąjungos vidaus rinkos plėtra, tarpvalstybinis paslaugų teikimas, konkurencija ir užtikrinama kuo didesnė nauda vartotojams, taip pat siekiama bendrų Europos Sąjungos elektroninių ryšių reguliavimo sistemos ir Europos Sąjungos radijo spektro politikos tikslų, tarp jų nustatytų Sprendime Nr. 676/2002/EB ir 2012 m. kovo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendime Nr. 243/2012/ES, kuriuo nustatoma daugiametė radijo spektro politikos programa;

2) užtikrinamas efektyvus radijo dažnių (kanalų) naudojimas;

3) užtikrinamos stabilios ir nuspėjamos investavimo sąlygos esamiems ir būsimiems radijo dažnių (kanalų) naudotojams kuriant elektroninių ryšių tinklus, kuriais bus teikiamos elektroninių ryšių paslaugos naudojant radijo dažnius (kanalus).

6. Jeigu šio straipsnio 5 dalyje nurodytas tarpusavio peržiūros forumas buvo sušauktas Ryšių reguliavimo tarnybos iniciatyva, ji turi teisę prašyti, kad Radijo spektro politikos grupė:

1) priimtų ataskaitą, kaip tarpusavio peržiūros forume apsvarstytu teisės akto projektu siekiama šio straipsnio 5 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytų tikslų, kurioje, be kita ko, atsispindėtų nuomonės, kuriomis buvo pasikeista tarpusavio peržiūros forumo metu;

2) priimtų nuomonę dėl tarpusavio peržiūros forume apsvarstyto teisės akto projekto.

7. Ryšių reguliavimo tarnyba kartu su kitų Europos Sąjungos valstybių narių nacionalinėmis reguliavimo institucijomis turi teisę kreiptis į Europos elektroninių ryšių reguliuotojų instituciją su prašymu padėti koordinuoti jų veiklą, siekiant užtikrinti, kad ryšio numeriai, kuriuos galima naudoti už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse, būtų valdomi veiksmingai.