6 straipsnis. Ryšių reguliavimo tarnyba

1. Ryšių reguliavimo tarnyba – elektroninių ryšių veiklą reguliuojanti ir pagal šiame įstatyme nustatytą kompetenciją šio įstatymo nuostatų laikymąsi prižiūrinti ir jas įgyvendinanti savarankiška valstybės įstaiga, veikianti nepriklausomai, nešališkai ir skaidriai pagal šį ir kitus įstatymus bei savo nuostatus. Ryšių reguliavimo tarnybos nuostatus tvirtina Vyriausybė.

2. Ryšių reguliavimo tarnyba pagal Europos Sąjungos teisės aktų, reglamentuojančių visuomeninius santykius, susijusius su šio įstatymo reguliavimo dalyku, nuostatas yra Lietuvos Respublikos nacionalinė reguliavimo institucija.

3. Ryšių reguliavimo tarnyba yra viešasis juridinis asmuo – valstybės biudžetinė įstaiga, turinti sąskaitą banke, antspaudą su Lietuvos valstybės herbu ir savo pavadinimu. Ryšių reguliavimo tarnybos savininko teises ir pareigas įgyvendina Vyriausybė. Ryšių reguliavimo tarnyba gali būti reorganizuojama ar likviduojama įstatymu. Ryšių reguliavimo tarnybos veiklai Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymas taikomas tiek, kiek šiame įstatyme nenustatyta kitaip.

4. Ryšių reguliavimo tarnybą valdo ir Ryšių reguliavimo tarnybos kompetencijai priskirtais klausimais sprendimus priima kolegialus Ryšių reguliavimo tarnybos valdymo organas – Ryšių reguliavimo tarnybos taryba (toliau – Taryba), išskyrus atvejus, kai pagal šį įstatymą sprendimus vienasmeniškai priima Tarybos pirmininkas. Taryba priima nutarimus.

5. Tarybą sudaro penki nariai. Tarybos pirmininką ir keturis narius skiria Respublikos Prezidentas Ministro Pirmininko teikimu 5 metų kadencijai. Pirmą kartą po šio įstatymo įsigaliojimo skiriant Tarybos narius, du Tarybos nariai skiriami 3 metų kadencijai. Tas pats asmuo Tarybos pirmininku ar nariu gali būti paskirtas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės, išskyrus atvejį, kai Tarybos narys buvo paskirtas 3 metų kadencijai, – jis gali pretenduoti į tris kadencijas.

6. Kandidatai į Tarybos narius atrenkami Vyriausybės nustatyta tvarka.

7. Tarybos pirmininkas iš paskirtų Tarybos narių savo įsakymu skiria pirmininko pavaduotoją. Kai nėra Tarybos pirmininko, Tarybos pirmininką pavaduoja Tarybos pirmininko pavaduotojas, o kai nėra Tarybos pirmininko ir Tarybos pirmininko pavaduotojo, jį pavaduoja vienas iš Tarybos narių pagal Tarybos pirmininko nustatytą eiliškumą (toliau – Tarybos pirmininką pavaduojantis asmuo).

8. Ministras Pirmininkas iki Tarybos nario kadencijos pabaigos likus ne mažiau kaip 30 kalendorinių dienų pateikia Respublikos Prezidentui Tarybos narių kandidatūras. Jeigu pasibaigus Tarybos narių kadencijai nėra paskirti kiti asmenys arba tie patys asmenys antrai kadencijai, šias pareigas einantys asmenys savo pareigas eina tol, kol naujai kadencijai paskiriamas Tarybos narys.

9. Pasibaigus Tarybos nario kadencijai, jeigu jis nėra paskiriamas antrai kadencijai ir jeigu per 2 mėnesių terminą buvęs Tarybos narys nepradeda eiti valstybės pareigūno ar valstybės tarnautojo pareigų, jam išmokama 2 mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Išeitinė išmoka nemokama, jeigu Tarybos narys šias pareigas nustojo eiti šio straipsnio 12 dalies 2, 3, 4, 5, 7, 8 ar 9 punktuose nustatytais pagrindais.

10. Tarybos nariais gali būti tik nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos piliečiai, turintys aukštąjį universitetinį (ne žemesnį kaip magistro laipsnio ar jam prilygintą) išsilavinimą. Tarybos narys negali eiti jokių kitų renkamų ar skiriamų pareigų, dirbti kitose įstaigose ar įmonėse, išskyrus mokslinį, pedagoginį ir kūrybinį darbą. Tarybos narys negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis neatitinka Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme valstybės tarnautojams nustatytų nepriekaištingos reputacijos kriterijų. Tarybos nariu negali būti skiriamas asmuo, kuris likus mažiau kaip vieniems metams iki paskyrimo į Tarybos nario pareigas dienos ėjo pareigas įmonių, kurių veiklą reguliuoja Ryšių reguliavimo tarnyba, valdymo organuose. Pasibaigus Tarybos nario kadencijai, jis vienus metus nuo kadencijos pabaigos negali eiti pareigų tų įmonių, kurių veiklą jo kadencijos metu reguliavo Ryšių reguliavimo tarnyba, valdymo organuose.

11. Tarybos nariai yra valstybės pareigūnai. Tarybos nariams Lietuvos Respublikos darbo kodeksas taikomas tiek, kiek jų statuso nereglamentuoja šis įstatymas. Tarybos pirmininko darbo užmokestis yra lygus 5 (penkiems) šalies ūkio darbuotojų praėjusių kalendorinių metų vidutinių mėnesinių bruto darbo užmokesčių, kuriuos apskaičiuoja ir skelbia Lietuvos statistikos departamentas, vidurkio dydžiams. Tarybos pirmininko pavaduotojo darbo užmokestis yra lygus 95 procentams Tarybos pirmininko darbo užmokesčio dydžio. Tarybos narių darbo užmokestis yra lygus 90 procentų Tarybos pirmininko darbo užmokesčio dydžio. Jeigu nėra Lietuvos statistikos departamento apskaičiuoto ir paskelbto praėjusių kalendorinių metų šalies ūkio darbuotojų vidutinių mėnesinių bruto darbo užmokesčio vidurkio, Tarybos pirmininko atlyginimo dydis skaičiuojamas pagal užpraeitų kalendorinių metų duomenis tol, kol Lietuvos statistikos departamentas apskaičiuoja ir paskelbia praėjusių kalendorinių metų duomenis.

12. Respublikos Prezidentas Ministro Pirmininko motyvuotu teikimu Tarybos narius atleidžia iš pareigų įstatymų nustatyta tvarka šiais atvejais:

1) pasibaigus kadencijai;

2) savo noru;

3) išrinkus arba paskyrus į kitas pareigas;

4) įsiteisėjus apkaltinamajam teismo nuosprendžiui dėl Tarybos nario;

5) paaiškėjus, kad šiurkščiai pažeidė savo pareigas; pareigų pažeidimas laikomas šiurkščiu, jeigu jis atitinka Valstybės tarnybos įstatyme nustatytus šiurkštaus tarnybinio nusižengimo požymius;

6) dėl sveikatos būklės;

7) netekus Lietuvos Respublikos pilietybės;

8) paaiškėjus aplinkybėms, dėl kurių asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos;

9) jeigu savo poelgiu pažemino Tarybos nario vardą.

13. Respublikos Prezidento sprendimas atleisti Tarybos narį turi būti motyvuotas ir nurodytas atleidimo pagrindas. Atleisto iš pareigų Tarybos nario prašymu atleidimo motyvai turi būti paskelbti Ryšių reguliavimo tarnybos interneto svetainėje ar visuomenės informavimo priemonėse. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretas dėl Tarybos nario atleidimo gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis.

14. Ryšių reguliavimo tarnyba priima savarankiškus, nuo jokios valstybės ar savivaldybių institucijos, įmonės, įstaigos ar kitos organizacijos nepriklausomus sprendimus. Tarybos nariai, Ryšių reguliavimo tarnybos valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, veikia nepriklausomai nuo visų rinkos interesų, atlikdami savo pareigas, nesiekia gauti jokių Vyriausybės arba bet kurio kito viešojo ar privataus asmens tiesioginių nurodymų ir jų nevykdo; šis reikalavimas neturi įtakos Lietuvos Respublikos Seimo ir Vyriausybės nustatytos valstybės strategijos ir valstybės politikos įgyvendinimui, taip pat glaudžiam bendradarbiavimui su kitomis valstybės institucijomis.

15. Tarybos nutarimai priimami vardiniu balsavimu. Tarybos posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip 3 Tarybos nariai, įskaitant jos pirmininką (kai nėra Tarybos pirmininko, – Tarybos pirmininko pavaduotoją, o kai nėra jų abiejų, – Tarybos pirmininką pavaduojantį asmenį). Sprendimai priimami posėdyje dalyvaujančių Tarybos narių balsų dauguma. Balsams pasiskirsčius po lygiai, lemia Tarybos pirmininko (kai nėra Tarybos pirmininko, – Tarybos pirmininko pavaduotojo, o kai nėra jų abiejų, – Tarybos pirmininką pavaduojančio asmens) balsas.

16. Tarybos nutarimai ar jų nepriėmimas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka ir terminais gali būti skundžiami teismui. Skundo dėl Tarybos nutarimo padavimas teismui nesustabdo šio teisės akto galiojimo, išskyrus atvejus, kai teismas nusprendžia kitaip.