22 straipsnis. Prievartos priemonės ir jų naudojimo sąlygos

1. Muitinės pareigūnas šio įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka vykdydamas pareigas gali panaudoti prievartą. Muitinės pareigūnas turi teisę panaudoti prievartą tik tarnybinio būtinumo atvejais ir tik tiek, kiek to reikia tarnybinėms pareigoms įvykdyti. Muitinės pareigūnas naudoti prievartą privalo adekvačiai esamoms aplinkybėms ir proporcingai esamam pavojui, atsižvelgdamas į konkrečią situaciją, teisės pažeidimo pobūdį, intensyvumą, individualias pažeidėjo savybes ir (ar) pavojų keliančio objekto savybes.

2. Psichinę prievartą muitinės pareigūnas turi teisę panaudoti šio straipsnio 4 ir 5 dalyse arba šio įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje išvardytais atvejais.

3. Fizinė prievarta naudojama tik tada, kai psichinė prievarta buvo neveiksminga arba neįmanoma arba kai bet koks delsimas kelia pavojų muitinės pareigūno ar kito asmens gyvybei, sveikatai ar turtui arba aviacijos saugumui, Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugai, nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbioms įmonėms, nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbiems įrenginiams ir turtui ar kitiems muitinės pareigūno saugomiems objektams.

4. Fizinę prievartą muitinės pareigūnas turi teisę panaudoti šiais atvejais:

1) saugodamasis ar siekdamas apsaugoti kitus asmenis nuo gresiančio pavojaus gyvybei, sveikatai ar turtui;

2) asmenims vengiant vykdyti privalomus muitinės pareigūnų nurodymus (siekiant priversti asmenis paklusti), taip pat sulaikydamas asmenis (jeigu asmenys priešinasi);

3) atremdamas kėsinimąsi į šaunamąjį ginklą, specialiąsias muitinės priemones, ryšio priemones ir siekdamas šiuos objektus susigrąžinti;

4) patekdamas į teritorijas, patalpas ar transporto priemones per kratą ar poėmį, taip pat jeigu jose, turimais duomenimis, gali slėptis asmenys, galbūt padarę administracinius nusižengimus ar nusikalstamas veikas;

5) stabdydamas transporto priemonę, laivą, orlaivį, autonomiškai arba nuotoliniu būdu valdomą objektą, judantį oru, žemės, vandens paviršiumi arba po vandeniu, (esant tarnybiniam būtinumui);

6) užkirsdamas kelią administraciniams nusižengimams ar nusikalstamoms veikoms;

7) atremdamas statinių (įskaitant patalpas), transporto priemonių ar kito turto, teritorijų užpuolimus;

8) kai būtina pašalinti orlaivio, autonomiškai arba nuotoliniu būdu valdomo objekto, judančio oru, žemės, vandens paviršiumi arba po vandeniu, keliamą pavojų aviacijos saugumui, Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugai, nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbioms įmonėms, nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbiems įrenginiams ir turtui ar kitiems jo saugomiems objektams.

5. Muitinės pareigūnas turi teisę naudoti antrankius ir surišimo priemones:

1) prieš agresyvius ar linkusius save žaloti asmenis;

2) pristatydamas į muitinės patalpas, policijos įstaigą, kitą instituciją ar įstaigą administracinius nusižengimus ar nusikalstamas veikas padariusius (galbūt padariusius) asmenis ir atlikdamas minėtų asmenų apžiūrą.

6. Muitinės pareigūnas turi teisę transporto priemone stabdyti kitą transporto priemonę ją blokuodamas. Jeigu stabdoma transporto priemonė ar joje esantys asmenys savo veiksmais kelia pavojų muitinės pareigūno ar kito asmens gyvybei ar sveikatai, muitinės pareigūnas turi teisę kita transporto priemone ar tam skirta specialiąja muitinės priemone stabdomą transporto priemonę taranuoti. Jeigu muitinės pareigūnas, vairuojantis transporto priemonę, blokuoja arba taranuoja kitą transporto priemonę ir dėl to kyla pavojus asmenų gyvybei ar sveikatai, po tokių veiksmų jis turi suteikti reikalingą neatidėliotiną medicinos ar kitą būtinąją pagalbą ir imtis reikalingų priemonių pavojingiems savo veiksmų padariniams pašalinti.

7. Muitinės pareigūnas kaip specialiąją muitinės priemonę turi teisę panaudoti šaunamąjį ginklą, iššaudamas į specialiųjų muitinės priemonių specifikaciją įtrauktus užtaisus, kurių sukeliamas poveikis sukurtas nesukelti tiesioginio pavojaus nei asmens, prieš kurį naudojamas šaunamasis ginklas, nei kitų asmenų gyvybei.

8. Jeigu nėra pavojaus muitinės pareigūnų ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai, specialiąsias muitinės priemones (išskyrus antrankius, asmenų sulaikymo, surišimo ar tramdymo priemones ar įrankius) naudoti draudžiama:

1) prieš asmenis, jeigu muitinės pareigūnui žinoma arba yra akivaizdu, kad jie neįgalieji;

2) prieš asmenis, jeigu muitinės pareigūnui yra žinoma, kad jie turi neliečiamybės teisę;

3) prieš moteris, jeigu muitinės pareigūnui žinoma arba akivaizdu, kad jos nėščios;

4) prieš nepilnamečius asmenis, jeigu muitinės pareigūnui žinomas jų amžius arba jų išvaizda atitinka amžių.

9. Muitinės pareigūnas, panaudojęs psichinę ar fizinę prievartą ir taip sukėlęs pavojų asmens gyvybei ar sveikatai, asmeniui turi suteikti reikalingą neatidėliotiną medicinos ar kitą būtinąją pagalbą ir imtis kitų reikalingų priemonių pavojingiems savo veiksmų padariniams pašalinti. Apie muitinės pareigūno panaudotą psichinę ar fizinę prievartą, jeigu tai nulėmė asmens mirtį ar gyvybei pavojingą sveikatos sutrikdymą, nedelsiant pranešama teritorinės prokuratūros, kurios teritorijoje buvo panaudota prievarta prieš asmenį, vyriausiajam prokurorui.

10. Muitinės pareigūnai turi būti specialiai parengti ir reguliariai tikrinami, ar jie geba veikti situacijomis, susijusiomis su psichinės ar fizinės prievartos panaudojimu. Muitinės pareigūnų parengimo ir tikrinimo tvarką nustato Vyriausybė.

11. Specialiųjų muitinės priemonių specifikaciją ir panaudojimo tvarką nustato Vyriausybė.