2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
IVPĮ 2 str. · Informacinės visuomenės paslaugų įstatymo 2 straipsnis
1. Elektroninė komercija – informacinės visuomenės paslaugų teikimas ir kita su informacinės visuomenės paslaugų teikimu susijusi veikla.
2. Elgesio kodeksas – informacinės visuomenės paslaugų teikėjų susitarimo pagrindu nustatytos elgesio normos (taisyklės) dėl vienos ar kelių šių paslaugų teikėjų teikiamų paslaugų.
3. Informacinė sistema – visuma techninių ir programinių priemonių informacijai kurti, siųsti, priimti, išsaugoti ar kitaip tvarkyti elektroniniu būdu.
4. Informacinės visuomenės paslaugos gavėjas (toliau – paslaugos gavėjas) – fizinis asmuo arba juridinis asmuo, kita organizacija ar jų padalinys, kurie naudojasi informacinės visuomenės paslauga.
5. Informacinės visuomenės paslaugų teikėjas (toliau – paslaugų teikėjas) – informacinės visuomenės paslaugas teikiantis fizinis asmuo arba juridinis asmuo, kita organizacija ar jų padalinys.
6. Įsisteigęs informacinės visuomenės paslaugų teikėjas (toliau – įsisteigęs paslaugų teikėjas) – informacinės visuomenės paslaugų teikėjas, įsisteigęs konkrečioje vietoje, kuri yra šio informacinės visuomenės paslaugų teikėjo pagrindinė buveinė ar registruota buveinė, kurioje atliekamos pagrindinės finansinės funkcijos ir vykdoma veiklos kontrolė.
7. Komercinė informacija – bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija, skirta prekėms, paslaugoms ar asmens, besiverčiančio ūkine komercine veikla arba dirbančio pagal reglamentuojamą profesiją, įvaizdžiui tiesiogiai arba netiesiogiai reklamuoti. Komercine informacija nėra laikoma:
1) informacija, leidžianti tiesiogiai susipažinti su asmens veikla, ypač interneto adresų srities simbolinis pavadinimas arba elektroninio pašto adresas;
2) nepriklausomai parengta informacija, susijusi su prekėmis, paslaugomis ar asmens įvaizdžiu.
8. Patikimas pranešėjas – subjektas, kuriam dėl konkrečių ekspertinių žinių ir kompetencijos aptikti ir nustatyti neteisėtą turinį yra suteiktas specialus statusas, įpareigojantis interneto platformų paslaugų teikėjus šio subjekto pateiktus pranešimus dėl neteisėto turinio nagrinėti pirmumo tvarka.
9. Priežiūros institucija – Lietuvos Respublikos valstybės institucija ar įstaiga, kuriai įstatymai ir kiti teisės aktai, reglamentuojantys informacinės visuomenės paslaugų teikimą, suteikia įgaliojimus prižiūrėti paslaugų teikėjų veiklą ir (ar) apriboti jų laisvę teikti informacinės visuomenės paslaugas.
10. Reglamentuota sritis – sritis, kurios teisės normos nustato reikalavimus paslaugų teikėjų veiklai (tarp jų reikalavimus, reglamentuojančius jų atsakomybę) ir informacinės visuomenės paslaugoms, nepaisant to, ar teisės normose nustatyti reikalavimai yra bendri, ar taikomi tik paslaugų teikėjams ir informacinės visuomenės paslaugoms. Reglamentuota sritis neapima teisės normų, kurios nustato reikalavimus, taikomus su informacinės visuomenės paslaugomis susijusioms prekėms ir jų pristatymui, taip pat teisės normų, taikomų ne elektroninėmis priemonėmis teikiamoms paslaugoms.
11. Užsakymas – paslaugos gavėjo paslaugų teikėjui elektroninėmis priemonėmis pateiktas pasiūlymas sudaryti sutartį (oferta) arba pateikto pasiūlymo sudaryti sutartį priėmimas (akceptas).
12. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip apibrėžiamos Reglamente (ES) 2022/2065, Reglamente (ES) 2024/1689, Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatyme, Elektroninių ryšių įstatyme, Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatyme, Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatyme.