4 straipsnis. Paslaugų teikėjų veikla Lietuvos Respublikoje
IVPĮ 4 str. · Informacinės visuomenės paslaugų įstatymo 4 straipsnis
1. Ne Lietuvos Respublikoje, bet kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje įsisteigusio informacinės visuomenės paslaugų teikėjo laisvė teikti informacinės visuomenės paslaugas negali būti ribojama taikant reglamentuotos srities teisės normas, išskyrus šiame straipsnyje nustatytus atvejus.
2. Šio straipsnio 1 dalis netaikoma informacinės visuomenės paslaugų teikimo ribojimams, susijusiems su:
1) Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo, Lietuvos Respublikos puslaidininkinių gaminių topografijų teisinės apsaugos įstatymo, Lietuvos Respublikos patentų įstatymo, Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymo, Lietuvos Respublikos dizaino įstatymo ir kitų intelektinės nuosavybės teises reglamentuojančių teisės aktų taikymu;
2) elektroninių pinigų išleidimu, kai juos išleidžia įstaigos, kurioms Europos Sąjungos valstybė narė yra pritaikiusi vieną iš 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvos 2009/110/EB dėl elektroninių pinigų įstaigų steigimosi, veiklos ir riziką ribojančios priežiūros, iš dalies keičiančios Direktyvas 2005/60/EB ir 2006/48/EB ir panaikinančios Direktyvą 2000/46/EB, 9 straipsnio 1 dalyje nurodytų išimčių;
3) kolektyvinio investavimo subjektų Lietuvos Respublikoje platinamų vertybinių popierių (investicinių vienetų ir (ar) akcijų) reklamos reikalavimais;
4) teisės normomis, reglamentuojančiomis draudimo įmonių įsisteigimą ir paslaugų teikimą (įskaitant privalomojo draudimo paslaugų teikimą), ir ne gyvybės ir gyvybės draudimo sutartims taikytina teise;
5) sutarties šalių laisve pasirinkti savo sutarčiai taikytiną teisę;
6) sutartiniais įsipareigojimais, susijusiais su vartojimo sutartimis;
7) sutarčių, kuriomis sukuriamos ar perleidžiamos teisės į nekilnojamąjį daiktą, galiojimu dėl valstybės, kurios teritorijoje yra nekilnojamasis daiktas, teisės normų reikalavimų, keliamų sutarties formai;
8) galimybe elektroniniu paštu siųsti komercinę informaciją be išankstinio jos gavėjo sutikimo.
3. Priežiūros institucija turi teisę kreiptis į Regionų administracinį teismą su prašymu imtis priemonių, apribojančių laisvę teikti informacinės visuomenės paslaugas ir taikomų paslaugų teikėjams, paslaugas teikiantiems Lietuvos Respublikoje. Šios priemonės apima įpareigojimus paslaugų teikėjams nutraukti neteisėtą veiklą, atlikti tam tikrus veiksmus, jeigu jų neatlikimas padarytų kitiems paslaugų teikėjams, paslaugos gavėjams ar visuomenės interesams esminę žalą ar atsirastų nepataisomų pasekmių. Šioje dalyje nurodytas kreipimasis į Regionų administracinį teismą teikiamas, kai:
1) tokia priemonė yra būtina viešojo intereso (ypač tai susiję su nusikaltimų prevencija, tyrimu, atskleidimu ir asmenų baudžiamuoju persekiojimu, įskaitant nepilnamečių apsaugą ir kovą su rasinės, lytinės, religinės ar tautinės neapykantos kurstymu bei asmenų žmogiškojo orumo pažeidimu), visuomenės sveikatos apsaugai, visuomenės saugumui, įskaitant nacionalinį saugumą ir gynybą, interesų, vartotojų, kuriems keliama didelė žala dėl paslaugų teikėjų vykdomos veiklos, apsaugai. Ši priemonė taikoma tai informacinės visuomenės paslaugai, kuri pažeidžia šiuos interesus arba kelia grėsmę, kad jie bus pažeisti. Taikoma priemonė turi atitikti siekiamus tikslus;
2) Ryšių reguliavimo tarnyba priežiūros institucijos prašymu kreiptis į Europos Sąjungos valstybę narę, o jei kreipimąsi į teismą inicijuoja pati Ryšių reguliavimo tarnyba, – savo iniciatyva kreipiasi į Europos Sąjungos valstybę narę, kurioje yra įsisteigęs paslaugų teikėjas, su prašymu imtis priemonių, tačiau Europos Sąjungos valstybės narė tokių priemonių nesiima arba kai, priežiūros institucijos vertinimu, taikomos priemonės yra nepakankamos;
3) Ryšių reguliavimo tarnyba praneša Europos Komisijai ir Europos Sąjungos valstybei narei, kurioje yra įsisteigęs paslaugų teikėjas, apie priežiūros institucijos ketinimą kreiptis į Regionų administracinį teismą su prašymu imtis priemonių.
4. Skubiu atveju, kai vykdomas pažeidimas kelia didelę žalą visuomenei ir (ar) yra susijęs su nusikalstama veika, keliančia grėsmę asmenų gyvybei ar saugumui, taip pat kai imamasi priemonių pagal teisės normas, reglamentuojančias teismo procesą ir (ar) kitas teisės pažeidimų tyrimo, ginčų sprendimo ir (ar) kitas panašias procedūras, šio straipsnio 3 dalies 2 ir 3 punktai netaikomi. Tokiu atveju apie kreipimąsi į Regionų administracinį teismą su prašymu imtis tokių priemonių arba apie tokių priemonių ėmimąsi priežiūros institucija nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 1 darbo dieną nuo sprendimo priėmimo dienos praneša Ryšių reguliavimo tarnybai ir nurodo priežastis, kodėl tai yra skubus atvejis, o Ryšių reguliavimo tarnyba apie tai praneša Europos Komisijai ir Europos Sąjungos valstybei narei, kurioje yra įsisteigęs paslaugų teikėjas.
5. Jeigu Europos Komisija yra nustačiusi, kad priemonė nesuderinama su Europos Sąjungos teise, ir yra paprašiusi nesiimti priemonės arba tuoj pat nustoti ją taikyti, priežiūros institucija turi įvertinti Europos Komisijos prašymą, prieš nuspręsdama kreiptis į Regionų administracinį teismą su prašymu imtis priemonių ar pati imdamasi tokių priemonių. Jeigu į šį teismą su prašymu imtis priemonių jau kreiptasi ar tokių priemonių jau imtasi, priežiūros institucija turi nuspręsti, ar priemonės gali būti toliau taikomos. Nusprendusi, kad priemonės, dėl kurių ketinama kreiptis ar jau kreiptasi į Regionų administracinį teismą arba kurių jau imtasi, atsižvelgiant į Europos Komisijos prašymą, neturėtų būti taikomos, priežiūros institucija nesikreipia į šį teismą, o jeigu tai jau buvo padaryta, nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 1 darbo dieną nuo sprendimo priėmimo dienos kreipiasi į Regionų administracinį teismą prašydama panaikinti šias priemones ir (arba) pati panaikina savo pačios priimtas priemones.
6. Kai informacinės visuomenės paslaugų teikimą ir kitą paslaugų teikėjų veiklą reglamentuojančios Europos Sąjungos teisės nuostatos taikomos taip pat ir Europos ekonominės erdvės valstybėms, kurios nėra Europos Sąjungos valstybės narės, šiame įstatyme Europos Sąjunga suprantama kaip Europos ekonominė erdvė.
7. Paslaugų teikėjo, kuris nėra įsisteigęs Europos Sąjungoje, informacinės visuomenės paslaugų teikimo laisvę Lietuvos Respublikoje riboja šio įstatymo, Reglamento (ES) 2022/2065 ir kitų Lietuvos Respublikos teisės aktų, reglamentuojančių informacinės visuomenės paslaugų teikimą, nuostatos, jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys ir (ar) Europos Sąjungos teisė nenustato kitaip.
8. Kompetentingos institucijos, įgyvendindamos Reglamentą (ES) 2022/2065, turi teisę kreiptis į tarpininkavimo paslaugų teikėjų Europos Sąjungos valstybėse narėse pagal Reglamento (ES) 2022/2065 13 straipsnį paskirtus teisinius atstovus. Jei tarpininkavimo paslaugų teikėjas nusprendžia paskirti teisinį atstovą Lietuvos Respublikoje, šis tarpininkavimo paslaugų teikėjas pateikia Ryšių reguliavimo tarnybai reikalingus duomenis apie savo teisinį atstovą, kaip nurodyta Reglamento (ES) 2022/2065 13 straipsnio 4 dalyje. Paskirti teisiniai atstovai yra atsakingi už tarpininkavimo paslaugų teikėjų pareigų pagal Reglamentą (ES) 2022/2065 neatlikimą nedarant poveikio tarpininkavimo paslaugų teikėjo atsakomybei ir teisiniams veiksmams, kurie gali būti inicijuojami tarpininkavimo paslaugų teikėjo atžvilgiu. Paskirtiems teisiniams atstovams gali būti taikomos vykdymo užtikrinimo procedūros, nustatytos šio įstatymo 24 ir 25 straipsniuose. Ryšių reguliavimo tarnyba nustato pranešimo apie paskirtą teisinį atstovą pateikimo tvarką ir savo interneto svetainėje viešai skelbia apie Lietuvos Respublikoje paskirtus teisinius atstovus.
9. Tarpininkavimo paslaugų teikėjui, kuris nėra įsisteigęs Europos Sąjungoje, nepaskyrus teisinio atstovo nė vienoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, kompetentingos institucijos turi teisę imtis vykdymo užtikrinimo procedūrų, nustatytų šio įstatymo 24 ir 25 straipsniuose, jei kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija ar Europos Komisija dėl tų pačių faktų nėra pradėjusios vykdymo užtikrinimo procedūrų. Kompetentingos institucijos apie savo sprendimą imtis vykdymo užtikrinimo procedūrų informuoja Ryšių reguliavimo tarnybą, o ši visą su šiuo sprendimu susijusią informaciją perduoda Europos Sąjungos valstybių narių skaitmeninių paslaugų koordinatoriams ir Europos Komisijai.
IVPĮ įgyvendina 4 ES teisės aktus (sąrašas).