37 straipsnis. Profesinių pensijų turto saugojimas

1. Profesinių pensijų turto saugojimas privalo būti perduotas vienam profesinių pensijų turto saugotojui.

2. Profesinių pensijų turto saugotojas turi teisę savo funkcijas ar jų dalį perduoti kitiems profesinių pensijų turto saugotojams, turintiems teisę teikti atitinkamas paslaugas, bet tai neatleidžia jo nuo atsakomybės.

3. Profesinių pensijų turto saugotojais gali būti valstybėje narėje įsteigti ir tinkamai įgalioti veikti subjektai, kaip numatyta Direktyvoje 2013/36/ES arba Direktyvoje 2014/65/ES, arba veikiantys kaip depozitoriumai Direktyvoje 2009/65/EB ir Direktyvoje 2011/61/ES nustatytiems tikslams pasiekti.

4. Šio įstatymo pagrindu priimtas priežiūros institucijos sprendimas apriboti arba uždrausti disponavimą profesinių pensijų turtu yra privalomas ir to profesinių pensijų turto saugotojui. Tuo atveju, kai profesinių pensijų turto saugotojas yra kitoje valstybėje narėje, priežiūros institucija, priėmusi sprendimą apriboti ar uždrausti disponavimą profesinių pensijų turtu, privalo kreiptis į kitos valstybės narės, kurioje veikia profesinių pensijų turto saugotojas, priežiūros instituciją su prašymu, kad ši nurodytų profesinių pensijų turto saugotojui vykdyti tokį priežiūros institucijos reikalavimą.

5. Priežiūros institucija turi teisę nurodyti Lietuvos Respublikoje veikiantiems profesinių pensijų turto saugotojams, kuriems perduotas analogiškų subjektų turto saugojimas, vykdyti valstybės narės, kurioje veikia analogiškas subjektas, priežiūros institucijos reikalavimą dėl ribojimo ar draudimo disponuoti analogiško subjekto turtu.

6. Profesinių pensijų turto saugojimo sutartis gali būti pakeista tik tuo atveju, kai tam iš anksto pritaria priežiūros institucija savo nustatyta tvarka.