52 straipsnis. Pagrindinės investavimo taisyklės
Profesinių pensijų kaupimo įstatymo 52 straipsnis
1. Profesinių pensijų turtas turi būti investuojamas vadovaujantis rizikos ribojimo principu, ypač laikantis šių reikalavimų:
1) turtas turi būti investuojamas geriausiais ilgalaikiais visų pensijų fondo dalyvių ir išmokų gavėjų interesais. Kai gali kilti interesų konfliktas, pensijų fondo valdytojas turi užtikrinti, kad būtų investuojama išimtinai pensijų fondo dalyvių ir išmokų gavėjų interesais;
2) turtas turi būti investuojamas taip, kad būtų užtikrintas investicijų portfelio, kaip visumos, saugumas, kokybė, likvidumas ir pelningumas. Pensijų asociacijos turtas, skirtas techniniams atidėjiniams padengti, investuojamas atsižvelgiant į numatomų būsimų pensijų išmokų pobūdį ir trukmę;
3) turtas daugiausia turi būti investuojamas reguliuojamose rinkose. Investicijos į turtą, kuriuo negalima prekiauti reguliuojamoje finansų rinkoje, niekada neturi viršyti atsargumo ribų;
4) investicijos į išvestines finansines priemones galimos tada, jeigu jos padeda sumažinti investavimo riziką arba padeda veiksmingai valdyti investicijų portfelį. Jos turi būti įvertinamos laikantis rizikos ribojimo principo atsižvelgus į pagrindinį turtą ir įtraukiamos į profesinių pensijų turto vertinimą. Turi būti vengiama didesnės rizikos tikimybės taikant vienos sandorio šalies ir kitų sandorių išvestines finansines priemones;
5) turtas turi būti pakankamai diversifikuojamas, kad būtų išvengta priklausomybės nuo vieno konkretaus turto, emitento arba įmonių grupės ir rizikos susikaupimo investicijų portfelyje kaip visumoje. Investicijos į turtą, kurį išleido tas pats emitentas arba tai pačiai grupei priklausantys emitentai, neturi padidinti pensijų fondo rizikos koncentracijos;
6) investicijos į finansuojantį subjektą negali sudaryti daugiau kaip 5 procentus viso investicijų portfelio ir, jeigu finansuojantis subjektas priklauso grupei, investicijos į įmones, priklausančias tai pačiai grupei kaip ir finansuojantis subjektas, negali sudaryti daugiau kaip 10 procentų investicijų portfelio. Jeigu pensijų asociacijoje yra keli finansuojantys subjektai, į šiuos finansuojančius subjektus gali būti investuojama ribojant riziką ir atsižvelgiant į tinkamo diversifikavimo poreikį.
2. Taikant rizikos ribojimo principą, leidžiama atsižvelgti į galimą sprendimų dėl investicijų poveikį aplinkos, socialiniams ir valdymo veiksniams ilguoju laikotarpiu.
3. Priežiūros institucija turi teisę tvirtinti šio straipsnio 1 dalyje nurodyto rizikos ribojimo principo taikymo rekomendacijas.
4. Šio straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktuose nustatyti reikalavimai netaikomi investicijoms į perleidžiamuosius Vyriausybės vertybinius popierius.
5. Priežiūros institucija, atsižvelgdama į pensijų asociacijos veiklos pobūdį, mastą ir sudėtingumą, stebi kredito rizikos vertinimo procesų tinkamumą, įskaitant nuorodų į kredito reitingus, kuriuos suteikė kredito reitingų agentūros, kaip jos apibrėžtos Reglamente (EB) Nr. 1060/2009, investavimo politikoje naudojimo vertinimą. Prireikus priežiūros institucija skatina mažinti tokių nuorodų daromą poveikį, siekdama, kad būtų mažiau automatiškai pasikliaunama tokiais kredito reitingais.
6. Pensijų asociacijos vardu draudžiama skolintis, išskyrus paskolas iki 10 procentų pensijų fondo grynųjų aktyvų vertės iki 3 mėnesių terminui, kurios būtinos likvidumui palaikyti. Tai nereiškia draudimo skolintis užsienio valiutą, už kurią perkami perleidžiamieji vertybiniai popieriai ar pinigų rinkos priemonės, jeigu paskolai užtikrinti paskolos davėjui duodama ne mažesnė suma kita valiuta.
7. Profesinių pensijų turtą taip pat draudžiama įkeisti, juo garantuoti arba laiduoti kitų asmenų įsipareigojimų vykdymą.
8. Pensijų fondo lėšomis taip pat negali būti sudaromi sandoriai dėl perleidžiamųjų vertybinių popierių, pinigų rinkos priemonių, kurių jis neturi, perleidimo.