14² straipsnis. Papildomas likvidumo reikalavimas

1. Priežiūros institucija finansų maklerio įmonei turi taikyti papildomą likvidumo reikalavimą tik kai, atlikusi šio įstatymo 152 straipsnyje nurodytą priežiūrinį tikrinimą ir vertinimą ir (ar) šio įstatymo 153 straipsnyje nurodytą vertinimą dėl vidaus modelių taikymo, nustato, kad:

1) finansų maklerio įmonei kyla likvidumo rizika ir ji nėra padengta, kaip tai nustatyta Reglamento (ES) 2019/2033 V antraštinėje dalyje;

2) finansų maklerio įmonė nesilaiko šio įstatymo 6 straipsnio 2 ir 6 dalyse, 141 straipsnyje, 16 straipsnio 1 ir 11 dalyse nustatytų reikalavimų ir kitomis priežiūros priemonėmis nepavyktų per tinkamą laikotarpį pagerinti finansų maklerio įmonės tvarkos, strategijos ir procesų.

2. Papildomo likvidumo dydis nustatomas kaip skirtumas tarp pakankamu laikomo likvidumo reikalavimo, nustatyto priežiūros institucijos, pagal šio straipsnio 1 dalį ir likvidumo reikalavimo, nurodyto Reglamento (ES) 2019/2033 V antraštinėje dalyje.

3. Finansų maklerio įmonė papildomo likvidumo reikalavimo laikosi turėdama likvidžiojo turto, kaip nurodyta Reglamento (ES) 2019/2033 43 straipsnyje.

4. Priežiūros institucija peržiūri sprendimą dėl papildomo likvidumo reikalavimo šio straipsnio 1 dalyje nurodytų vertinimų metu ir privalo jį panaikinti, kai finansų maklerio įmonė ištaiso veiklos trūkumus, dėl kurių buvo priimtas sprendimas.

5. Šio straipsnio reikalavimai netaikomi mažoms ir tarpusavio sąsajų neturinčioms finansų maklerio įmonėms, kurioms priežiūros institucija taiko likvidumo reikalavimo taikymo išimtį, nustatytą Reglamento (ES) 2019/2033 43 straipsnio 1 dalyje.