8 straipsnis. Agresyvi komercinė veikla

1. Komercinė veikla laikoma agresyvia, jeigu ji priekabiavimu, prievarta, įskaitant fizinės jėgos panaudojimą arba pernelyg didelę įtaką, labai apriboja arba gali labai apriboti vidutinio vartotojo pasirinkimo laisvę arba elgesį produkto atžvilgiu ir jeigu taip vidutinis vartotojas skatinamas arba gali būti skatinamas priimti tokį sprendimą dėl sandorio, kurio jis kitomis aplinkybėmis nebūtų priėmęs.

2. Nustatant, ar komercinėje veikloje naudojamas priekabiavimas, prievarta, įskaitant fizinės jėgos panaudojimą, arba pernelyg didelė įtaka, atsižvelgiama į:

1) veiklos laiką, vietą, pobūdį arba intensyvumą;

2) grasinantį ar užgaulų kalbėjimą arba grasinantį ar užgaulų elgesį;

3) komercinės veiklos subjekto naudojimąsi susidariusiomis sunkiomis aplinkybėmis, kurios gali daryti įtaką vartotojo ekonominiam elgesiui ir apie kurias komercinės veiklos subjektas žino, siekdamas paveikti vartotojo sprendimą dėl produkto;

4) sunkinančias arba neproporcingas sutartyje nenumatytas kliūtis, kuriomis komercinės veiklos subjektas apriboja arba ketina apriboti vartotojo teisę pasinaudoti sutartyje numatytomis savo teisėmis, įskaitant teisę nutraukti sutartį arba pasirinkti kitą produktą ar komercinės veiklos subjektą;

5) grasinimą imtis veiksmų, kurių teisėtai negali būti imamasi.

3. Preziumuojama, kad komercinė veikla yra agresyvi, jeigu ji pasireiškia kaip:

1) įspūdžio sudarymas, kad vartotojas negali palikti patalpų, kol sutartis nebus sudaryta;

2) lankymasis vartotojo namuose, nepaisant vartotojo reikalavimo išeiti ar negrįžti, išskyrus atvejus, kai tai leidžiama pagal kitų Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatas, siekiant užtikrinti sutartinės prievolės vykdymą;

3) atkaklus ir nepageidaujamas raginimas telefonu, faksu, elektroniniu paštu ar kitomis nuotolinio ryšio priemonėmis, išskyrus atvejus, kai tai leidžiama pagal kitų Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatas, siekiant užtikrinti sutartinės prievolės vykdymą;

4) reikalavimas, kad vartotojas, ketinantis pareikšti reikalavimą pagal draudimo sutartį, pateiktų dokumentus, kurie negali būti pagrįstai laikomi svarbiais nustatant, ar vartotojo reikalavimas pagrįstas, arba nuolatinis vengimas atsakyti į vartotojo bandymus susisiekti raštu, žodžiu ar kitais būdais, siekiant įtikinti vartotoją nesinaudoti savo sutartinėmis teisėmis;

5) įtraukimas į reklamą vaikams skirto tiesioginio raginimo pirkti arba įtikinti tėvus ar kitus suaugusius asmenis nupirkti jiems reklamuojamus produktus;

6) reikalavimas nedelsiant sumokėti už komercinės veiklos subjekto pateiktus produktus, taip pat atidėto mokėjimo reikalavimas arba reikalavimas tokius produktus grąžinti ar saugoti, kai vartotojas jų neužsakė, išskyrus atvejus, kai iki sutarties sudarymo ar sutartyje vartotojas su komercinės veiklos subjektu buvo susitarę, kad jeigu komercinės veiklos subjektas negali gauti vartotojo užsakyto produkto, jis gali pateikti vartotojui kitą tokios pat kokybės ir kainos produktą;

7) aiškus vartotojo informavimas, kad jeigu jis nepirks produkto, komercinės veiklos subjekto darbui ar pragyvenimo šaltiniui iškils pavojus;

8) apgaulingo įspūdžio sudarymas, kad vartotojas jau gavo, gaus arba atlikęs nustatytą veiksmą gaus dovanų arba kitokios lygiavertės naudos, kai iš tiesų nėra jokios dovanos ar kitokios lygiavertės naudos, arba vartotojas gali reikalauti dovanų ar kitokios lygiavertės naudos tik sumokėjęs pinigų arba patyręs išlaidų.