4 straipsnis. Mediacijos paslaugų teikimo reikalavimai

1. Mediacijos paslaugas gali teikti tik mediatorius, įrašytas į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą, išskyrus šio straipsnio 7 dalyje nurodytus atvejus.

2. Mediatorius turi būti nešališkas civilinio ar administracinio ginčo šalims. Mediatorius gali priimti pasiūlymą pradėti mediaciją arba tęsti pradėtą mediaciją tik tuo atveju, jeigu jis informavo ginčo šalis apie jam žinomas aplinkybes, kurios gali kelti abejonių dėl jo nešališkumo, ir jeigu ginčo šalys sutiko, kad jis vykdytų mediaciją.

3. Mediatorius privalo laikytis Europos mediatorių elgesio kodekso.

4. Mediatorius civilinio ar administracinio ginčo šalies prašymu privalo pateikti ginčo šalims informaciją apie savo išsilavinimą ir patirtį.

5. Mediatorius negali būti arbitru arba teisėju civiliniame ginče, kuriame vykdė ar vykdo mediaciją, išskyrus atvejus, kai civilinio ginčo šalys raštu susitaria skirti mediatorių arbitru ir šis tam neprieštarauja, ir išskyrus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse nustatytus atvejus. Mediatorius negali būti teisėju administraciniame ginče, kuriame vykdė ar vykdo mediaciją. Be to, mediatorius negali būti civilinio ar administracinio ginčo šalies atstovu ginče, kuriame vykdė ar vykdo mediaciją.

6. Mediacijos paslaugos gali būti teikiamos už atlyginimą ir neatlygintinai. Kai mediacijos paslaugos teikiamos už atlyginimą, išskyrus atvejus, kai mediacijos paslaugos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų, mediacija pradedama tik po to, kai mediatorius raštu susitaria su ginčo šalimis dėl atlyginimo dydžio ir mokėjimo tvarkos.

7. Asmenims, kuriems pagal Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės valstybės teisės aktus tos valstybės kompetentinga institucija yra suteikusi teisę teikti mediacijos paslaugas, neribojama laisvė laikinai teikti mediacijos paslaugas Lietuvos Respublikoje. Laisvė laikinai teikti šias paslaugas Lietuvos Respublikoje taip pat neribojama iš kitų užsienio valstybių atvykusiems (perkeltiems) asmenims, kuriems pagal jų valstybės teisės aktus tos valstybės kompetentinga institucija yra suteikusi teisę teikti mediacijos paslaugas, kai jiems, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymu „Dėl užsieniečių teisinės padėties“, suteikta laikinoji apsauga. Šioje dalyje nurodytiems asmenims, laikinai teikiantiems mediacijos paslaugas Lietuvos Respublikoje savo valstybės suteiktu mediatoriaus vardu, netaikomi šio įstatymo 6, 7, 8, 9, 10 ir 11 straipsniai.

8. Šio straipsnio 7 dalyje nurodyti asmenys, prieš pradėdami laikinai teikti mediacijos paslaugas Lietuvos Respublikoje, privalo raštu informuoti Lietuvos mediatorių rūmus apie ketinimą laikinai teikti mediacijos paslaugas Lietuvos Respublikoje. Šie asmenys, laikinai teikdami mediacijos paslaugas Lietuvos Respublikoje, privalo informuoti ginčo šalis, kad laikinai teikia mediacijos paslaugas savo valstybės suteiktu mediatoriaus vardu, ir nurodyti, kokie šio įstatymo reikalavimai jiems netaikomi. Šio straipsnio 7 dalyje nurodyti asmenys, baigę laikinai teikti mediacijos paslaugas Lietuvos Respublikoje, privalo nedelsdami raštu informuoti Lietuvos mediatorių rūmus, kad baigė laikinai teikti mediacijos paslaugas Lietuvos Respublikoje.

9. Mediatorius, įrašytas į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą, kasmet iki kovo 1 dienos privalo pateikti metinę mediatoriaus veiklos ataskaitą apie praėjusiais kalendoriniais metais įvykdytas mediacijas, nurodydamas jų rūšį ir skaičių. Pranešimą apie mediatorių, nepateikusį metinės mediatoriaus veiklos ataskaitos, Lietuvos mediatorių rūmai perduoda mediatorių veiklos vertinimo komisijai. Lietuvos mediatorių rūmai kasmet iki balandžio 1 dienos Lietuvos mediatorių rūmų interneto svetainėje paskelbia apibendrintą ataskaitą apie praėjusiais kalendoriniais metais mediatorių įvykdytas mediacijas. Metinės mediatoriaus veiklos ataskaitos teikimo tvarką nustato teisingumo ministras, suderinęs su Lietuvos mediatorių rūmais. Šioje dalyje nustatytas reikalavimas netaikomas mediatoriams, kurie yra teisėjai.