16 straipsnis. Susietojo vartojimo kredito sutartys
VKĮ 16 str. · Vartojimo kredito įstatymo 16 straipsnis
1. Kai vartojimo kredito gavėjas pasinaudoja teise atsisakyti prekių pirkimo–pardavimo ar paslaugų teikimo sutarties, be jokių papildomų įsipareigojimų nutrūksta ir susietojo vartojimo kredito sutartis.
2. Jeigu pardavėjas ar paslaugos teikėjas netiekia prekių ar neteikia paslaugų arba jos tiekiamos (teikiamos) tik iš dalies, arba jos neatitinka prekių pirkimo–pardavimo ar paslaugų teikimo sutarties, vartojimo kredito gavėjas turi teisę:
1) sustabdyti savo prievolių pagal susietojo vartojimo kredito sutartį vykdymą;
2) reikalauti, kad vartojimo kredito davėjas grąžintų jam sumokėtas įmokas.
3. Vartojimo kredito gavėjas gali pasinaudoti šio straipsnio 2 dalyje nustatytomis teisėmis tik po to, kai jis kreipėsi į pardavėją ar paslaugų teikėją su prašymu tinkamai įvykdyti sutartį, tačiau per vieną mėnesį po tokio kreipimosi prekių pirkimo–pardavimo ar paslaugų teikimo sutarties sąlygos nebuvo įvykdytos ir:
1) vartojimo kredito gavėjas savo pasirinkimu pateikė vartojimo kredito davėjui valstybės ar savivaldybių institucijos arba trečiosios šalies išvadą dėl netinkamos prekės kokybės, jeigu prekių pirkimo–pardavimo sutartis buvo nutraukta dėl netinkamos prekės kokybės, ir
2) vartojimo kredito gavėjas grąžino vartojimo kredito davėjui tai, ką gavo pasibaigusios prekių pirkimo–pardavimo ar paslaugų teikimo sutarties pagrindu, išskyrus atvejus, kai prekių pirkimo–pardavimo ar paslaugų teikimo sutartis nutraukiama dėl to, kad pardavėjas ar paslaugos teikėjas netiekia prekių ar neteikia paslaugų.
4. Vartojimo kredito davėjas po to, kai vartojimo kredito gavėjas įvykdo šio straipsnio 3 dalyje nurodytas sąlygas, nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 10 darbo dienų, grąžina vartojimo kredito gavėjui jo sumokėtas įmokas ir įgyja į pardavėją ar paslaugos teikėją atgręžtinio reikalavimo teisę dėl vartojimo kredito gavėjui grąžintų įmokų ir kitų patirtų nuostolių atlyginimo.
Nuo 2026-11-20 šiuo numeriu – kitas straipsnis: „Pareiga įvertinti vartojimo kredito gavėjo kreditingumą“
Naujoje akto redakcijoje šiuo numeriu bus kito turinio straipsnis (aktas išdėstomas nauja redakcija arba straipsniai pernumeruojami), todėl pakeitimai nelyginami.
Jau priimtas, bet dar neįsigaliojęs tekstas (Seimo kanceliarijos suvestinė redakcija nuo 2026-11-20).
1. Prieš vartojimo kredito sutarties sudarymą vartojimo kredito davėjas, vadovaudamasis atsakingojo skolinimo principais ir pagal šio straipsnio 17 dalį priimtu priežiūros institucijos teisės aktu, privalo išsamiai įvertinti vartojimo kredito gavėjo kreditingumą.
2. Vartojimo kredito gavėjo kreditingumo vertinimas turi būti grindžiamas šiais atsakingojo skolinimo principais:
1) vartojimo kredito gavėjo kreditingumo vertinimo tikslas yra įvertinti vartojimo kredito gavėjo galimybes prisiimti konkretų finansinį įsipareigojimą, kurį kartu su jau turimais finansiniais įsipareigojimais vartojimo kredito gavėjas būtų pajėgus įvykdyti;
2) vartojimo kredito davėjas, atsižvelgdamas į vartojimo kredito gavėjo pateiktą, iš kreditingumui vertinti naudojamų registrų ir informacinių sistemų gautą informaciją ir kitą vartojimo kredito davėjui prieinamą informaciją, privalo įvertinti visus objektyviai numanomus reikšmingus veiksnius, galinčius turėti įtakos vartojimo kredito gavėjo kreditingumui, ypač tokius kaip tvarios vartojimo kredito gavėjo pajamos, jo kredito istorija, pajamų kitimo potencialas;
3) skolinimas grindžiamas visų vartojimo kredito gavėjo įsipareigojimų pagal vartojimo kredito ir kitas sutartis su finansų įstaigomis vidutinės įmokos dydžio ir pajamų santykio ribojimu;
4) vartojimo kredito gavėjo kreditingumo vertinimas, remiantis tuo metu turima informacija, turi būti pagrįstas prielaida, kad vartojimo kredito gavėjas galės vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus visą vartojimo kredito sutarties laikotarpį.
3. Vartojimo kredito gavėjo kreditingumas vertinamas remiantis pakankama, aktualia, tikslia informacija apie vartojimo kredito gavėjo pajamas, išlaidas ir kitas finansines bei ekonomines aplinkybes, kuri yra būtina ir proporcinga atsižvelgiant į vartojimo kredito rūšį, vartojimo kredito sutarties galiojimo laikotarpį, bendrą vartojimo kredito sumą ir vartojimo kredito gavėjui kylančią kredito riziką. Vartojimo kredito davėjas vartojimo kredito gavėjo kreditingumui įvertinti būtiną informaciją turi surinkti iš registrų ir informacinių sistemų, kitų šaltinių, įskaitant vartojimo kredito gavėją. Vartojimo kredito davėjas privalo patikrinti vartojimo kredito gavėjo pateiktą informaciją, atlikdamas patikrinimą registruose ir informacinėse sistemose arba remdamasis pateiktą informaciją pagrindžiančiais dokumentais ar kitais įrodymais. Vartojimo kredito gavėjo kreditingumo vertinimo tikslais nerenkami ir nevertinami Reglamento (ES) 2016/679 9 straipsnio 1 dalyje nurodyti specialių kategorijų asmens duomenys ir socialiniuose tinkluose pateikiama informacija apie vartojimo kredito gavėją.
4. Vartojimo kredito gavėjas privalo pateikti vartojimo kredito davėjo prašomą teisingą ir išsamią informaciją, būtiną vartojimo kredito gavėjo kreditingumui įvertinti.
5. Vartojimo kredito tarpininkas vartojimo kredito davėjui pateikia iš vartojimo kredito gavėjo gautą informaciją, būtiną vartojimo kredito gavėjo kreditingumui įvertinti.
6. Vartojimo kredito gavėjo asmens duomenys kreditingumo vertinimo tikslais tvarkomi vadovaujantis Reglamentu (ES) 2016/679, Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais asmens duomenų tvarkymą.
7. Vartojimo kredito davėjas, vadovaudamasis atsakingojo skolinimo principais ir pagal šio straipsnio 17 dalį priimtu priežiūros institucijos teisės aktu, privalo patvirtinti vartojimo kredito gavėjų kreditingumo vertinimo ir atsakingojo skolinimo taisykles, kuriose būtų nustatytos vartojimo kredito gavėjų kreditingumo vertinimo procedūros ir nurodyta informacija, kuria remiantis vertinamas kreditingumas, ir jų laikytis vykdydamas vartojimo kreditų teikimo veiklą.
8. Vartojimo kredito davėjas vartojimo kredito gavėjo kreditingumo vertinimo metu surinktą (vertintą) informaciją, duomenis ir dokumentus privalo saugoti 10 metų nuo įsipareigojimų pagal vartojimo kredito sutartį įvykdymo dienos, kad prireikus galėtų pateikti įrodymus, kad tinkamai įvertino vartojimo kredito gavėjo kreditingumą.
9. Jeigu vartojimo kredito gavėjai yra 2 ar daugiau asmenų (bendraskoliai), visų jų pajamos, išlaidos ir įsipareigojimai finansų įstaigoms vertinami kartu.
10. Vartojimo kredito davėjas turi teisę vartojimo kreditą vartojimo kredito gavėjui suteikti tik tuo atveju, kai jo kreditingumo vertinimo rezultatai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad vartojimo kredito gavėjo įsipareigojimai pagal vartojimo kredito sutartį, tikėtina, bus įvykdyti laikantis vartojimo kredito sutartyje nustatytų sąlygų.
11. Vartojimo kredito davėjui draudžiama nutraukti vartojimo kredito sutartį arba pakeisti jos sąlygas vartojimo kredito gavėjo nenaudai, remiantis tuo, kad buvo netinkamai įvertintas vartojimo kredito gavėjo kreditingumas, išskyrus atvejus, kai vartojimo kredito davėjas įrodo, kad vartojimo kredito gavėjas sąmoningai nuslėpė arba suklastojo informaciją, reikalingą vartojimo kredito gavėjo kreditingumui įvertinti.
12. Jeigu vartojimo kredito gavėjo kreditingumas vertinamas remiantis automatizuotu asmens duomenų tvarkymu, vartojimo kredito gavėjas turi teisę iš vartojimo kredito davėjo reikalauti įgalioto vartojimo kredito davėjo darbuotojo įsikišimo – apie šią teisę jį turi informuoti vartojimo kredito davėjas – ir:
1) paprašęs gauti vartojimo kredito davėjo aiškų ir suprantamą atlikto kreditingumo vertinimo paaiškinimą, įskaitant su automatizuotu asmens duomenų tvarkymu susijusią logiką ir riziką, automatizuoto asmens duomenų tvarkymo reikšmę ir įtaką vartojimo kredito davėjo sprendimui dėl vartojimo kredito suteikimo;
2) pareikšti vartojimo kredito davėjui nuomonę dėl atlikto kreditingumo vertinimo ir priimto sprendimo;
3) reikalauti, kad atliktas kreditingumo vertinimas ir vartojimo kredito davėjo sprendimas dėl vartojimo kredito suteikimo būtų peržiūrėti įgalioto vartojimo kredito davėjo darbuotojo.
13. Vartojimo kredito davėjas, remdamasis automatizuotu asmens duomenų tvarkymu priėmęs sprendimą atsisakyti suteikti vartojimo kreditą, nedelsdamas, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos ir nemokamai raštu popieriumi arba kita patvariąja laikmena vartojimo kredito gavėją informuoja apie priimtą sprendimą, taip pat apie tai, kad jis priimtas naudojantis automatizuotu asmens duomenų tvarkymu, ir nurodo vartojimo kredito gavėjo teisę reikalauti, kad kreditingumo vertinimą atliktų įgaliotas vartojimo kredito davėjo darbuotojas, ir sprendimo atsisakyti suteikti vartojimo kreditą apskundimo tvarką. Vartojimo kredito davėjas, priėmęs sprendimą atsisakyti suteikti vartojimo kreditą, taip pat, kai aktualu, informuoja, kur vartojimo kredito gavėjas gali kreiptis dėl konsultavimo skolos klausimais paslaugų.
14. Jeigu vartojimo kredito davėjas, remdamasis duomenų patikrinimo registruose ir informacinėse sistemose rezultatais, priima sprendimą atsisakyti suteikti vartojimo kreditą, jis nedelsdamas, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos ir nemokamai raštu popieriumi arba kita patvariąja laikmena vartojimo kredito gavėją informuoja apie priimtą sprendimą ir nurodo registrus ir informacines sistemas, kuriuose atliktas duomenų patikrinimas, ir duomenų, į kuriuos buvo atsižvelgta, kategorijas.
15. Jeigu vartojimo kredito sutarties šalys, sudariusios vartojimo kredito sutartį, susitaria pakeisti bendrą vartojimo kredito sumą, vartojimo kredito davėjas, laikydamasis atsakingojo skolinimo principų, prieš kiekvieną reikšmingą bendros vartojimo kredito sumos padidinimą atnaujina turimą informaciją apie vartojimo kredito gavėją ir, remdamasis atnaujinta informacija, iš naujo išsamiai įvertina vartojimo kredito gavėjo kreditingumą.
16. Palūkanos, netesybos ir kitos išlaidos už pavėluotą įmokų mokėjimą vartojimo kredito gavėjui netaikomi, jeigu vartojimo kredito davėjas ne dėl vartojimo kredito gavėjo kaltės netinkamai įvertino vartojimo kredito gavėjo kreditingumą.
17. Priežiūros institucija nustato vartojimo kredito gavėjo kreditingumo vertinimo ir atsakingojo skolinimo reikalavimų įgyvendinimo tvarką.
Kitos šio straipsnio redakcijos šiame tekste (1)
Redakcija
1. Prieš vartojimo kredito sutarties sudarymą vartojimo kredito davėjas, vadovaudamasis atsakingojo skolinimo principais ir pagal šio straipsnio 17 dalį priimtu priežiūros institucijos teisės aktu, privalo išsamiai įvertinti vartojimo kredito gavėjo kreditingumą.
2. Vartojimo kredito gavėjo kreditingumo vertinimas turi būti grindžiamas šiais atsakingojo skolinimo principais:
1) vartojimo kredito gavėjo kreditingumo vertinimo tikslas yra įvertinti vartojimo kredito gavėjo galimybes prisiimti konkretų finansinį įsipareigojimą, kurį kartu su jau turimais finansiniais įsipareigojimais vartojimo kredito gavėjas būtų pajėgus įvykdyti;
2) vartojimo kredito davėjas, atsižvelgdamas į vartojimo kredito gavėjo pateiktą, iš kreditingumui vertinti naudojamų registrų ir informacinių sistemų gautą informaciją ir kitą vartojimo kredito davėjui prieinamą informaciją, privalo įvertinti visus objektyviai numanomus reikšmingus veiksnius, galinčius turėti įtakos vartojimo kredito gavėjo kreditingumui, ypač tokius kaip tvarios vartojimo kredito gavėjo pajamos, jo kredito istorija, pajamų kitimo potencialas;
3) skolinimas grindžiamas visų vartojimo kredito gavėjo įsipareigojimų pagal vartojimo kredito ir kitas sutartis su finansų įstaigomis vidutinės įmokos dydžio ir pajamų santykio ribojimu;
4) vartojimo kredito gavėjo kreditingumo vertinimas, remiantis tuo metu turima informacija, turi būti pagrįstas prielaida, kad vartojimo kredito gavėjas galės vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus visą vartojimo kredito sutarties laikotarpį.
3. Vartojimo kredito gavėjo kreditingumas vertinamas remiantis pakankama, aktualia, tikslia informacija apie vartojimo kredito gavėjo pajamas, išlaidas ir kitas finansines bei ekonomines aplinkybes, kuri yra būtina ir proporcinga atsižvelgiant į vartojimo kredito rūšį, vartojimo kredito sutarties galiojimo laikotarpį, bendrą vartojimo kredito sumą ir vartojimo kredito gavėjui kylančią kredito riziką. Vartojimo kredito davėjas vartojimo kredito gavėjo kreditingumui įvertinti būtiną informaciją turi surinkti iš registrų ir informacinių sistemų, kitų šaltinių, įskaitant vartojimo kredito gavėją. Vartojimo kredito davėjas privalo patikrinti vartojimo kredito gavėjo pateiktą informaciją, atlikdamas patikrinimą registruose ir informacinėse sistemose arba remdamasis pateiktą informaciją pagrindžiančiais dokumentais ar kitais įrodymais. Vartojimo kredito gavėjo kreditingumo vertinimo tikslais nerenkami ir nevertinami Reglamento (ES) 2016/679 9 straipsnio 1 dalyje nurodyti specialių kategorijų asmens duomenys ir socialiniuose tinkluose pateikiama informacija apie vartojimo kredito gavėją.
4. Vartojimo kredito gavėjas privalo pateikti vartojimo kredito davėjo prašomą teisingą ir išsamią informaciją, būtiną vartojimo kredito gavėjo kreditingumui įvertinti.
5. Vartojimo kredito tarpininkas vartojimo kredito davėjui pateikia iš vartojimo kredito gavėjo gautą informaciją, būtiną vartojimo kredito gavėjo kreditingumui įvertinti.
6. Vartojimo kredito gavėjo asmens duomenys kreditingumo vertinimo tikslais tvarkomi vadovaujantis Reglamentu (ES) 2016/679, Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais asmens duomenų tvarkymą.
7. Vartojimo kredito davėjas, vadovaudamasis atsakingojo skolinimo principais ir pagal šio straipsnio 17 dalį priimtu priežiūros institucijos teisės aktu, privalo patvirtinti vartojimo kredito gavėjų kreditingumo vertinimo ir atsakingojo skolinimo taisykles, kuriose būtų nustatytos vartojimo kredito gavėjų kreditingumo vertinimo procedūros ir nurodyta informacija, kuria remiantis vertinamas kreditingumas, ir jų laikytis vykdydamas vartojimo kreditų teikimo veiklą.
8. Vartojimo kredito davėjas vartojimo kredito gavėjo kreditingumo vertinimo metu surinktą (vertintą) informaciją, duomenis ir dokumentus privalo saugoti 10 metų nuo įsipareigojimų pagal vartojimo kredito sutartį įvykdymo dienos, kad prireikus galėtų pateikti įrodymus, kad tinkamai įvertino vartojimo kredito gavėjo kreditingumą.
9. Jeigu vartojimo kredito gavėjai yra 2 ar daugiau asmenų (bendraskoliai), visų jų pajamos, išlaidos ir įsipareigojimai finansų įstaigoms vertinami kartu.
10. Vartojimo kredito davėjas turi teisę vartojimo kreditą vartojimo kredito gavėjui suteikti tik tuo atveju, kai jo kreditingumo vertinimo rezultatai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad vartojimo kredito gavėjo įsipareigojimai pagal vartojimo kredito sutartį, tikėtina, bus įvykdyti laikantis vartojimo kredito sutartyje nustatytų sąlygų.
11. Vartojimo kredito davėjui draudžiama nutraukti vartojimo kredito sutartį arba pakeisti jos sąlygas vartojimo kredito gavėjo nenaudai, remiantis tuo, kad buvo netinkamai įvertintas vartojimo kredito gavėjo kreditingumas, išskyrus atvejus, kai vartojimo kredito davėjas įrodo, kad vartojimo kredito gavėjas sąmoningai nuslėpė arba suklastojo informaciją, reikalingą vartojimo kredito gavėjo kreditingumui įvertinti.
12. Jeigu vartojimo kredito gavėjo kreditingumas vertinamas remiantis automatizuotu asmens duomenų tvarkymu, vartojimo kredito gavėjas turi teisę iš vartojimo kredito davėjo reikalauti įgalioto vartojimo kredito davėjo darbuotojo įsikišimo – apie šią teisę jį turi informuoti vartojimo kredito davėjas – ir:
1) paprašęs gauti vartojimo kredito davėjo aiškų ir suprantamą atlikto kreditingumo vertinimo paaiškinimą, įskaitant su automatizuotu asmens duomenų tvarkymu susijusią logiką ir riziką, automatizuoto asmens duomenų tvarkymo reikšmę ir įtaką vartojimo kredito davėjo sprendimui dėl vartojimo kredito suteikimo;
2) pareikšti vartojimo kredito davėjui nuomonę dėl atlikto kreditingumo vertinimo ir priimto sprendimo;
3) reikalauti, kad atliktas kreditingumo vertinimas ir vartojimo kredito davėjo sprendimas dėl vartojimo kredito suteikimo būtų peržiūrėti įgalioto vartojimo kredito davėjo darbuotojo.
13. Vartojimo kredito davėjas, remdamasis automatizuotu asmens duomenų tvarkymu priėmęs sprendimą atsisakyti suteikti vartojimo kreditą, nedelsdamas, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos ir nemokamai raštu popieriumi arba kita patvariąja laikmena vartojimo kredito gavėją informuoja apie priimtą sprendimą, taip pat apie tai, kad jis priimtas naudojantis automatizuotu asmens duomenų tvarkymu, ir nurodo vartojimo kredito gavėjo teisę reikalauti, kad kreditingumo vertinimą atliktų įgaliotas vartojimo kredito davėjo darbuotojas, ir sprendimo atsisakyti suteikti vartojimo kreditą apskundimo tvarką. Vartojimo kredito davėjas, priėmęs sprendimą atsisakyti suteikti vartojimo kreditą, taip pat, kai aktualu, informuoja, kur vartojimo kredito gavėjas gali kreiptis dėl konsultavimo skolos klausimais paslaugų.
14. Jeigu vartojimo kredito davėjas, remdamasis duomenų patikrinimo registruose ir informacinėse sistemose rezultatais, priima sprendimą atsisakyti suteikti vartojimo kreditą, jis nedelsdamas, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos ir nemokamai raštu popieriumi arba kita patvariąja laikmena vartojimo kredito gavėją informuoja apie priimtą sprendimą ir nurodo registrus ir informacines sistemas, kuriuose atliktas duomenų patikrinimas, ir duomenų, į kuriuos buvo atsižvelgta, kategorijas.
15. Jeigu vartojimo kredito sutarties šalys, sudariusios vartojimo kredito sutartį, susitaria pakeisti bendrą vartojimo kredito sumą, vartojimo kredito davėjas, laikydamasis atsakingojo skolinimo principų, prieš kiekvieną reikšmingą bendros vartojimo kredito sumos padidinimą atnaujina turimą informaciją apie vartojimo kredito gavėją ir, remdamasis atnaujinta informacija, iš naujo išsamiai įvertina vartojimo kredito gavėjo kreditingumą.
16. Palūkanos, netesybos ir kitos išlaidos už pavėluotą įmokų mokėjimą vartojimo kredito gavėjui netaikomi, jeigu vartojimo kredito davėjas ne dėl vartojimo kredito gavėjo kaltės netinkamai įvertino vartojimo kredito gavėjo kreditingumą.
17. Priežiūros institucija nustato vartojimo kredito gavėjo kreditingumo vertinimo ir atsakingojo skolinimo reikalavimų įgyvendinimo tvarką.