2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
VKĮ 2 str. · Vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnis
1. Apsisprendimo laikotarpis – dviejų kalendorinių dienų laikotarpis, per kurį vartojimo kredito gavėjas, nenurodydamas priežasties, gali atsisakyti vartojimo kredito sutarties ir grąžinti vartojimo kredito davėjui arba paskolos davėjui jam išmokėtą vartojimo kredito sumą nemokėdamas palūkanų ir jokių kitų mokesčių, išlaidų ar kompensacijų.
2. Bendra vartojimo kredito gavėjo mokama suma – bendros vartojimo kredito sumos ir bendros vartojimo kredito kainos suma.
3. Bendra vartojimo kredito kaina – visos išlaidos, įskaitant palūkanas, komisinius mokesčius ir bet kuriuos kitus su vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius, kuriuos vartojimo kredito gavėjas turi sumokėti ir kurie yra žinomi vartojimo kredito davėjui arba tarpusavio skolinimo platformos operatoriui, išskyrus atlyginimą notarui. Į bendrą vartojimo kredito kainą taip pat įskaičiuojami sąskaitos, kurioje registruojamos mokėjimo operacijos ir vartojimo kredito lėšų išmokėjimas, administravimo mokesčiai, nebent sąskaitos atidarymas yra neprivalomas ir sąskaitos administravimo mokesčiai buvo aiškiai atskirai nurodyti vartojimo kredito sutartyje arba bet kurioje kitoje su vartotoju sudarytoje sutartyje; mokėjimo priemonių, skirtų mokėjimo operacijoms ir vartojimo kredito lėšoms išmokėti, išlaidos; kitos su mokėjimo operacijomis susijusios išlaidos; su vartojimo kredito sutartimi susijusių papildomų paslaugų išlaidos, pavyzdžiui, draudimo įmokos, jeigu privaloma sudaryti su vartojimo kredito sutartimi susijusią papildomų paslaugų teikimo sutartį, siekiant gauti vartojimo kreditą skelbiamomis sąlygomis.
4. Bendra vartojimo kredito suma – kredito suma, kuria suteikiama galimybė naudotis pagal vartojimo kredito sutartį.
5 Bendros vartojimo kredito kainos metinė norma – bendra vartojimo kredito kaina, išreikšta metiniu procentų dydžiu.
6. Fiksuotoji vartojimo kredito palūkanų norma – vartojimo kredito davėjo arba paskolos davėjo ir vartojimo kredito gavėjo susitarta viena vartojimo kredito palūkanų norma, nustatyta visai vartojimo kredito sutarties trukmei, arba kelios vartojimo kredito palūkanų normos daliniams laikotarpiams, išimtinai taikant fiksuotą konkrečią palūkanų procentų dalį. Jeigu vartojimo kredito sutartyje nustatytos ne visos vartojimo kredito palūkanų normos, laikoma, kad vartojimo kredito palūkanų norma yra fiksuota tik daliniams laikotarpiams, kurių vartojimo kredito palūkanų normos yra nustatomos išimtinai taikant fiksuotą konkrečią palūkanų procentų dalį, dėl kurios susitarta sudarant vartojimo kredito sutartį.
7. Patvarioji laikmena – laikmena (popierius, kompiuterio diskelis, vienkartinio įrašymo kompaktinis diskas (CD), universalusis skaitmeninis (optinis) diskas (DVD), vartojimo kredito gavėjo kompiuterio standusis diskas, kuriame įrašytas elektroninis paštas ir kita, išskyrus interneto svetaines, jeigu jos neatitinka šioje dalyje nurodytų patvariosios laikmenos požymių), kuri suteikia galimybę vartojimo kredito gavėjui ateityje pasinaudoti nepakitusia joje laikoma informacija ir galimybę jam skirtą informaciją laikyti tiek laiko, kiek reikia pagal informacijos paskirtį, ir taip, kad ja būtų galima pasinaudoti ateityje ir kad būtų galima laikomą informaciją atkurti jos nepakeičiant.
8. Priežiūros institucija – Lietuvos bankas, šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka vykdantis vartojimo kredito davėjų, vartojimo kredito tarpininkų ir tarpusavio skolinimo platformos operatorių veiklos priežiūros funkcijas.
9. Sąskaitos kreditavimo sutartis – aiškiai išreikšta vartojimo kredito sutartis, pagal kurią vartojimo kredito davėjas vartojimo kredito forma suteikia vartojimo kredito gavėjui galimybę disponuoti lėšomis viršijant esamą vartojimo kredito gavėjo sąskaitos likutį.
10. Susietojo vartojimo kredito sutartis – vartojimo kredito sutartis, kai:
1) vartojimo kreditas yra skirtas konkrečių prekių tiekimo ar konkrečių paslaugų teikimo sutarčiai finansuoti ir
2) prekių tiekimo ar paslaugų teikimo ir vartojimo kredito sutartys sudaro vieną komercinį sandorį. Laikoma, kad prekių tiekimo ar paslaugų teikimo ir vartojimo kredito sutartys sudaro vieną komercinį sandorį, kai yra bent viena iš šių sąlygų: prekių tiekėjas arba paslaugų teikėjas pats finansuoja vartojimo kredito gavėjui suteikiamą vartojimo kreditą; vartojimo kredito suteikimą finansuoja trečioji šalis, kuri, sudarant ar rengiant vartojimo kredito sutartį, naudojasi prekių tiekėjo ar paslaugų teikėjo paslaugomis; vartojimo kredito sutartyje aiškiai nurodomos konkrečios tiekiamos prekės ar konkrečios teikiamos paslaugos.
11. Tarpusavio skolinimas – veikla, kai per tarpusavio skolinimo platformą asmenys (toliau – paskolos davėjas) teikia arba įsipareigoja suteikti vartojimo kreditus vartojimo kredito gavėjams.
12. Tarpusavio skolinimo platforma – tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus administruojama informacinė sistema, per kurią vykdomas tarpusavio skolinimas.
13. Tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus vadovas – tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus teisinę formą reglamentuojančiame įstatyme ir jo steigimo dokumentuose nurodytas vadovas, valdymo ar kito organo (išskyrus dalyvių susirinkimą) narys.
14. Tarpusavio skolinimo platformos operatorius – juridinis asmuo, kuris administruoja tarpusavio skolinimo platformą.
15. Užsienio valstybė – ne Europos Sąjungos valstybė narė ir ne Europos ekonominės erdvės (EEE) valstybė.
16. Valstybė narė – Europos Sąjungos valstybė narė, taip pat Europos ekonominės erdvės (EEE) valstybė.
17. Vartojimo kredito davėjas – asmuo, išskyrus fizinį asmenį, kuris verslo tikslais teikia arba įsipareigoja suteikti vartojimo kreditus.
18. Vartojimo kredito davėjo vadovas – vartojimo kredito davėjo teisinę formą reglamentuojančiame įstatyme ir jo steigimo dokumentuose nurodytas vadovas, valdymo ar kito organo (išskyrus dalyvių susirinkimą) narys.
19. Vartojimo kredito gavėjas (vartotojas) – fizinis asmuo, kuris siekia sudaryti ar sudaro vartojimo kredito sutartį asmeninėms, šeimos, namų ūkio, bet ne verslo ar profesinėms reikmėms.
20. Vartojimo kredito palūkanų norma – metinė palūkanų norma, išreikšta fiksuotu arba kintamu procentų dydžiu, taikomu išmokėtai vartojimo kredito daliai.
21. Vartojimo kredito sutarties šalys – vartojimo kredito davėjas arba tarpusavio skolinimo platformos operatorius ir vartojimo kredito gavėjas.
22. Vartojimo kredito sutartis – sutartis, pagal kurią vartojimo kredito davėjas arba paskolos davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti vartojimo kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai vartojimo kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu.
23. Vartojimo kredito tarpininkas – asmuo, kuris nėra vartojimo kredito davėjas arba tarpusavio skolinimo platformos operatorius ir kuris verslo arba profesijos tikslais už atlygį atlieka bent vieną iš šių veiksmų:
1) pateikia arba siūlo vartojimo kredito sutartį vartojimo kredito gavėjui;
2) padeda vartojimo kredito gavėjui atlikti kitus su vartojimo kredito gavimu susijusius veiksmus, išskyrus šios dalies 1 punkte numatytą veiksmą;
3) vartojimo kredito davėjo arba tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus vardu sudaro vartojimo kredito sutartį su vartojimo kredito gavėju.
24. Vartojimo kredito viršijimas – sąskaitos lėšų pereikvojimas, dėl kurio numanomai sutikta vartojimo kredito sutartyje, kai vartojimo kredito davėjas leidžia vartojimo kredito gavėjui disponuoti lėšomis viršijant esamą vartojimo kredito gavėjo sąskaitos likutį arba vartojimo kredito limitą sąskaitoje.
25. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos kredito administratorių ir kredito pirkėjų įstatyme.
Nuo 2026-11-20 bus taip
Jau priimtas, bet dar neįsigaliojęs tekstas (Seimo kanceliarijos suvestinė redakcija nuo 2026-11-20).
1. Bendra vartojimo kredito gavėjo mokama suma – bendros vartojimo kredito sumos ir bendros vartojimo kredito kainos, taikomos vartojimo kredito gavėjui, suma.
2. Bendra vartojimo kredito kaina – visos išlaidos, įskaitant palūkanas, komisinius mokesčius ir bet kuriuos kitus su vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius, kuriuos vartojimo kredito gavėjas turi sumokėti ir kurie yra žinomi vartojimo kredito davėjui arba tarpusavio skolinimo platformos operatoriui, išskyrus atlyginimą notarui. Į bendrą vartojimo kredito kainą taip pat įskaičiuojami mokėjimo sąskaitos, kurioje registruojamos mokėjimo operacijos ir vartojimo kredito lėšų išmokėjimas, administravimo mokesčiai, nebent mokėjimo sąskaitos atidarymas yra neprivalomas ir šios sąskaitos administravimo mokesčiai buvo aiškiai atskirai nurodyti vartojimo kredito sutartyje arba bet kurioje kitoje su vartojimo kredito gavėju sudarytoje sutartyje; mokėjimo priemonių, skirtų mokėjimo operacijoms ir vartojimo kredito lėšoms išmokėti, išlaidos; kitos su mokėjimo operacijomis susijusios išlaidos; su vartojimo kredito sutartimi susijusių papildomų paslaugų išlaidos, pavyzdžiui, draudimo įmokos, jeigu privaloma sudaryti su vartojimo kredito sutartimi susijusią papildomų paslaugų teikimo sutartį, siekiant gauti vartojimo kreditą skelbiamomis sąlygomis.
3. Bendra vartojimo kredito suma – kredito suma, kuria suteikiama galimybė naudotis pagal vartojimo kredito sutartį.
4. Bendros vartojimo kredito kainos metinė norma – priežiūros institucijos nustatyta tvarka apskaičiuojama bendra vartojimo kredito kaina, išreiškiama metiniu procentų dydžiu.
5. Fiksuotoji vartojimo kredito palūkanų norma – vartojimo kredito davėjo arba paskolos davėjo ir vartojimo kredito gavėjo susitarta viena vartojimo kredito palūkanų norma, nustatyta visam vartojimo kredito sutarties galiojimo laikotarpiui, arba kelios vartojimo kredito palūkanų normos daliniams laikotarpiams, išimtinai taikant fiksuotą konkrečią palūkanų procentų dalį. Jeigu vartojimo kredito sutartyje nustatytos ne visos vartojimo kredito palūkanų normos, laikoma, kad vartojimo kredito palūkanų norma yra fiksuota tik daliniams laikotarpiams, kurių vartojimo kredito palūkanų normos yra nustatomos išimtinai taikant fiksuotą konkrečią palūkanų procentų dalį, dėl kurios susitarta sudarant vartojimo kredito sutartį.
6. Ikisutartinė informacija – informacija, pateikiama vartojimo kredito gavėjui prieš sudarant vartojimo kredito sutartį, kad vartojimo kredito gavėjas galėtų palyginti skirtingus vartojimo kredito pasiūlymus ir priimti informacija pagrįstą sprendimą dėl vartojimo kredito sutarties sudarymo.
7. Konsultacinės vartojimo kredito teikimo paslaugos (toliau – konsultacinės paslaugos) – asmeninių rekomendacijų vartojimo kredito gavėjui dėl vieno ar daugiau sandorių, susijusių su vartojimo kredito sutartimis, teikimo veikla, kuri yra atskirta nuo vartojimo kredito davėjo, tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus ar vartojimo kredito tarpininko veiklos.
8. Konsultavimo skolos klausimais paslaugos – nepriklausomų profesionalių veiklos vykdytojų, kurie nėra vartojimo kredito davėjai, tarpusavio skolinimo platformos operatoriai ar vartojimo kredito tarpininkai arba kredito pirkėjai ar kredito administratoriai, teikiama asmeniškai pritaikyta techninė, teisinė ar psichologinė pagalba vartojimo kredito gavėjams, kurie patiria arba, tikėtina, patirs sunkumų, vykdydami savo finansinius įsipareigojimus.
9. Papildoma vartojimo kredito teikimo paslauga (toliau – papildoma paslauga) – paslauga, kuri papildomai siūloma vartojimo kredito gavėjui kartu su vartojimo kredito sutartimi.
10. Paskolos davėjas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris per tarpusavio skolinimo platformą teikia arba įsipareigoja suteikti vartojimo kreditą vartojimo kredito gavėjui.
11. Patvarioji laikmena – laikmena, įskaitant popierines, taip pat sąveikiąsias, nešiojamąsias ir mašininio skaitymo skaitmenines dokumentų versijas, kuri suteikia galimybę vartojimo kredito gavėjui ateityje pasinaudoti nepakitusia joje laikoma informacija ir galimybę jam skirtą informaciją laikyti tiek laiko, kiek reikia pagal informacijos paskirtį, ir taip, kad ja būtų galima pasinaudoti ateityje ir kad būtų galima laikomą informaciją atkurti jos nepakeičiant.
12. Priežiūros institucija – Lietuvos bankas, šio ir kitų finansų rinką reglamentuojančių įstatymų nustatyta tvarka vykdantis vartojimo kredito davėjų, vartojimo kredito tarpininkų ir tarpusavio skolinimo platformos operatorių veiklos priežiūros funkcijas.
13. Profiliavimas – kaip apibrėžiama 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrojo duomenų apsaugos reglamento) 4 straipsnio 4 punkte.
14. Sąskaitos kreditavimo sutartis – aiškiai išreikšta vartojimo kredito sutartis, pagal kurią vartojimo kredito davėjas vartojimo kredito forma suteikia vartojimo kredito gavėjui galimybę disponuoti lėšomis viršijant esamą vartojimo kredito gavėjo mokėjimo sąskaitos likutį.
15. Susietojo vartojimo kredito sutartis – vartojimo kredito sutartis, kai:
1) vartojimo kreditas arba su vartojimo kreditu susijusios paslaugos yra skirti konkrečių prekių tiekimo ar konkrečių paslaugų teikimo sutarčiai finansuoti ir
2) prekių tiekimo ar paslaugų teikimo ir vartojimo kredito sutartys sudaro vieną komercinį sandorį. Laikoma, kad prekių tiekimo ar paslaugų teikimo ir vartojimo kredito sutartys sudaro vieną komercinį sandorį, kai yra bent viena iš šių sąlygų:
a) prekių tiekėjas arba paslaugų teikėjas pats finansuoja vartojimo kredito gavėjui suteikiamą vartojimo kreditą;
b) vartojimo kredito suteikimą finansuoja vartojimo kredito davėjas ar paskolos davėjas, kai vartojimo kredito davėjas vartojimo kreditui platinti ir sutarčiai parengti bei sudaryti naudojasi prekių tiekėjo ar paslaugų teikėjo paslaugomis;
c) vartojimo kredito sutartyje aiškiai nurodomos konkrečios tiekiamos prekės ar konkrečios teikiamos paslaugos.
16. Tarpusavio skolinimas – veikla, kai per tarpusavio skolinimo platformą paskolos davėjas teikia arba įsipareigoja suteikti vartojimo kreditą vartojimo kredito gavėjui.
17. Tarpusavio skolinimo platforma – tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus administruojama informacinė sistema, per kurią vykdomas tarpusavio skolinimas.
18. Tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus vadovas – tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus teisinę formą reglamentuojančiame įstatyme ir jo steigimo dokumentuose nurodytas vadovas, valdymo ar kito organo narys, išskyrus dalyvių susirinkimo narius.
19. Tarpusavio skolinimo platformos operatorius – juridinis asmuo, išskyrus pelno nesiekiantį juridinį asmenį, kuris administruoja tarpusavio skolinimo platformą.
20. Užsienio valstybė – ne Europos ekonominės erdvės (EEE) valstybė.
21. Vartojimo kredito davėjas – asmuo, kuris komerciniais, verslo arba profesijos tikslais teikia arba įsipareigoja suteikti vartojimo kreditus, išskyrus fizinį asmenį ir pelno nesiekiantį juridinį asmenį.
22. Vartojimo kredito davėjo vardu veikiantis vartojimo kredito tarpininkas – vartojimo kredito tarpininkas, kuris veikia vartojimo kredito davėjo vardu ir visiška jo atsakomybe.
23. Vartojimo kredito davėjo ar vartojimo kredito tarpininko vadovas – vartojimo kredito davėjo ar vartojimo kredito tarpininko, kai jis yra juridinis asmuo, teisinę formą reglamentuojančiame įstatyme ir jo steigimo dokumentuose nurodytas juridinio asmens vadovas, valdymo ar kito organo narys, išskyrus dalyvių susirinkimo narius.
24. Vartojimo kredito gavėjas – fizinis asmuo, kuris siekia sudaryti ar sudaro vartojimo kredito sutartį asmeninėms, šeimos ar namų ūkio reikmėms, bet ne komerciniais, verslo ar profesijos tikslais.
25. Vartojimo kredito grąžinimas anksčiau nustatyto termino – visų arba dalies vartojimo kredito gavėjo įsipareigojimų pagal vartojimo kredito sutartį įvykdymas iki joje nustatyto termino.
26. Vartojimo kredito ir kitų finansinių ar draudimo produktų ar paslaugų grupavimas (toliau – grupavimas) – vartojimo kredito ir kitų finansinių ar draudimo produktų ar paslaugų sujungimas į grupę, kai vartojimo kredito sutartis su vartojimo kredito gavėju gali būti sudaroma ir neįtraukiant šių finansinių ar draudimo produktų ar paslaugų, tačiau nebūtinai tomis pačiomis sąlygomis, negu siūloma vartojimo kreditą ir kitus finansinius ar draudimo produktus ar paslaugas sujungus į grupę.
27. Vartojimo kredito ir kitų finansinių ar draudimo produktų ar paslaugų siejimas (toliau – siejimas) – vartojimo kredito ir kitų finansinių ar draudimo produktų ar paslaugų sujungimas, kai vartojimo kredito gavėjas negali atskirai sudaryti vien tik vartojimo kredito sutarties.
28. Vartojimo kredito palūkanų norma – metinė palūkanų norma, išreiškiama fiksuotu arba kintamu procentų dydžiu, taikomu išmokėtai vartojimo kredito lėšų sumai.
29. Vartojimo kredito suma – bendra vartojimo kredito suma arba jos dalis, išmokama vartojimo kredito gavėjui atsižvelgiant į vartojimo kredito sutartyje nustatytas sąlygas.
30. Vartojimo kredito sutarties šalys – vartojimo kredito davėjas arba tarpusavio skolinimo platformos operatorius ir vartojimo kredito gavėjas.
31. Vartojimo kredito sutartis – sutartis, pagal kurią vartojimo kredito davėjas arba paskolos davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti vartojimo kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto įmokų mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai vartojimo kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu.
32. Vartojimo kredito tarpininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris, veikdamas ne kaip vartojimo kredito davėjas, tarpusavio skolinimo platformos operatorius arba notaras, ne tik tiesiogiai ar netiesiogiai pristato vartojimo kredito gavėją vartojimo kredito davėjui arba tarpusavio skolinimo platformos operatoriui, bet ir kuris komerciniais, verslo arba profesijos tikslais už atlygį, mokamą pinigais arba bet kuria kita sutarta finansinio atlygio forma, atlieka bent vieną iš šių veiksmų:
1) pateikia arba siūlo vartojimo kredito sutartį vartojimo kredito gavėjui;
2) padeda vartojimo kredito gavėjui atlikti kitus su vartojimo kredito gavimu susijusius veiksmus, įskaitant vartojimo kredito sutarčiai sudaryti reikalingus veiksmus, išskyrus šios dalies 1 punkte numatytą veiksmą;
3) vartojimo kredito davėjo arba tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus vardu sudaro vartojimo kredito sutartį su vartojimo kredito gavėju.
33. Nepriklausomas vartojimo kredito tarpininkas – vartojimo kredito tarpininkas, kuris veikia išimtinai vartojimo kredito gavėjo interesais už atlygį, gaunamą iš vartojimo kredito gavėjo.
34. Vartojimo kredito viršijimas – mokėjimo sąskaitos lėšų pereikvojimas, dėl kurio numanomai sutikta vartojimo kredito sutartyje, kai vartojimo kredito davėjas leidžia vartojimo kredito gavėjui disponuoti lėšomis viršijant esamą vartojimo kredito gavėjo mokėjimo sąskaitos likutį arba vartojimo kredito limitą mokėjimo sąskaitoje.
35. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip apibrėžiamos Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatyme, Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatyme, Lietuvos Respublikos įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatyme, Lietuvos Respublikos kredito administratorių ir kredito pirkėjų įstatyme, Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatyme ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme.
Kas keičiasi (3)
pakeista: 1. Apsisprendimo laikotarpis – dviejų kalendorinių dienų laikotarpis, per kurį vartojimo kredito gavėjas, nenurodydamas priežasties, gali atsisakyti vartojimo kredito sutarties ir grąžinti vartojimo kredito davėjui arba paskolos davėjui jam išmokėtą vartojimo kredito sumą nemokėdamas palūkanų ir jokių kitų mokesčių, išlaidų ar kompensacijų. 2. Bendra vartojimo kredito gavėjo mokama suma – bendros vartojimo kredito sumos ir bendros vartojimo kredito kainos kainos, taikomos vartojimo kredito gavėjui, suma. 3. 2. Bendra vartojimo kredito kaina – visos išlaidos, įskaitant palūkanas, komisinius mokesčius ir bet kuriuos kitus su vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius, kuriuos vartojimo kredito gavėjas turi sumokėti ir kurie yra žinomi vartojimo kredito davėjui arba tarpusavio skolinimo platformos operatoriui, išskyrus atlyginimą notarui. Į bendrą vartojimo kredito kainą taip pat įskaičiuojami mokėjimo sąskaitos, kurioje registruojamos mokėjimo operacijos ir vartojimo kredito lėšų išmokėjimas, administravimo mokesčiai, nebent mokėjimo sąskaitos atidarymas yra neprivalomas ir šios sąskaitos administravimo mokesčiai buvo aiškiai atskirai nurodyti vartojimo kredito sutartyje arba bet kurioje kitoje su vartotoju vartojimo kredito gavėju sudarytoje sutartyje; mokėjimo priemonių, skirtų mokėjimo operacijoms ir vartojimo kredito lėšoms išmokėti, išlaidos; kitos su mokėjimo operacijomis susijusios išlaidos; su vartojimo kredito sutartimi susijusių papildomų paslaugų išlaidos, pavyzdžiui, draudimo įmokos, jeigu privaloma sudaryti su vartojimo kredito sutartimi susijusią papildomų paslaugų teikimo sutartį, siekiant gauti vartojimo kreditą skelbiamomis sąlygomis. 4. 3. Bendra vartojimo kredito suma – kredito suma, kuria suteikiama galimybė naudotis pagal vartojimo kredito sutartį. 5 4. Bendros vartojimo kredito kainos metinė norma – priežiūros institucijos nustatyta tvarka apskaičiuojama bendra vartojimo kredito kaina, išreikšta išreiškiama metiniu procentų dydžiu. 6. 5. Fiksuotoji vartojimo kredito palūkanų norma – vartojimo kredito davėjo arba paskolos davėjo ir vartojimo kredito gavėjo susitarta viena vartojimo kredito palūkanų norma, nustatyta visai visam vartojimo kredito sutarties trukmei, galiojimo laikotarpiui, arba kelios vartojimo kredito palūkanų normos daliniams laikotarpiams, išimtinai taikant fiksuotą konkrečią palūkanų procentų dalį. Jeigu vartojimo kredito sutartyje nustatytos ne visos vartojimo kredito palūkanų normos, laikoma, kad vartojimo kredito palūkanų norma yra fiksuota tik daliniams laikotarpiams, kurių vartojimo kredito palūkanų normos yra nustatomos išimtinai taikant fiksuotą konkrečią palūkanų procentų dalį, dėl kurios susitarta sudarant vartojimo kredito sutartį. 6. Ikisutartinė informacija – informacija, pateikiama vartojimo kredito gavėjui prieš sudarant vartojimo kredito sutartį, kad vartojimo kredito gavėjas galėtų palyginti skirtingus vartojimo kredito pasiūlymus ir priimti informacija pagrįstą sprendimą dėl vartojimo kredito sutarties sudarymo. 7. Konsultacinės vartojimo kredito teikimo paslaugos (toliau – konsultacinės paslaugos) – asmeninių rekomendacijų vartojimo kredito gavėjui dėl vieno ar daugiau sandorių, susijusių su vartojimo kredito sutartimis, teikimo veikla, kuri yra atskirta nuo vartojimo kredito davėjo, tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus ar vartojimo kredito tarpininko veiklos. 8. Konsultavimo skolos klausimais paslaugos – nepriklausomų profesionalių veiklos vykdytojų, kurie nėra vartojimo kredito davėjai, tarpusavio skolinimo platformos operatoriai ar vartojimo kredito tarpininkai arba kredito pirkėjai ar kredito administratoriai, teikiama asmeniškai pritaikyta techninė, teisinė ar psichologinė pagalba vartojimo kredito gavėjams, kurie patiria arba, tikėtina, patirs sunkumų, vykdydami savo finansinius įsipareigojimus. 9. Papildoma vartojimo kredito teikimo paslauga (toliau – papildoma paslauga) – paslauga, kuri papildomai siūloma vartojimo kredito gavėjui kartu su vartojimo kredito sutartimi. 10. Paskolos davėjas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris per tarpusavio skolinimo platformą teikia arba įsipareigoja suteikti vartojimo kreditą vartojimo kredito gavėjui. 11. Patvarioji laikmena – laikmena (popierius, kompiuterio diskelis, vienkartinio įrašymo kompaktinis diskas (CD), universalusis skaitmeninis (optinis) diskas (DVD), vartojimo kredito gavėjo kompiuterio standusis diskas, kuriame įrašytas elektroninis paštas laikmena, įskaitant popierines, taip pat sąveikiąsias, nešiojamąsias ir kita, išskyrus interneto svetaines, jeigu jos neatitinka šioje dalyje nurodytų patvariosios laikmenos požymių), mašininio skaitymo skaitmenines dokumentų versijas, kuri suteikia galimybę vartojimo kredito gavėjui ateityje pasinaudoti nepakitusia joje laikoma informacija ir galimybę jam skirtą informaciją laikyti tiek laiko, kiek reikia pagal informacijos paskirtį, ir taip, kad ja būtų galima pasinaudoti ateityje ir kad būtų galima laikomą informaciją atkurti jos nepakeičiant. 8. 12. Priežiūros institucija – Lietuvos bankas, šio ir kitų finansų rinką reglamentuojančių įstatymų nustatyta tvarka vykdantis vartojimo kredito davėjų, vartojimo kredito tarpininkų ir tarpusavio skolinimo platformos operatorių veiklos priežiūros funkcijas. 9. 13. Profiliavimas – kaip apibrėžiama 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrojo duomenų apsaugos reglamento) 4 straipsnio 4 punkte. 14. Sąskaitos kreditavimo sutartis – aiškiai išreikšta vartojimo kredito sutartis, pagal kurią vartojimo kredito davėjas vartojimo kredito forma suteikia vartojimo kredito gavėjui galimybę disponuoti lėšomis viršijant esamą vartojimo kredito gavėjo mokėjimo sąskaitos likutį. 10. 15. Susietojo vartojimo kredito sutartis – vartojimo kredito sutartis, kai: 1) vartojimo kreditas arba su vartojimo kreditu susijusios paslaugos yra skirtas skirti konkrečių prekių tiekimo ar konkrečių paslaugų teikimo sutarčiai finansuoti ir 2) prekių tiekimo ar paslaugų teikimo ir vartojimo kredito sutartys sudaro vieną komercinį sandorį. Laikoma, kad prekių tiekimo ar paslaugų teikimo ir vartojimo kredito sutartys sudaro vieną komercinį sandorį, kai yra bent viena iš šių sąlygų: a) prekių tiekėjas arba paslaugų teikėjas pats finansuoja vartojimo kredito gavėjui suteikiamą vartojimo kreditą; b) vartojimo kredito suteikimą finansuoja trečioji šalis, kuri, sudarant ar rengiant vartojimo kredito sutartį, davėjas ar paskolos davėjas, kai vartojimo kredito davėjas vartojimo kreditui platinti ir sutarčiai parengti bei sudaryti naudojasi prekių tiekėjo ar paslaugų teikėjo paslaugomis; c) vartojimo kredito sutartyje aiškiai nurodomos konkrečios tiekiamos prekės ar konkrečios teikiamos paslaugos. 11. 16. Tarpusavio skolinimas – veikla, kai per tarpusavio skolinimo platformą asmenys (toliau – paskolos davėjas) davėjas teikia arba įsipareigoja suteikti vartojimo kreditus kreditą vartojimo kredito gavėjams. 12. gavėjui. 17. Tarpusavio skolinimo platforma – tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus administruojama informacinė sistema, per kurią vykdomas tarpusavio skolinimas. 13. 18. Tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus vadovas – tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus teisinę formą reglamentuojančiame įstatyme ir jo steigimo dokumentuose nurodytas vadovas, valdymo ar kito organo (išskyrus narys, išskyrus dalyvių susirinkimą) narys. 14. susirinkimo narius. 19. Tarpusavio skolinimo platformos operatorius – juridinis asmuo, išskyrus pelno nesiekiantį juridinį asmenį, kuris administruoja tarpusavio skolinimo platformą. 15. 20. Užsienio valstybė – ne Europos Sąjungos valstybė narė ir ne Europos ekonominės erdvės (EEE) valstybė. 16. Valstybė narė – Europos Sąjungos valstybė narė, taip pat Europos ekonominės erdvės (EEE) valstybė. 17. 21. Vartojimo kredito davėjas – asmuo, išskyrus fizinį asmenį, kuris komerciniais, verslo arba profesijos tikslais teikia arba įsipareigoja suteikti vartojimo kreditus. 18. kreditus, išskyrus fizinį asmenį ir pelno nesiekiantį juridinį asmenį. 22. Vartojimo kredito davėjo vardu veikiantis vartojimo kredito tarpininkas – vartojimo kredito tarpininkas, kuris veikia vartojimo kredito davėjo vardu ir visiška jo atsakomybe. 23. Vartojimo kredito davėjo ar vartojimo kredito tarpininko vadovas – vartojimo kredito davėjo ar vartojimo kredito tarpininko, kai jis yra juridinis asmuo, teisinę formą reglamentuojančiame įstatyme ir jo steigimo dokumentuose nurodytas juridinio asmens vadovas, valdymo ar kito organo (išskyrus narys, išskyrus dalyvių susirinkimą) narys. 19. susirinkimo narius. 24. Vartojimo kredito gavėjas (vartotojas) – fizinis asmuo, kuris siekia sudaryti ar sudaro vartojimo kredito sutartį asmeninėms, šeimos, šeimos ar namų ūkio, ūkio reikmėms, bet ne komerciniais, verslo ar profesinėms reikmėms. 20. profesijos tikslais. 25. Vartojimo kredito grąžinimas anksčiau nustatyto termino – visų arba dalies vartojimo kredito gavėjo įsipareigojimų pagal vartojimo kredito sutartį įvykdymas iki joje nustatyto termino. 26. Vartojimo kredito ir kitų finansinių ar draudimo produktų ar paslaugų grupavimas (toliau – grupavimas) – vartojimo kredito ir kitų finansinių ar draudimo produktų ar paslaugų sujungimas į grupę, kai vartojimo kredito sutartis su vartojimo kredito gavėju gali būti sudaroma ir neįtraukiant šių finansinių ar draudimo produktų ar paslaugų, tačiau nebūtinai tomis pačiomis sąlygomis, negu siūloma vartojimo kreditą ir kitus finansinius ar draudimo produktus ar paslaugas sujungus į grupę. 27. Vartojimo kredito ir kitų finansinių ar draudimo produktų ar paslaugų siejimas (toliau – siejimas) – vartojimo kredito ir kitų finansinių ar draudimo produktų ar paslaugų sujungimas, kai vartojimo kredito gavėjas negali atskirai sudaryti vien tik vartojimo kredito sutarties. 28. Vartojimo kredito palūkanų norma – metinė palūkanų norma, išreikšta išreiškiama fiksuotu arba kintamu procentų dydžiu, taikomu išmokėtai vartojimo kredito daliai. 21. lėšų sumai. 29. Vartojimo kredito suma – bendra vartojimo kredito suma arba jos dalis, išmokama vartojimo kredito gavėjui atsižvelgiant į vartojimo kredito sutartyje nustatytas sąlygas. 30. Vartojimo kredito sutarties šalys – vartojimo kredito davėjas arba tarpusavio skolinimo platformos operatorius ir vartojimo kredito gavėjas. 22. 31. Vartojimo kredito sutartis – sutartis, pagal kurią vartojimo kredito davėjas arba paskolos davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti vartojimo kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto įmokų mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai vartojimo kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu. 23. 32. Vartojimo kredito tarpininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra kuris, veikdamas ne kaip vartojimo kredito davėjas davėjas, tarpusavio skolinimo platformos operatorius arba notaras, ne tik tiesiogiai ar netiesiogiai pristato vartojimo kredito gavėją vartojimo kredito davėjui arba tarpusavio skolinimo platformos operatorius operatoriui, bet ir kuris komerciniais, verslo arba profesijos tikslais už atlygį atlygį, mokamą pinigais arba bet kuria kita sutarta finansinio atlygio forma, atlieka bent vieną iš šių veiksmų:
pakeista: 2) padeda vartojimo kredito gavėjui atlikti kitus su vartojimo kredito gavimu susijusius veiksmus, įskaitant vartojimo kredito sutarčiai sudaryti reikalingus veiksmus, išskyrus šios dalies 1 punkte numatytą veiksmą;
pakeista: 24. 33. Nepriklausomas vartojimo kredito tarpininkas – vartojimo kredito tarpininkas, kuris veikia išimtinai vartojimo kredito gavėjo interesais už atlygį, gaunamą iš vartojimo kredito gavėjo. 34. Vartojimo kredito viršijimas – mokėjimo sąskaitos lėšų pereikvojimas, dėl kurio numanomai sutikta vartojimo kredito sutartyje, kai vartojimo kredito davėjas leidžia vartojimo kredito gavėjui disponuoti lėšomis viršijant esamą vartojimo kredito gavėjo mokėjimo sąskaitos likutį arba vartojimo kredito limitą mokėjimo sąskaitoje. 25. 35. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos apibrėžiamos Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatyme, Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatyme, Lietuvos Respublikos įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatyme, Lietuvos Respublikos kredito administratorių ir kredito pirkėjų įstatyme, Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatyme ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme.
Kitos šio straipsnio redakcijos šiame tekste (1)
Redakcija
1. Bendra vartojimo kredito gavėjo mokama suma – bendros vartojimo kredito sumos ir bendros vartojimo kredito kainos, taikomos vartojimo kredito gavėjui, suma.
2. Bendra vartojimo kredito kaina – visos išlaidos, įskaitant palūkanas, komisinius mokesčius ir bet kuriuos kitus su vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius, kuriuos vartojimo kredito gavėjas turi sumokėti ir kurie yra žinomi vartojimo kredito davėjui arba tarpusavio skolinimo platformos operatoriui, išskyrus atlyginimą notarui. Į bendrą vartojimo kredito kainą taip pat įskaičiuojami mokėjimo sąskaitos, kurioje registruojamos mokėjimo operacijos ir vartojimo kredito lėšų išmokėjimas, administravimo mokesčiai, nebent mokėjimo sąskaitos atidarymas yra neprivalomas ir šios sąskaitos administravimo mokesčiai buvo aiškiai atskirai nurodyti vartojimo kredito sutartyje arba bet kurioje kitoje su vartojimo kredito gavėju sudarytoje sutartyje; mokėjimo priemonių, skirtų mokėjimo operacijoms ir vartojimo kredito lėšoms išmokėti, išlaidos; kitos su mokėjimo operacijomis susijusios išlaidos; su vartojimo kredito sutartimi susijusių papildomų paslaugų išlaidos, pavyzdžiui, draudimo įmokos, jeigu privaloma sudaryti su vartojimo kredito sutartimi susijusią papildomų paslaugų teikimo sutartį, siekiant gauti vartojimo kreditą skelbiamomis sąlygomis.
3. Bendra vartojimo kredito suma – kredito suma, kuria suteikiama galimybė naudotis pagal vartojimo kredito sutartį.
4. Bendros vartojimo kredito kainos metinė norma – priežiūros institucijos nustatyta tvarka apskaičiuojama bendra vartojimo kredito kaina, išreiškiama metiniu procentų dydžiu.
5. Fiksuotoji vartojimo kredito palūkanų norma – vartojimo kredito davėjo arba paskolos davėjo ir vartojimo kredito gavėjo susitarta viena vartojimo kredito palūkanų norma, nustatyta visam vartojimo kredito sutarties galiojimo laikotarpiui, arba kelios vartojimo kredito palūkanų normos daliniams laikotarpiams, išimtinai taikant fiksuotą konkrečią palūkanų procentų dalį. Jeigu vartojimo kredito sutartyje nustatytos ne visos vartojimo kredito palūkanų normos, laikoma, kad vartojimo kredito palūkanų norma yra fiksuota tik daliniams laikotarpiams, kurių vartojimo kredito palūkanų normos yra nustatomos išimtinai taikant fiksuotą konkrečią palūkanų procentų dalį, dėl kurios susitarta sudarant vartojimo kredito sutartį.
6. Ikisutartinė informacija – informacija, pateikiama vartojimo kredito gavėjui prieš sudarant vartojimo kredito sutartį, kad vartojimo kredito gavėjas galėtų palyginti skirtingus vartojimo kredito pasiūlymus ir priimti informacija pagrįstą sprendimą dėl vartojimo kredito sutarties sudarymo.
7. Konsultacinės vartojimo kredito teikimo paslaugos (toliau – konsultacinės paslaugos) – asmeninių rekomendacijų vartojimo kredito gavėjui dėl vieno ar daugiau sandorių, susijusių su vartojimo kredito sutartimis, teikimo veikla, kuri yra atskirta nuo vartojimo kredito davėjo, tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus ar vartojimo kredito tarpininko veiklos.
8. Konsultavimo skolos klausimais paslaugos – nepriklausomų profesionalių veiklos vykdytojų, kurie nėra vartojimo kredito davėjai, tarpusavio skolinimo platformos operatoriai ar vartojimo kredito tarpininkai arba kredito pirkėjai ar kredito administratoriai, teikiama asmeniškai pritaikyta techninė, teisinė ar psichologinė pagalba vartojimo kredito gavėjams, kurie patiria arba, tikėtina, patirs sunkumų, vykdydami savo finansinius įsipareigojimus.
9. Papildoma vartojimo kredito teikimo paslauga (toliau – papildoma paslauga) – paslauga, kuri papildomai siūloma vartojimo kredito gavėjui kartu su vartojimo kredito sutartimi.
10. Paskolos davėjas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris per tarpusavio skolinimo platformą teikia arba įsipareigoja suteikti vartojimo kreditą vartojimo kredito gavėjui.
11. Patvarioji laikmena – laikmena, įskaitant popierines, taip pat sąveikiąsias, nešiojamąsias ir mašininio skaitymo skaitmenines dokumentų versijas, kuri suteikia galimybę vartojimo kredito gavėjui ateityje pasinaudoti nepakitusia joje laikoma informacija ir galimybę jam skirtą informaciją laikyti tiek laiko, kiek reikia pagal informacijos paskirtį, ir taip, kad ja būtų galima pasinaudoti ateityje ir kad būtų galima laikomą informaciją atkurti jos nepakeičiant.
12. Priežiūros institucija – Lietuvos bankas, šio ir kitų finansų rinką reglamentuojančių įstatymų nustatyta tvarka vykdantis vartojimo kredito davėjų, vartojimo kredito tarpininkų ir tarpusavio skolinimo platformos operatorių veiklos priežiūros funkcijas.
13. Profiliavimas – kaip apibrėžiama 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrojo duomenų apsaugos reglamento) 4 straipsnio 4 punkte.
14. Sąskaitos kreditavimo sutartis – aiškiai išreikšta vartojimo kredito sutartis, pagal kurią vartojimo kredito davėjas vartojimo kredito forma suteikia vartojimo kredito gavėjui galimybę disponuoti lėšomis viršijant esamą vartojimo kredito gavėjo mokėjimo sąskaitos likutį.
15. Susietojo vartojimo kredito sutartis – vartojimo kredito sutartis, kai:
1) vartojimo kreditas arba su vartojimo kreditu susijusios paslaugos yra skirti konkrečių prekių tiekimo ar konkrečių paslaugų teikimo sutarčiai finansuoti ir
2) prekių tiekimo ar paslaugų teikimo ir vartojimo kredito sutartys sudaro vieną komercinį sandorį. Laikoma, kad prekių tiekimo ar paslaugų teikimo ir vartojimo kredito sutartys sudaro vieną komercinį sandorį, kai yra bent viena iš šių sąlygų:
a) prekių tiekėjas arba paslaugų teikėjas pats finansuoja vartojimo kredito gavėjui suteikiamą vartojimo kreditą;
b) vartojimo kredito suteikimą finansuoja vartojimo kredito davėjas ar paskolos davėjas, kai vartojimo kredito davėjas vartojimo kreditui platinti ir sutarčiai parengti bei sudaryti naudojasi prekių tiekėjo ar paslaugų teikėjo paslaugomis;
c) vartojimo kredito sutartyje aiškiai nurodomos konkrečios tiekiamos prekės ar konkrečios teikiamos paslaugos.
16. Tarpusavio skolinimas – veikla, kai per tarpusavio skolinimo platformą paskolos davėjas teikia arba įsipareigoja suteikti vartojimo kreditą vartojimo kredito gavėjui.
17. Tarpusavio skolinimo platforma – tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus administruojama informacinė sistema, per kurią vykdomas tarpusavio skolinimas.
18. Tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus vadovas – tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus teisinę formą reglamentuojančiame įstatyme ir jo steigimo dokumentuose nurodytas vadovas, valdymo ar kito organo narys, išskyrus dalyvių susirinkimo narius.
19. Tarpusavio skolinimo platformos operatorius – juridinis asmuo, išskyrus pelno nesiekiantį juridinį asmenį, kuris administruoja tarpusavio skolinimo platformą.
20. Užsienio valstybė – ne Europos ekonominės erdvės (EEE) valstybė.
21. Vartojimo kredito davėjas – asmuo, kuris komerciniais, verslo arba profesijos tikslais teikia arba įsipareigoja suteikti vartojimo kreditus, išskyrus fizinį asmenį ir pelno nesiekiantį juridinį asmenį.
22. Vartojimo kredito davėjo vardu veikiantis vartojimo kredito tarpininkas – vartojimo kredito tarpininkas, kuris veikia vartojimo kredito davėjo vardu ir visiška jo atsakomybe.
23. Vartojimo kredito davėjo ar vartojimo kredito tarpininko vadovas – vartojimo kredito davėjo ar vartojimo kredito tarpininko, kai jis yra juridinis asmuo, teisinę formą reglamentuojančiame įstatyme ir jo steigimo dokumentuose nurodytas juridinio asmens vadovas, valdymo ar kito organo narys, išskyrus dalyvių susirinkimo narius.
24. Vartojimo kredito gavėjas – fizinis asmuo, kuris siekia sudaryti ar sudaro vartojimo kredito sutartį asmeninėms, šeimos ar namų ūkio reikmėms, bet ne komerciniais, verslo ar profesijos tikslais.
25. Vartojimo kredito grąžinimas anksčiau nustatyto termino – visų arba dalies vartojimo kredito gavėjo įsipareigojimų pagal vartojimo kredito sutartį įvykdymas iki joje nustatyto termino.
26. Vartojimo kredito ir kitų finansinių ar draudimo produktų ar paslaugų grupavimas (toliau – grupavimas) – vartojimo kredito ir kitų finansinių ar draudimo produktų ar paslaugų sujungimas į grupę, kai vartojimo kredito sutartis su vartojimo kredito gavėju gali būti sudaroma ir neįtraukiant šių finansinių ar draudimo produktų ar paslaugų, tačiau nebūtinai tomis pačiomis sąlygomis, negu siūloma vartojimo kreditą ir kitus finansinius ar draudimo produktus ar paslaugas sujungus į grupę.
27. Vartojimo kredito ir kitų finansinių ar draudimo produktų ar paslaugų siejimas (toliau – siejimas) – vartojimo kredito ir kitų finansinių ar draudimo produktų ar paslaugų sujungimas, kai vartojimo kredito gavėjas negali atskirai sudaryti vien tik vartojimo kredito sutarties.
28. Vartojimo kredito palūkanų norma – metinė palūkanų norma, išreiškiama fiksuotu arba kintamu procentų dydžiu, taikomu išmokėtai vartojimo kredito lėšų sumai.
29. Vartojimo kredito suma – bendra vartojimo kredito suma arba jos dalis, išmokama vartojimo kredito gavėjui atsižvelgiant į vartojimo kredito sutartyje nustatytas sąlygas.
30. Vartojimo kredito sutarties šalys – vartojimo kredito davėjas arba tarpusavio skolinimo platformos operatorius ir vartojimo kredito gavėjas.
31. Vartojimo kredito sutartis – sutartis, pagal kurią vartojimo kredito davėjas arba paskolos davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti vartojimo kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto įmokų mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai vartojimo kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu.
32. Vartojimo kredito tarpininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris, veikdamas ne kaip vartojimo kredito davėjas, tarpusavio skolinimo platformos operatorius arba notaras, ne tik tiesiogiai ar netiesiogiai pristato vartojimo kredito gavėją vartojimo kredito davėjui arba tarpusavio skolinimo platformos operatoriui, bet ir kuris komerciniais, verslo arba profesijos tikslais už atlygį, mokamą pinigais arba bet kuria kita sutarta finansinio atlygio forma, atlieka bent vieną iš šių veiksmų:
1) pateikia arba siūlo vartojimo kredito sutartį vartojimo kredito gavėjui;
2) padeda vartojimo kredito gavėjui atlikti kitus su vartojimo kredito gavimu susijusius veiksmus, įskaitant vartojimo kredito sutarčiai sudaryti reikalingus veiksmus, išskyrus šios dalies 1 punkte numatytą veiksmą;
3) vartojimo kredito davėjo arba tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus vardu sudaro vartojimo kredito sutartį su vartojimo kredito gavėju.
33. Nepriklausomas vartojimo kredito tarpininkas – vartojimo kredito tarpininkas, kuris veikia išimtinai vartojimo kredito gavėjo interesais už atlygį, gaunamą iš vartojimo kredito gavėjo.
34. Vartojimo kredito viršijimas – mokėjimo sąskaitos lėšų pereikvojimas, dėl kurio numanomai sutikta vartojimo kredito sutartyje, kai vartojimo kredito davėjas leidžia vartojimo kredito gavėjui disponuoti lėšomis viršijant esamą vartojimo kredito gavėjo mokėjimo sąskaitos likutį arba vartojimo kredito limitą mokėjimo sąskaitoje.
35. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip apibrėžiamos Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatyme, Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatyme, Lietuvos Respublikos įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatyme, Lietuvos Respublikos kredito administratorių ir kredito pirkėjų įstatyme, Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatyme ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme.