51 straipsnis. Reikalavimai tarpusavio skolinimo platformos operatoriui

1. Tarpusavio skolinimo platformos operatoriui mutatis mutandis taikomos šio įstatymo nuostatos, kurios taikomos vartojimo kredito davėjui, išskyrus šio įstatymo 39 ir 40 straipsnių nuostatas.

2. Tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus vadovui ir dalyviui mutatis mutandis taikomos šio įstatymo 41 straipsnio nuostatos, taikomos vartojimo kredito davėjo vadovui ir dalyviui.

3. Kiti įstatymai, reglamentuojantys finansinių paslaugų teikimą ir finansų įstaigų veiklą, jeigu tarpusavio skolinimo platformos operatorius yra finansų įstaiga, tarpusavio skolinimo platformos operatoriui, taip pat atitinkamos teisinės formos, kurios pagrindu tarpusavio skolinimo platformos operatorius veikia, asmeniui taikomi tiek, kiek šis įstatymas nenustato kitaip.

4. Ne mažiau kaip 50 procentų tarpusavio skolinimo platformos operatoriui paskolos davėjo ir (arba) vartojimo kredito gavėjo mokamo atlygio turi būti mokama išdėstant šiuos mokėjimus proporcingai iki vartojimo kredito sutarties galiojimo laikotarpio pabaigos. Šios dalies nuostatos netaikomos šio straipsnio 5 dalyje nurodytu atveju.

5. Šio straipsnio 4 dalyje nustatytas reikalavimas dėl atlygio mokėjimo netaikomas, kai tarpusavio skolinimo platformos operatorius kiekvienam vartojimo kredito gavėjui suteikia ne mažiau kaip 12 procentų bendros vartojimo kredito sumos ir užtikrina, kad per visą vartojimo kredito sutarties galiojimo laikotarpį tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus pagal konkrečią vartojimo kredito sutartį vartojimo kredito gavėjui suteikta bendros vartojimo kredito sumos dalis sudarys ne mažiau kaip 12 procentų negrąžintos bendros vartojimo kredito sumos.

6. Jeigu vartojimo kredito gavėjas bankrutuoja, vartojimo kredito gavėjui dalį vartojimo kredito sumos suteikusio tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus, kaip kreditoriaus, reikalavimai vartojimo kredito gavėjui tenkinami, kai visiškai patenkinami paskolos davėjų reikalavimai.