4 straipsnis. Duomenų valdysenos tikslai, duomenų valdymo ir tvarkymo principai

1. Valstybės informacinius išteklius sudarančių duomenų valdysenos tikslai:

1) nustatyti duomenų valdysenos pagrindus, padedančius įgyvendinti duomenimis grindžiamą valstybės valdymą, strateginį planavimą ir šiame įstatyme nustatytus duomenų valdymo ir tvarkymo principus;

2) sudaryti sąlygas duomenų valdytojams ir tvarkytojams užtikrinti duomenų valdymo ir tvarkymo veiklos atitiktį nustatytiems duomenų valdymo ir tvarkymo principams;

3) didinti duomenų valdymo ir tvarkymo brandą, siekiant užtikrinti duomenų valdymo ir tvarkymo atitiktį organizaciniams, teisiniams, techniniams ir kibernetinio saugumo reikalavimams;

4) užtikrinti tinkamą duomenų valdymą ir tvarkymą, siekiant didinti duomenų vertę ir valdyti su tuo susijusias rizikas;

5) apibrėžti duomenų valdytojų ir tvarkytojų atsakomybę už tinkamą duomenų valdymą ir tvarkymą ir su tuo susijusių funkcijų įgyvendinimą.

2. Valstybės informacinius išteklius sudarantys duomenys valdomi ir tvarkomi vadovaujantis šiais principais:

1) nedubliavimo principu – subjektai savo funkcijoms atlikti negali pakartotinai registruoti kitose registrų informacinėse sistemose įregistruotų objektų. Šis principas draudžia duomenų tvarkytojui rinkti ir į informacinę sistemą įrašyti duomenis iš pirminių šaltinių, jeigu juos galima gauti iš kitos informacinės sistemos per sąveiką;

2) išsamumo principu – subjektų valdomi ir tvarkomi duomenys turi būti pakankami ir tinkamos apimties bei detalumo teisės aktų nustatytoms funkcijoms atlikti;

3) tikslumo principu – duomenys, tvarkomi informacinėje sistemoje, turi būti reguliariai atnaujinami pagal šios ir kitų informacinių sistemų nuostatuose apibrėžiamus duomenų atnaujinimo periodiškumo parametrus, siekiant šių duomenų atitikties kitose informacinėse sistemose tvarkomiems duomenims;

4) duomenų apimties mažinimo principu – subjektai informacinėse sistemose privalo tvarkyti tik tiek duomenų, kiek jų būtina atliekant teisės aktų nustatytas funkcijas;

5) teisingumo principu – informacinėje sistemoje tvarkomi duomenys turi būti teisingi ir atitikti juos patvirtinančius dokumentus ir faktus, taip pat kitose informacinėse sistemose tvarkomus duomenis. Duomenys yra laikomi teisingais tol, kol nenuginčyti ir (ar) nepatikslinti Lietuvos Respublikos įstatymuose, tiesiogiai taikomuose Europos Sąjungos teisės aktuose, Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse ir informacinės sistemos nuostatuose nustatyta tvarka;

6) saugumo principu – turi būti užtikrinama, kad informacinėje sistemoje tvarkomi duomenys būtų prieinami tvarkyti reikiamu metu, apsaugoti nuo netyčinio ar neteisėto sunaikinimo, praradimo, pakeitimo, atskleidimo be leidimo ar neteisėtos prieigos prie jų suteikimo, taip pat nuo bet kokio kito neteisėto tvarkymo;

7) sąveikumo principu – subjektams leidžiama naudoti duomenis, tvarkomus įvairiose informacinėse sistemose, nepaisant jų naudojamų skirtingų duomenų teikimo būdų, formatų, semantikos ir standartų;

8) atvirumo principu – subjektai šio įstatymo nustatyta tvarka privalo teikti duomenis ar suteikti prie jų prieigą, išskyrus šio įstatymo 28 straipsnio 11 dalyje nurodytus atvejus, taip pat jeigu kiti Lietuvos Respublikos įstatymuose, tiesiogiai taikomuose Europos Sąjungos teisės aktuose ar Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse nenustatyta kitaip;

9) duomenų vietos neribojimo principu – Lietuvos Respublikos įstatymuose ar kituose teisės aktuose draudžiama nustatyti bet kokį reikalavimą, pagal kurį duomenys turi būti tvarkomi Lietuvos Respublikos teritorijoje arba kuris trukdo duomenis tvarkyti bet kurioje kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ir (ar) Europos ekonominės erdvės valstybėje. Nustatytas duomenų vietos neribojimo principas netaikomas tik laikantis šio įstatymo 44 ir 45 straipsniuose nustatytos tvarkos ir tik tais atvejais, kai tai pateisinama valstybės saugumo, gynybos ar visuomenės saugumo tikslais, laikantis 2018 m. lapkričio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2018/1807 dėl laisvo ne asmens duomenų judėjimo Europos Sąjungoje pagrindų įtvirtinto proporcingumo principo;

10) saugojimo laikotarpio apribojimo principu – informacinėje sistemoje tvarkomi duomenys turi būti saugomi ne ilgiau, negu būtina subjektui atliekant teisės aktų nustatytas funkcijas. Duomenis galima saugoti ilgesnį laikotarpį, jeigu jie tvarkomi siekiant juos archyvuoti dėl viešojo intereso, istorinių, statistinių ir kitų tyrimų bei reikšmingo valstybės dokumentinio paveldo išsaugojimo tikslais.

3. Duomenų paiešką, mainus, tvarkymą, įskaitant ir jų pakartotinį naudojimą, užtikrina metaduomenys. Metaduomenys rengiami ir tvarkomi pagal ekonomikos ir inovacijų ministro (toliau – ministras) tvirtinamą valstybės informacinių išteklių valdymo ir tvarkymo metodiką, taikant bendrą duomenų architektūros valdymo modelį. Tvarkant metaduomenis, turi būti integruojami vienodi Europos Sąjungos pagrindiniai žodynai, tezaurai, duomenų erdvių ir sričių ontologijos, siekiant užtikrinti duomenų suderinamumą ne tik su Lietuvos Respublikos, bet ir su kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir (ar) Europos ekonominės erdvės valstybių, ir (ar) Europos Sąjungos institucijų informacinėmis sistemomis.

4. Rengiant ir tvarkant metaduomenis, turi būti integruojami vienodi Europos Sąjungos nustatomi duomenų valdymo ir tvarkymo principai, struktūra, standartai, formatai, pagrindiniai žodynai, tezaurai, duomenų erdvių ir sričių ontologijos, kad būtų užtikrintas duomenų sąveikumas, vientisumas, kokybė, autentiškumas ir suderinamumas ne tik su Lietuvos Respublikos, bet ir su kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir (ar) Europos ekonominės erdvės valstybių, ir (ar) Europos Sąjungos institucijų informacinėmis sistemomis.