45 straipsnis. Duomenų centrų naudojimas
Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 45 straipsnis
1. Subjektai savo valdomus ypatingos svarbos ir svarbius valstybės informacinius išteklius privalo laikyti valstybiniuose duomenų centruose, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nustatytas išimtis.
2. Subjektai savo valdomus vidutinės svarbos ir mažos svarbos valstybės informacinius išteklius laiko valstybiniuose duomenų centruose arba Lietuvos Respublikoje ar kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse, Europos ekonominės erdvės valstybėse ir (ar) Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos (NATO) valstybėse narėse esančiuose privačiuose duomenų centruose. Kai vidutinės svarbos ir mažos svarbos valstybės informaciniai ištekliai laikomi Lietuvos Respublikoje ar kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse, Europos ekonominės erdvės valstybėse ir (ar) Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos (NATO) valstybėse narėse esančiuose privačiuose duomenų centruose, šių duomenų ir informacinių sistemų, kuriose šie duomenys tvarkomi, kopijos (toliau šiame straipsnyje – valstybės informacinių išteklių kopijos) Vyriausybės nustatyta tvarka laikomos valstybiniuose duomenų centruose.
3. Vyriausybė, atsižvelgdama į atskiro subjekto pateiktą valstybės informacinių išteklių įgyvendinimo alternatyvų analizę, atliktą vadovaujantis šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatytais duomenų valdymo ir tvarkymo principais bei 5 straipsnio 2 dalyje nustatytais informacinių sistemų valdymo ir tvarkymo principais, valstybės informacinių išteklių rizikos įvertinimo ataskaitą ir rizikos valdymo priemonių planą bei nacionalinio saugumo interesus, gali atskiru nutarimu atskiram subjektui suteikti teisę laikyti jų valdomus ypatingos svarbos ir svarbius valstybės informacinius išteklius Europos Sąjungos valstybėse narėse, Europos ekonominės erdvės valstybėse ir (ar) Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos (NATO) valstybėse narėse esančiuose privačiuose duomenų centruose, šių valstybės informacinių išteklių kopijas Vyriausybės nustatyta tvarka kartu laikant ir valstybiniuose duomenų centruose. Vyriausybė priimamu nutarimu subjektus įpareigoja periodiškai, ne rečiau kaip kartą per 2 metus, atlikti valstybės informacinių išteklių įgyvendinimo alternatyvų analizę, parengti rizikų įvertinimo ataskaitą ir rizikų valdymo priemonių planą bei pateikti juos vertinti Vyriausybei. Pasikeitus ar nelikus aplinkybių, kurios suteikia teisę ypatingos svarbos ir svarbius valstybės informacinius išteklius ir jų kopijas laikyti ne valstybiniuose duomenų centruose, arba atsiradus force majeure aplinkybėms, Vyriausybė pripažįsta netekusiu galios anksčiau priimtą nutarimą.
4. Subjektai, nepaisant to, ar jiems taikoma šio straipsnio 3 dalis, privalo Vyriausybės nutarimu patvirtintų valstybės informacinių išteklių, kurie turi būti prieinami karo padėties, nepaprastosios padėties, ekstremaliųjų situacijų ar kitais krizių atvejais, kopijas Vyriausybės nustatyta tvarka laikyti ne Lietuvos Respublikoje esančiuose duomenų centruose, bet kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse, Europos ekonominės erdvės valstybėse ir (ar) Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos (NATO) valstybėse narėse esančiuose privačiuose duomenų centruose. Karo padėties, nepaprastosios padėties, ekstremaliųjų situacijų ar kitais krizių atvejais Lietuvos Respublikos teritorijoje praradus prieigą prie šioje dalyje nurodytų Vyriausybės nutarimu patvirtintų valstybės informacinių išteklių ar sutrikus jų veiklai, šių informacinių išteklių veikla pagal valstybės informacinių išteklių veiklos tęstinumo valdymo planus turi būti atkurta iš valstybės informacinių išteklių kopijų, laikomų šioje dalyje nurodytuose kitose valstybėse esančiuose privačiuose duomenų centruose.
5. Sutartis dėl centralizuotai teikiamomis IT paslaugomis besinaudojančių subjektų valdomų valstybės informacinių išteklių laikymo Europos Sąjungos valstybėse narėse, Europos ekonominės erdvės valstybėse ir (ar) Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos (NATO) valstybėse narėse esančiuose privačiuose duomenų centruose centralizuotai sudaro ir už jų įgyvendinimą atsako Vyriausybės įgaliota institucija arba subjektai.
6. Subjektų, kurie naudojasi centralizuotai teikiamomis IT paslaugomis, išlaidos, patirtos dėl jų valdomų valstybės informacinių išteklių ir (ar) jų kopijų laikymo valstybiniuose duomenų centruose arba Lietuvos Respublikoje ar kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse, Europos ekonominės erdvės valstybėse ir (ar) Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos (NATO) valstybėse narėse esančiuose privačiuose duomenų centruose, atlyginamos iš Vyriausybės įgaliotai institucijai skirtų valstybės biudžeto, o kitų subjektų patirtos išlaidos – iš jų pačių arba jiems skirtų jų veiklą reglamentuojančiuose kituose teisės aktuose nustatytų lėšų.