18 straipsnis. Elektroninių pinigų įstaigos veikla kitose valstybėse narėse

1. Elektroninių pinigų įstaiga turi teisę kitoje valstybėje narėje leisti elektroninius pinigus įsteigusi filialą, neįsteigusi filialo arba platinti ir išpirkti elektroninius pinigus per fizinį ar juridinį asmenį.

2. Elektroninių pinigų įstaiga, siekdama kitoje valstybėje narėje leisti elektroninius pinigus neįsteigusi filialo, turi apie tai pranešti priežiūros institucijai, nurodydama savo pavadinimą, adresą, licencijos numerį, valstybę narę, kurioje planuoja leisti elektroninius pinigus, o jeigu ketina leisti elektroninius pinigus kitoje valstybėje narėje įsteigusi filialą, priežiūros institucijai turi pranešti ir šio įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 3 ir 6 punktuose nurodytą informaciją apie veiklą kitoje valstybėje narėje, pateikti filialo organizacinės struktūros aprašymą, filialo vadovo (vadovų) tapatybės duomenis bei įsipareigojimo vykdyti filialo patikrinimus ne rečiau kaip kartą per metus aprašymą. Jeigu elektroninių pinigų įstaiga kitoje valstybėje narėje planuoja platinti ir išpirkti elektroninius pinigus per fizinį ar juridinį asmenį, priežiūros institucijai taip pat turi būti nurodomas šio asmens pavadinimas (vardas, pavardė), buveinė (veiklos adresas), organizacinė struktūra, kontaktiniai duomenys. Kai elektroninių pinigų įstaiga ketina veiklos funkcijų vykdymą perduoti kitam asmeniui kitoje valstybėje narėje, ji apie tai priežiūros institucijos nustatyta tvarka praneša priežiūros institucijai. Detalią pranešimo apie ketinimą kitoje valstybėje narėje leisti elektroninius pinigus, platinti ir išpirkti elektroninius pinigus per fizinį ar juridinį asmenį, veiklos funkcijų vykdymą perduoti kitam asmeniui pateikimo, nagrinėjimo tvarką ir detalius šioje dalyje nurodytų pateikiamų dokumentų turinio ir formos reikalavimus nustato priežiūros institucija.

3. Priežiūros institucija elektroninių pinigų įstaigos pateiktą šio straipsnio 2 dalyje nurodytą informaciją per vieną mėnesį nuo visos informacijos gavimo dienos turi perduoti kitos valstybės narės priežiūros institucijai. Elektroninių pinigų įstaigai turi būti nedelsiant pranešama apie informacijos perdavimą kitos valstybės narės priežiūros institucijai.

4. Jeigu elektroninių pinigų įstaiga jau turi bent vieną filialą kitoje valstybėje narėje, šiame straipsnyje nustatyta tvarka kitų jos filialų toje valstybėje narėje steigimui netaikoma.

5. Jeigu priežiūros institucijos atliktas elektroninių pinigų įstaigos vertinimas, atsižvelgus į kitos valstybės narės nuomonę ir pateiktą informaciją, yra neigiamas, priežiūros institucija privalo atsisakyti įtraukti elektroninių pinigų įstaigos filialą į šio įstatymo 21 straipsnyje nurodytą viešąjį elektroninių pinigų įstaigų sąrašą arba išbraukti jį iš šio sąrašo, jeigu elektroninių pinigų įstaigos filialas jau yra į jį įtrauktas.

6. Priežiūros institucija sprendimą dėl elektroninių pinigų įstaigos filialo įtraukimo į viešąjį elektroninių pinigų įstaigų sąrašą ar sprendimą dėl leidimo elektroninių pinigų įstaigai leisti elektroninius pinigus kitoje valstybėje narėje neįsteigus filialo arba platinti ir išpirkti elektroninius pinigus kitoje valstybėje narėje per fizinį ar juridinį asmenį privalo priimti ir apie jį pranešti kitos valstybės narės priežiūros institucijai ir elektroninių pinigų įstaigai per 3 mėnesius nuo šio straipsnio 2 dalyje nurodytos informacijos gavimo dienos. Tuo atveju, jeigu priežiūros institucija nesutinka su kitos valstybės narės priežiūros institucijos pateiktu vertinimu dėl elektroninių pinigų įstaigos ketinimo leisti elektroninius pinigus kitoje valstybėje narėje įsteigus filialą, neįsteigus filialo arba platinti ir išpirkti elektroninius pinigus per fizinį ar juridinį asmenį kitoje valstybėje narėje, kartu su jos sprendimu kitos valstybės narės priežiūros institucijai turi būti nurodyti nesutikimo motyvai.

7. Elektroninių pinigų įstaigos filialas turi teisę pradėti leisti elektroninius pinigus kitoje valstybėje narėje po to, kai jis įtraukiamas į šio įstatymo 21 straipsnyje nurodytą viešąjį elektroninių pinigų įstaigų sąrašą. Apie įtraukimą į šį sąrašą priežiūros institucija per 3 darbo dienas nuo įtraukimo į sąrašą dienos praneša elektroninių pinigų įstaigai.

8. Elektroninių pinigų įstaiga gali pradėti leisti elektroninius pinigus kitoje valstybėje narėje neįsteigusi filialo arba jos pasitelktas fizinis ar juridinis asmuo gali pradėti platinti ir išpirkti elektroninius pinigus kitoje valstybėje narėje nuo tos dienos, kai priežiūros institucija praneša elektroninių pinigų įstaigai apie sprendimą leisti elektroninių pinigų įstaigai leisti elektroninius pinigus kitoje valstybėje narėje neįsteigus filialo arba platinti ir išpirkti elektroninius pinigus per fizinį ar juridinį asmenį kitoje valstybėje narėje.

9. Elektroninių pinigų įstaiga priežiūros institucijai jos nustatyta tvarka privalo pranešti datą, kurią ji pradeda leisti elektroninius pinigus kitoje valstybėje narėje įsteigusi filialą, o priežiūros institucija šią informaciją privalo persiųsti kitos valstybės narės priežiūros institucijai.

10. Elektroninių pinigų įstaiga apie šio straipsnio 2 dalyje nurodytų duomenų pasikeitimus, taip pat apie naujus filialus, fizinius ar juridinius asmenis, per kuriuos elektroninių pinigų įstaiga ketina platinti ir išpirkti elektroninius pinigus kitoje valstybėje narėje, privalo nedelsdama pranešti priežiūros institucijai. Tokiu atveju taikoma šiame straipsnyje nustatyta tvarka.

11. Priežiūros institucija, gavusi iš kitos valstybės narės priežiūros institucijos informaciją apie tai, kad elektroninių pinigų įstaiga, leidžianti elektroninius pinigus kitoje valstybėje narėje neįsteigusi filialo, elektroninių pinigų įstaigos kitoje valstybėje narėje įsteigtas filialas, jos pasitelktas fizinis ar juridinis asmuo, per kurį elektroninių pinigų įstaiga platina ir išperka elektroninius pinigus kitoje valstybėje narėje, nesilaiko kitos valstybės narės teisės aktų, įgyvendinančių Direktyvą (ES) 2015/2366 ir Direktyvą 2009/110/EB, nuostatų, įvertina ją ir, siekdama užtikrinti, kad elektroninių pinigų įstaiga nebepažeistų šių teisės aktų reikalavimų, nedelsdama imasi visų reikiamų priemonių. Priežiūros institucija apie šių priemonių taikymą praneša kitos valstybės narės priežiūros institucijai ir kitų susijusių valstybių narių priežiūros institucijoms.

12. Priežiūros institucija kitos valstybės narės priežiūros institucijai teikia jos prašomą informaciją, ypač apie elektroninių pinigų įstaigos, leidžiančios elektroninius pinigus kitoje valstybėje narėje neįsteigus filialo, elektroninių pinigų įstaigos kitoje valstybėje narėje įsteigto filialo, jos pasitelkto fizinio ar juridinio asmens, per kurį elektroninių pinigų įstaiga platina ir išperka elektroninius pinigus kitoje valstybėje narėje, padarytus ar įtariamus pažeidimus, o visą kitą svarbią informaciją, įskaitant informaciją apie tai, ar elektroninių pinigų įstaiga turi buveinę ir vykdo elektroninių pinigų leidimo veiklą Lietuvos Respublikoje, teikia savo iniciatyva.

13. Priežiūros institucija pagal šiame straipsnyje, išskyrus jo 14 dalį, nustatytus reikalavimus bendradarbiauja ir keičiasi informacija su kitos valstybės narės priežiūros institucija Europos Komisijos priimto deleguotojo teisės akto, kaip nurodyta Direktyvos (ES) 2015/2366 28 straipsnio 5 dalyje, nustatyta tvarka.

14. Priežiūros institucija, atlikdama priežiūrą ir taikydama poveikio priemones elektroninių pinigų įstaigai, kuri leidžia elektroninius pinigus kitoje valstybėje narėje įsteigusi filialą, neįsteigusi filialo ar platina ir išperka elektroninius pinigus kitoje valstybėje narėje per pasitelktą fizinį ar juridinį asmenį, bendradarbiauja su kitos valstybės narės priežiūros institucija Europos Komisijos priimto deleguotojo teisės akto, kaip nurodyta Direktyvos (ES) 2015/2366 29 straipsnio 6 dalyje, nustatyta tvarka.