4 straipsnis. Kibernetinio saugumo politikos formavimo ir įgyvendinimo institucijos

1. Kibernetinio saugumo politika formuojama, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo tvirtinamoje Nacionalinio saugumo strategijoje nustatytus ilgojo laikotarpio nacionalinio saugumo politikos prioritetus ir uždavinius, Vyriausybės tvirtinamame Nacionaliniame pažangos plane nustatytus strateginius tikslus ir uždavinius, Seimo tvirtinamoje Krašto apsaugos sistemos stiprinimo ir plėtros bei Vyriausybės tvirtinamoje Nacionalinės kibernetinio saugumo plėtros programose nustatytus uždavinių įgyvendinimo prioritetus ir kryptis. Šioje dalyje nurodyti strateginio planavimo dokumentai ar jų dalys kartu su šiuo įstatymu ir jo įgyvendinamaisiais teisės aktais sudaro nacionalinę kibernetinio saugumo strategiją.

2. Kibernetinio saugumo politiką formuoja, jos įgyvendinimą organizuoja, kontroliuoja ir koordinuoja Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija. Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija formuojant kibernetinio saugumo politiką dalyvauja tiek, kiek reikia nustatyti diplomatinių priemonių taikymo reaguojant į kibernetines grėsmes ir kibernetinius incidentus teisinį reguliavimą. Nacionalinis kibernetinio saugumo centras formuojant kibernetinio saugumo politiką dalyvauja tiek, kiek šiame įstatyme jam nustatytoms funkcijoms atlikti reikia nustatyti kibernetinio saugumo subjektų veiklos ir priežiūros teisinį reguliavimą.

3. Kibernetinio saugumo politiką įgyvendina Nacionalinis kibernetinio saugumo centras, Lietuvos policija ir Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija.