7 straipsnis. Nacionalinis kibernetinio saugumo centras

1. Nacionalinis kibernetinio saugumo centras yra įstaiga prie Krašto apsaugos ministerijos.

2. Nacionalinis kibernetinio saugumo centras, įgyvendindamas kibernetinio saugumo politiką:

1) taiko kibernetinių grėsmių paieškos priemones kibernetinėje erdvėje, siekdamas įvertinti tinklų ir informacinių sistemų atsparumą kibernetiniams incidentams;

2) stebi, renka ir analizuoja informaciją apie kibernetines grėsmes, tinklų ir informacinių sistemų spragas (toliau – spraga), kibernetinius incidentus ir vos neįvykusius kibernetinius incidentus;

3) valdo kibernetinius incidentus Vyriausybės tvirtinamo nacionalinio kibernetinių incidentų valdymo plano nustatyta tvarka;

4) kibernetinio saugumo subjektams ir suinteresuotiesiems subjektams teikia ankstyvuosius perspėjimus, įspėjimus, pranešimus ir keičiasi informacija apie kibernetines grėsmes, spragas, kibernetinius incidentus ir vos neįvykusius kibernetinius incidentus;

5) kibernetinio saugumo subjektams teikia pagalbą, susijusią su jų tinklų ir informacinių sistemų stebėjimu;

6) siekdamas stabdyti kibernetinio incidento poveikį kibernetinio saugumo subjektų tinklų ir informacinių sistemų saugumui, duoda nurodymą viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (ar) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjams, elektroninių prekyviečių, interneto paieškos sistemų, debesijos paslaugų teikėjams, elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjams ne ilgiau kaip 48 valandoms apriboti viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (ar) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų, elektroninių prekyviečių, interneto paieškos sistemų, debesijos paslaugų, elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikimą. Nacionalinis kibernetinio saugumo centras apie viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (ar) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjams pagal šį punktą duotus nurodymus ne vėliau kaip kitą darbo dieną praneša Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybai;

7) siekdamas pašalinti kibernetines grėsmes ar stabdyti jų plitimą, duoda nurodymą viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (ar) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjams ir (ar) domenų vardų registravimo paslaugas teikiantiems subjektams blokuoti interneto svetainių, platinančių kenkimo programas, apgaulės būdu renkančias prisijungimo prie tinklų ir informacinių sistemų duomenis ir (ar) naudojamas siekiant koordinuoti ir vykdyti kibernetinius incidentus, domenų vardus, taip pat kitus domenų vardus, sukurtus minėtoms interneto svetainių veikloms vykdyti. Dėl Nacionalinio kibernetinio saugumo centro nurodymo blokuoti interneto svetainės domeno vardą jos savininkas turi teisę kreiptis į teismą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka;

8) įvykus kibernetiniam incidentui, taiko būtinas kibernetinio saugumo priemones;

9) tikrina kibernetinio saugumo subjektų valdomas ir (ar) tvarkomas tinklų ir informacines sistemas, siekdamas nustatyti spragas;

10) koordinuoja spragų atskleidimą;

11) renka ir analizuoja kibernetinio incidento tyrimo duomenis, atlieka kibernetinio saugumo rizikų ir kibernetinių incidentų analizę, taip pat užtikrina kibernetinio saugumo politiką formuojančių ir įgyvendinančių institucijų ir kibernetinio saugumo subjektų informavimą apie padėtį kibernetinio saugumo srityje;

12) kai būtina informuoti visuomenę siekiant išvengti kibernetinio incidento arba valdyti vykstantį kibernetinį incidentą ar iškilusią kibernetinę grėsmę, prieš tai pasikonsultavęs su kibernetinio saugumo subjektu, pranešusiu apie kibernetinį incidentą, informuoja visuomenę apie kibernetinį incidentą ir (ar) kibernetinę grėsmę, jeigu įmanoma, nurodydamas veiksmus, kurių būtina imtis reaguojant į tą kibernetinį incidentą ir (ar) kibernetinę grėsmę, arba reikalauja, kad tai padarytų informaciją pateikęs kibernetinio saugumo subjektas;

13) dalyvauja valdant krizes, susijusias su kibernetiniais incidentais, Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo nustatyta tvarka;

14) koordinuojant Nacionaliniam krizių valdymo centrui, praneša Europos Sąjungos institucijoms apie krizes, susijusias su kibernetiniais incidentais, kurių viena Lietuvos Respublika nepajėgia suvaldyti;

15) dalyvauja Europos Sąjungos ir NATO įsteigtų reagavimo į kibernetinius incidentus tinklų veikloje ir teikia savitarpio pagalbą pagal savo pajėgumus ir kompetenciją kitiems šių tinklų nariams jų prašymu;

16) atlieka kibernetinio saugumo subjektų atitikties kibernetinio saugumo rizikos valdymo priemonėms stebėseną;

17) konsultuoja kibernetinio saugumo subjektus kibernetinio saugumo rizikos valdymo priemonių parinkimo ir taikymo klausimais;

18) bendradarbiauja su Europos Sąjungos valstybių narių, NATO valstybių narių ir kitų valstybių institucijomis ir organizacijomis, įgyvendinančiomis kibernetinio saugumo politiką, tarptautinėmis organizacijomis, turi teisę jas pasitelkti, kartu atliekant šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas kibernetinio saugumo srityje;

19) kartu su verslo subjektais, mokslo ir studijų institucijomis, nacionalinėmis, Europos Sąjungos valstybių narių, NATO valstybių narių ir kitų valstybių institucijomis ir organizacijomis, tarptautinėmis organizacijomis, nevyriausybinėmis organizacijomis ir kibernetinio saugumo subjektais plėtoja nacionalinį kibernetinį saugumą stiprinančius projektus;

20) atlieka kitas šiame įstatyme nustatytas funkcijas.

3. Nacionalinis kibernetinio saugumo centras, atlikdamas šio straipsnio 2 dalies 16 punkte nurodytas funkcijas, kibernetinio saugumo auditui atlikti turi teisę pasitelkti nepriklausomą auditorių, audito įmonę ar kitą instituciją, kuri atitinka Nacionalinio kibernetinio saugumo centro nustatytus nepriklausomumo, nešališkumo ir nepriekaištingos reputacijos reikalavimus, nustatytus šio įstatymo 14 straipsnio 8 dalyje nurodytoje metodikoje. Atliekant kibernetinio saugumo auditą turi būti užtikrinamas kibernetinio saugumo subjekto valdomų ir (ar) tvarkomų tinklų ir informacinės sistemos kibernetinis saugumas.

4. Nacionalinio kibernetinio saugumo centro pritaikytas priemones ir duotus nurodymus kibernetinio saugumo subjektai ir kiti subjektai turi teisę skųsti teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, išskyrus šiame įstatyme nurodytus atvejus, kai taikoma kita apskundimo tvarka.

5. Nacionalinis kibernetinio saugumo centras turi atitikti šiuos reikalavimus:

1) Nacionalinio kibernetinio saugumo centro ryšio kanalai turi būti lengvai prieinami išvengiant kritinių funkcionavimo trikties taškų;

2) turi būti nustatoma keletas būdų, kaip bet kuriuo metu susisiekti su Nacionaliniu kibernetinio saugumo centru, apie šiuos būdus ir ryšių kanalus informuojami kibernetinio saugumo subjektai ir kitos šio įstatymo 20 straipsnyje nurodytos institucijos;

3) Nacionalinio kibernetinio saugumo centro patalpos ir pagalbinės informacinės sistemos turi būti įrengtos vietose, nekeliančiose grėsmės Nacionalinio kibernetinio saugumo centro atliekamų funkcijų tęstinumui;

4) Nacionalinis kibernetinio saugumo centras turi turėti prašymų valdymo ir perdavimo sistemą, užtikrinančią veiksmingą ir efektyvų prašymų perdavimą;

5) Nacionalinis kibernetinio saugumo centras privalo užtikrinti savo veiklos konfidencialumą ir patikimumą;

6) Nacionalinis kibernetinio saugumo centras privalo turėti pakankamai darbuotojų, kad jo pasiekiamumas būtų užtikrintas bet kuriuo metu;

7) Nacionalinio kibernetinio saugumo centro darbuotojai turi būti tinkamai parengti atlikti funkcijas;

8) Nacionalinis kibernetinio saugumo centras turi turėti antrines sistemas ir atsarginę darbo erdvę, kad būtų užtikrintas Nacionalinio kibernetinio saugumo centro funkcijų tęstinumas.

6. Krašto apsaugos ministerija privalo užtikrinti, kad Nacionalinis kibernetinio saugumo centras turėtų pakankamai pajėgumų ir išteklių, reikalingų šio straipsnio 2 dalyje nustatytoms funkcijoms atlikti, atitiktų šio straipsnio 5 dalyje nustatytus reikalavimus, ir plėtoti Nacionalinio kibernetinio saugumo centro techninius pajėgumus.