42 straipsnis. Įdarbinimas subsidijuojant

1. Įdarbinimas subsidijuojant, kurio tikslas – įdarbinti Užimtumo tarnybos siųstą asmenį arba išlaikyti šio įstatymo 25 straipsnio 11, 12 ir 13 punktuose nurodytų asmenų darbo vietas, negrąžintinai kompensuojant darbdaviui dalį šio asmens darbo užmokesčio išlaidų, taip pat išlaikyti užimtų asmenų, kuriems Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju paskelbta prastova arba ji nutraukta šio įstatymo 41 straipsnio 11 dalies 1 punkte nustatytu atveju, darbo vietas, organizuojamas siekiant:

1) šio įstatymo 25 straipsnio 2–9 punktuose nurodytiems bedarbiams padėti įsitvirtinti darbo rinkoje;

2) šio įstatymo 25 straipsnio 1 punkte nurodytiems bedarbiams ir šio įstatymo 25 straipsnio 10, 11, 12 ir 13 punktuose nurodytiems asmenims sudaryti specialias sąlygas išlikti darbo rinkoje.

2. Subsidijos darbo užmokesčiui, mokamos darbdaviams įdarbinant šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytus asmenis, taip pat išlaikant šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytų užimtų asmenų darbo vietas, dydis apskaičiuojamas vadovaujantis šio įstatymo 41 straipsnio 2, 3 ir 4 dalių nuostatomis.

3. Subsidija darbo užmokesčiui mokama:

1) iki 6 mėnesių per nepertraukiamą 18 mėnesių laikotarpį nuo pirmos įdarbinimo subsidijuojant dienos šio įstatymo 41 straipsnio 2 dalyje nustatytu atveju, jeigu darbo sutartis sudaryta su asmenimis, nurodytais šio įstatymo 25 straipsnio 3–9 punktuose, arba jeigu darbo sutartis sudaryta su asmenimis, nurodytais šio įstatymo 25 straipsnio 13 punkte, arba jeigu, nepasibaigus šiam subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo terminui, pasikeitė asmens dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – darbingumo lygis) arba neįgalumo lygis – jam nustatytas 45–55 procentų dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – 45–55 procentų darbingumo lygis) arba lengvo neįgalumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – lengvas neįgalumo lygis). Į nurodytą subsidijos mokėjimo terminą neįskaičiuojamas laikotarpis, kai subsidija darbo užmokesčiui buvo mokama šio įstatymo 41 straipsnio 3 dalyje nustatytu atveju;

2) iki 36 mėnesių per nepertraukiamą 48 mėnesių laikotarpį nuo pirmos įdarbinimo subsidijuojant dienos šio įstatymo 41 straipsnio 2 dalyje nustatytu atveju, jeigu darbo sutartis sudaryta su asmenimis, nurodytais šio įstatymo 25 straipsnio 2 punkte, arba jeigu darbo sutartis sudaryta su asmenimis, nurodytais šio įstatymo 25 straipsnio 12 punkte, arba jeigu, nepasibaigus šiam subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo terminui, pasikeitė asmens dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – darbingumo lygis) arba neįgalumo lygis – jam nustatytas 30–40 procentų dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – 30–40 procentų darbingumo lygis) arba vidutinio neįgalumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – vidutinis neįgalumo lygis). Į nurodytą subsidijos mokėjimo terminą neįskaičiuojamas laikotarpis, kai subsidija darbo užmokesčiui buvo mokama šio įstatymo 41 straipsnio 3 dalyje nustatytu atveju;

3) neterminuotai per visą darbo laikotarpį, jeigu šio įstatymo 41 straipsnio 2 dalyje nustatytu atveju įdarbinami asmenys, nurodyti šio įstatymo 25 straipsnio 1 punkte, arba jeigu darbo sutartis sudaryta su asmenimis, nurodytais šio įstatymo 25 straipsnio 11 punkte, arba jeigu subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo laikotarpiu pasikeitė asmens dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – darbingumo lygis) arba neįgalumo lygis – jam nustatytas iki 25 procentų dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – 0–25 procentų darbingumo lygis) arba sunkaus neįgalumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – sunkus neįgalumo lygis);

4) už laikotarpį, kurį Lietuvos Respublikos Vyriausybė buvo paskelbusi ekstremaliąją situaciją ir karantiną šio įstatymo 41 straipsnio 3 dalyje nustatytu atveju.