1 straipsnis. Įstatymo paskirtis ir taikymas

1. Šis įstatymas nustato vienišo asmens išmokos, kurios tikslas – suteikti papildomą valstybės finansinę paramą vienišiems asmenims, dydį, finansavimo šaltinį, skyrimo ir mokėjimo sąlygas.

2. Šis įstatymas taikomas pilnamečiams asmenims ir emancipuotiems nepilnamečiams asmenims, kuriems yra nustatytas 55 procentų ir mažesnis darbingumo lygis (iki 2005 m. liepos 1 d. pripažinti I, II ar III grupės invalidais), neįgalumo lygis arba kurie yra sukakę Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatyme nustatytą socialinio draudimo senatvės pensijos amžių (toliau – senatvės pensijos amžius).

3. Šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatyme, Socialinio draudimo pensijų įstatyme ir Šalpos pensijų įstatyme.