Dėl Gamtinių dujų, elektros energetikos, suskystintų naftos dujų įmonių investicijų vertinimo ir derinimo tvarkos aprašo patvirtinimo

VALSTYBINĖS KAINŲ IR ENERGETIKOS KONTROLĖS KOMISIJOS

Suvestinė redakcija nuo 2026-09-01

Nutarimas paskelbtas: Žin. 2009, Nr. 86-3660, i. k. 109106ANUTA00O3-100

Nauja redakcija nuo 2021-08-01:

Nr. O3E-945, 2021-07-29, paskelbta TAR 2021-07-30, i. k. 2021-16799

vALSTYBINĖ ENERGETIKOS reguliavimo taryba

Nutarimas

DĖL gamtinių dujų, ELEKTROS energetikos, SUSKYSTINTŲ NAFTOS DUJŲ ĮMONIŲ INVESTICIJŲ VERTINIMO IR DERINIMO TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO

2009 m. liepos 10 d. Nr. O3-100

Vilnius

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 15 straipsnio 3 dalimi, Valstybinė energetikos reguliavimo taryba nutaria:

Patvirtinti Gamtinių dujų, elektros energetikos, suskystintų naftos dujų įmonių investicijų vertinimo ir derinimo tvarkos aprašą (pridedama).

Komisijos pirmininkas                                                              Virgilijus Poderys

PATVIRTINTA

Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2009 m. liepos 10 d. nutarimu Nr. O3-100

(Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos

2026 m. gegužės 15 d. nutarimo

Nr. O3-560 redakcija)

gamtinių dujų, ELEKTROS energetikos, SUSKYSTINTŲ NAFTOS DUJŲ ĮMONIŲ INVESTICIJŲ VERTINIMO IR DERINIMO TVARKOS APRAŠAS

I skyrius

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Gamtinių dujų, elektros energetikos, suskystintų naftos dujų įmonių investicijų vertinimo ir derinimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) reglamentuoja gamtinių dujų, elektros energetikos, centralizuotai tiekiamų suskystintų naftos dujų (toliau – SND) įmonių, kurių kainos yra valstybės reguliuojamos (toliau – įmonės), planuojamų vykdyti, vykdomų ar įvykdytų investicijų, susijusių su reguliuojamąja energetikos veikla, vertinimo ir derinimo Valstybinėje energetikos reguliavimo taryboje (toliau – Taryba) bei įvykdytų investicijų kontrolės tvarką.

2. Aprašas taikomas įmonėms.

3. Įmonių, vykdančių nepriklausomo elektros energijos tiekimo veiklą, elektros energijos visuomeninio tiekimo veiklą ir gamtinių dujų tiekimo veiklą, atliekamos investicijos nėra derinamos atskiru Tarybos nutarimu. Tokių investicijų pagrįstumas ir pripažinimas valstybės reguliuojamoms kainoms peržiūrėti vertinamas tada, kai Taryba nustato ir (ar) koreguoja įmonių kainų ir (ar) pajamų viršutines ribas.

4. Elektros energijos tinklų operatoriaus atliekamos investicijos dėl elektros įrenginių prijungimo prie operatoriaus elektros tinklų nėra derinamos su Taryba. Šios investicijos įgyvendinamos Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo ir Elektros energijos įrenginių prijungimo prie elektros tinklų įkainių nustatymo metodikos, patvirtintos Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2011 m. liepos 29 d. nutarimu Nr. O3-235 „Dėl Elektros energijos įrenginių prijungimo prie elektros tinklų įkainių nustatymo metodikos patvirtinimo“ nustatyta tvarka.

5. Kai įmonė nuosavybės teise perima valdyti kitos, prieš tai šį turtą nuosavybės teise ir (ar) kitais teisėtais pagrindais valdžiusios, įmonės ilgalaikį turtą, šio turto reguliuojama turto vertė (toliau – RAB) yra ne didesnė arba lygi RAB vertei, kuri buvo nustatyta kitai, prieš tai tą turtą valdžiusiai, įmonei. Tokios investicijos atlikimas suprantamas kaip su Taryba suderintos investicijos vykdymas ir papildomas derinimas, nustatytas šiame Apraše, tokiai investicijai nereikalingas.

6. Įmonių investicijos, priskiriamos ilgalaikiam turtui, ir projektai, skirti pakeisti įmonės eksploatuojamą reguliuojamą ilgalaikį turtą, kuriais perkamos paslaugos iš išorės (toliau – OPEX projektai) yra derinami ir (ar) pakartotinai derinami su Taryba Apraše nustatyta tvarka ir sąlygomis. Investicijos suderinimas su Taryba reiškia, kad investicijos yra pripažintos pagrįstomis valstybės kainų ir (ar) pajamų viršutinėms riboms peržiūrėti.

7. Įmonės, teikdamos Tarybai derinti ir (ar) pakartotinai derinti investicijas taip pat vadovaujasi šiais Tarybos patvirtintais teisės aktais:

7.1. Elektros energetikos įmonių apskaitos atskyrimo ir sąnaudų paskirstymo reikalavimų aprašu, patvirtintu Tarybos 2018 m. gruodžio 21 d. nutarimu Nr. O3E-468 „Dėl Elektros energetikos įmonių apskaitos atskyrimo ir sąnaudų paskirstymo reikalavimų aprašo patvirtinimo“ (toliau – Elektros energetikos įmonių apskaitos sistemos aprašas);

7.2. Gamtinių dujų įmonių apskaitos atskyrimo ir sąnaudų paskirstymo reikalavimų aprašu, patvirtintu Tarybos 2018 m. gruodžio 21 d. nutarimu Nr. O3E-464 „Dėl Gamtinių dujų įmonių apskaitos atskyrimo ir sąnaudų paskirstymo reikalavimų aprašo patvirtinimo“ (toliau – Gamtinių dujų įmonių apskaitos sistemos aprašas);

7.3. Centralizuotai tiekiamų suskystintų naftos dujų kainų nustatymo metodika, patvirtinta Tarybos 2013 m. spalio 3 d. nutarimu Nr. O3-432 „Dėl Centralizuotai tiekiamų suskystintų naftos dujų kainų nustatymo metodikos patvirtinimo“ (toliau – SND metodika);

7.4. Ūkio subjektų technologinio, finansinio ir vadybinio pajėgumo įvertinimo tvarkos aprašu, patvirtintu Tarybos 2009 m. sausio 29 d. nutarimu Nr. O3-6 „Dėl Ūkio subjektų technologinio, finansinio ir vadybinio pajėgumo įvertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Finansinio pajėgumo aprašas).

8. Apraše vartojamos sąvokos:

8.1. Grynosios pajamos – investicijų projekto veiklos pajamų ir veiklos išlaidų sumų per tą patį laikotarpį aritmetinis skirtumas;

8.2. Grynųjų pinigų srautas – investicijų projekto teigiamų ir neigiamų pinigų srautų skirtumas kiekvienais investicijų projekto ataskaitinio laikotarpio metais;

8.3. Investicijų projekto ataskaitinis laikotarpis (toliau – ataskaitinis laikotarpis) – pilnų kalendorinių metų, kuriems pateikiamos investicijų projekto investicijų, veiklos išlaidų, veiklos pajamų, mokesčių, finansavimo, bei socialinės–ekonominės naudos (žalos) prognozės, skaičius, skaičiuojamas nuo investicijų įgyvendinimo pradžios iki investicijomis sukuriamo ilgalaikio turto eksploatacijos (nusidėvėjimo) laikotarpio, numatyto Elektros energetikos įmonių apskaitos sistemos aprašo 3 priede, Gamtinių dujų įmonių apskaitos sistemos aprašo 3 priede ir (ar) SND metodikos 8 priede (toliau visi kartu – Reguliuojamos apskaitos sistemos aprašai), pabaigos, bet ne ilgesnis kaip 25 metai. Jei investuojama į infrastruktūrą, kurios sudedamųjų dalių eksploatacijos (nusidėvėjimo) laikotarpiai yra skirtingi, skaičiuojant investicijų projekto ataskaitinį laikotarpį taikomas turto, kuriam numatoma išleisti didžiausią dalį investicijų, naudingo tarnavimo laikotarpis. Atliekant finansinį ir ekonominį vertinimą, prielaidos vertinamos ir skaičiavimai atliekami projekto ataskaitiniam laikotarpiui;

8.4. Investicijų projekto atsipirkimo laikotarpis (toliau – atsipirkimo laikotarpis) – laikas, per kurį investicijų projekte numatytos grynosios pajamos padengia investiciją, skirtą šioms pajamoms gauti.

9. Kitos Apraše vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jas apibrėžia Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 2022/869 dėl transeuropinės energetikos infrastruktūros gairių, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 715/2009, (ES) 2019/942 bei (ES) 2019/943 ir direktyvos 2009/73/EB bei (ES) 2019/944 ir panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 347/2013 (toliau – Reglamentas (ES) 2022/869), 2017 m. kovo 16 d. Europos Komisijos reglamentas (ES) 2017/459, kuriuo nustatomas dujų perdavimo sistemų pajėgumų paskirstymo mechanizmų tinklo kodeksas ir panaikinamas reglamentas (ES) Nr. 984/2013 (toliau – Reglamentas (ES) 2017/459), Lietuvos Respublikos energetikos įstatymas, Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymas, Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymas, Lietuvos Respublikos suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymas, Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas, Lietuvos Respublikos statybos įstatymas, Lietuvos Respublikos investicijų įstatymas ir kiti teisės aktai.

II skyrius

Taryboje derinamų INvesticijų procesai

10. Įmonių Taryboje derinamų ir (ar) Tarybai teikiamų investicijų, kurioms taikomi skirtingi investicijų derinimo ir (ar) teikimo reikalavimai priklausomai nuo investicijų apimties, paskirties ar apibrėžties kituose Lietuvos Respublikos teisės aktuose, atvejai (toliau – investicijų derinimo procesai) yra šie:

10.1. Dešimties metų tinklo plėtros planas (toliau – Planas);

10.2. Investicijų sąrašas (toliau – Sąrašas);

10.3. Individualiai derinamas investicijų projektas;

10.4. Su energetikos inovacijų diegimu susijęs investicijų projektas;

10.5. OPEX projektas;

10.6. Bendro intereso projektas (toliau – BIP);

10.7. Tarpvalstybinis projektas, kurį vykdo kelių šalių projekto vystytojai ir kuris nėra BIP;

10.8. Investicijų projektas, atliekamas pagal didinamųjų pajėgumų procedūrą;

10.9. Naujų teritorijų dujofikavimas;

10.10. Gamtinių dujų sistemos operatoriaus (toliau – sistemos operatoriaus) atliekamos investicijos dėl naujų gamtinių dujų sistemų ir (ar) vartotojų sistemų prijungimo prie dujų sistemų;

10.11. Sistemos operatoriaus atliekamos investicijos dėl atsinaujinančių energijos išteklių gamybos įrenginių prijungimo prie dujų sistemų;

10.12. Elektros energetikos įmonių, kurios Elektros energetikos įstatymo nustatyta tvarka teikia sistemines (papildomas) paslaugas ir kurių kainos yra valstybės reguliuojamos, atliekamos investicijos;

10.13. Kitos investicijos, atliekamos įmonių, kurių kainos yra valstybės reguliuojamos teisės aktų nustatyta tvarka.

11. Investicijų projektas, kurio metu yra sukuriamas arba įgyjamas ilgalaikis turtas (nepriklausomai nuo OPEX dedamosios), kurį norima įtraukti į reguliuojamą turto bazę, privalo būti priskiriamas vienam iš Aprašo 10 punkte nurodytų investicijų derinimo procesų.

12. Kiekvieno investicijų proceso atveju taikoma investicijų derinimo tvarka ir sąlygos (kriterijai bei derinimo procedūra) nurodomos tolimesniuose Aprašo skyriuose.

III skyrius

Bendrieji investicijų derinimo ir informacijos pateikimo reikalavimai

PIRMASIS SKIRSNIS

INVESTICIJŲ DERINIMO PROCESAS

13. Investicijų projektai, išskyrus Sąrašu derinamus investicijų projektus, kurių vertė mažesnė nei 50 tūkst. Eur, Tarybai teikiami derinti bet kurioje jų įgyvendinimo stadijoje (prieš investicijų vykdymą, investicijų vykdymo metu arba įvykdžius investiciją). Sąrašu derinami investicijų projektai, kurių vertė mažesnė nei 50 tūkst. Eur, Tarybai teikiami derinti įvykdžius investiciją, išskyrus investicijų projektus dėl kurių įmonė siekia gauti subsidijas, dotacijas ar joms prilygintas lėšas pagal konkrečios finansavimo priemonės kvietimą ir kurie gali būti teikiami derinti bet kurioje jų įgyvendinimo stadijoje.

14. Įmonė teikdama Tarybai derinti investicijų projektą, nepriklausomai nuo investicijų derinimo proceso, pateikia įmonės vadovo arba jo įgalioto asmens pasirašytą prašymą derinti investicijų projektą, ir nurodo investicijų projektą rengusius atsakingus asmenis ir jų kontaktinius duomenis (telefonų numerius bei elektroninio pašto adresus).

15. Investicijų projektams, teikiamiems derinti pagal investicijų derinimo procesus, nurodytus Aprašo 10.3 ir 10.5 papunkčiuose, pateikiamos ne mažiau kaip dvi galimos investicijų įgyvendinimo alternatyvos. Išimtiniais atvejais investicijų projektas gali turėti tik vieną alternatyvą, tačiau tokiu atveju įmonė tai turi paaiškinti ir pagrįsti investicijų projekto aprašyme. Pasirenkama ta alternatyva, kurios FGDV arba EGDV yra didžiausia, išskyrus atvejus, nurodytus Aprašo 22 ir 23 punktuose.

16. Taryba, gavusi iš įmonės informaciją, reikalingą investicijų projekto derinimui pagal atitinkamam investicijų derinimo procesui taikomus reikalavimus, per 15 darbo dienų įvertina šios informacijos kokybę ir atitiktį Aprašo reikalavimams ir apie nustatytus trūkumus (nurodydama konkretų Aprašo punktą) raštu informuoja įmonę. Sąrašu derinamų investicijų atveju Taryba taip pat informuoja įmonę apie techniniam vertinimui pasirinktus investicijų projektus.

17. Įmonė per 15 darbo dienų nuo Tarybos rašto gavimo dienos, Tarybai pateikia patikslintą ir (ar) pataisytą informaciją. Sąrašu derinamų investicijų atveju, įmonė pateikia informaciją techniniam investicijų projekto vertinimui atlikti, jei Taryba raštu prašė pateikti tokią informaciją. Įmonės raštišku prašymu informacijos pateikimo terminas gali būti pratęstas su Taryba sutartam laikotarpiui.

18. Taryba turi teisę pareikalauti iš įmonės papildomos informacijos, pagrindžiančios Aprašo 37 ir 38 punkte nurodytus reikalavimus, jei ji nebuvo pateikta, kreiptis į viešojo administravimo subjektą dėl tarnybinės pagalbos suteikimo ar imtis kitų veiksmų, kurių reikia sprendimui dėl investicijų projektų derinimo pagal atitinkamą investicijų derinimo procesą priimti. Jeigu Tarybos prašoma informacija investicijų projekto vertinimui atlikti yra skelbiama viešai prieinamuose šaltiniuose, įmonė gali pateikti nuorodas į šiuos šaltinius.

19. Taryba, atlikusi techninį investicijų projekto vertinimą pagal įmonės pateiktus dokumentus, gali atlikti ir energetikos objekto ir (ar) įrenginio, dėl kurio derinama investicija, patikrinimą. Tokiu atveju atliekama energetikos objekto ir (ar) įrenginio patikrinimo procedūra:

19.1. Tarybos administracijos valstybės tarnautojas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo įmonės techniniam investicijų vertinimui pateiktų dokumentų gavimo dienos telefonu ir elektroniniu laišku (kontaktais, nurodytais įmonės prašyme) suderina su įmone patikrinimo datą ir laiką bei, vadovaudamasis teisės aktų reikalavimais, atlieka energetikos objekto ir (ar) įrenginio patikrinimą;

19.2. Atlikęs energetikos objekto ir (ar) įrenginio patikrinimą Tarybos administracijos valstybės tarnautojas per 5 darbo dienas nuo atlikto patikrinimo surašo Energetikos objektų ir (ar) energetikos įrenginių techninės būklės vertinimo faktinių aplinkybių patikrinimo aktą (Aprašo 7 priedas). Jeigu Tarybos administracijos valstybės tarnautojui nesudaroma galimybė patikrinti atrinkto objekto ir (ar) įrenginio, Aprašo 7 priedas nėra pildomas ir Tarybos administracijos valstybės tarnautojai tai užfiksuoja investicijų projekto techninio vertinimo išvadoje (Aprašo 8 priedas arba Aprašo 9 priedas atsižvelgiant į investicijų derinimo procesą).

20. Tarybos administracijos valstybės tarnautojas, įvertinęs visą įmonės pateiktą techniniais aspektais pagrindžiamą informaciją dėl vertinamų objektų ir (ar) įrenginių, per 15 darbo dienų nuo paskutinės informacijos gavimo dienos arba per 15 darbo dienų po energetikos objektų ir (ar) įrenginių faktinio patikrinimo, parengia investicijų projekto techninio vertinimo išvadą (Aprašo 8 priedas arba Aprašo 9 priedas atsižvelgiant į investicijų derinimo procesą).

21. Tarybos administracijos valstybės tarnautojai investicijų projekto techninio vertinimo išvadą kartu su faktinių aplinkybių patikrinimo aktu per 3 darbo dienas nuo Aprašo 20 punkte nurodyto termino pabaigos elektroniniu laišku (kontaktais, nurodytais įmonės prašyme) pateikia įmonei. Įmonė gavusi investicijų projekto techninio vertinimo išvados projektą per 10 darbo dienų gali teikti patikslinimus ir (ar) paaiškinimus. Įmonei nepateikus patikslinimų ir (ar) paaiškinimų, laikoma, kad Įmonė sutinka su investicijų projekto techninio vertinimo išvados projektu. Tarybos administracijos valstybės tarnautojai per 5 darbo dienas nuo įmonės pateiktų patikslinimų ir (ar) paaiškinimų gavimo dienos, arba per 5 darbo dienas nuo nustatyto termino informacijos patikslinimui ir (ar) paaiškinimams pabaigos, įvertina šią informaciją ir atitinkamai patikslina investicijų projekto techninio vertinimo išvadą, užregistruoja ją Tarybos dokumentų valdymo sistemoje ir išsiunčia susipažinti įmonei.

22. Jeigu Tarybos administracijos valstybės tarnautojas vertindamas investicijų projekto techninį pagrįstumą nustato, kad vadovaujantis Aprašo 38 punkte nurodytais principais pasirinkta investicijų projekto alternatyva nėra techniškai pagrįsta, tačiau tarp pateiktų investicijų projekto alternatyvų yra daugiau alternatyvų, Tarybos administracijos valstybės tarnautojas apie pasirinktą kitą alternatyvą elektroniniu laišku (kontaktais, nurodytais įmonės prašyme) informuoja įmonę, nurodydamas tokio pasirinkimo motyvus, ir nuo šio informavimo per 15 darbo dienų atlieka įmonės pateiktos kitos investicijų projekto alternatyvos, kurios FGDV arba EGDV yra didžiausia, techninį pasirinkimo pagrįstumo vertinimą.

23. Taryba gali įmonei pasiūlyti kitą, galimai konkurencingą pateiktoms alternatyvoms, investicijų projekto įgyvendinimo alternatyvą, nurodydama tokio pasirinkimo motyvus. Šiuo atveju Tarybos administracijos valstybės tarnautojas elektroniniu laišku (kontaktais, nurodytais įmonės prašyme) su įmone suderina siūlomą alternatyvą, o įmonė per 10 darbo dienų nuo šio suderinimo turi pateikti Tarybos pasiūlytos alternatyvos įvertinimą.

24. Jeigu Tarybos administracijos valstybės tarnautojo parengtoje Sąrašu derinamų pasirinktų investicijų projektų techninio vertinimo išvadoje nurodoma, kad investicija nėra techniškai pagrįsta arba iš dalies pagrįsta, siūloma Tarybai derinti Sąrašą mažesne verte, neįtraukiant techniškai nepagrįstos investicijos ar jos dalies. Įmonė per 10 darbo dienų nuo Tarybos dokumentų valdymo sistemoje užregistruotos techninio vertinimo išvados gavimo pateikia Tarybai atitinkamai patikslintą Sąrašo įtakos kainai analizę.

25. Mažesnė vertė, kuria siūloma Tarybai derinti Sąrašą, nustatoma įvertinus tai, ar galėjo būti pasirinkta pigesnė investicija ir ar investicijos atitinka Aprašo 40 ir 41 punktuose taikomas sąlygas.

26. Tais atvejais, kai Tarybos administracijos valstybės tarnautojo parengtoje investicijų projekto techninio vertinimo išvadoje nurodoma, kad pasirinkto objekto ir (ar) įrenginio, dėl kurio derinama investicija, techninė būklė, vadovaujantis Aprašo 37 punkte nurodytais principais ir galiojančiais teisės aktų reikalavimais, vertinama neigiamai arba nėra pateikta informacija, kad būtų galima atlikti techninės būklės vertinimą, šis energetikos objektas ir (ar) įrenginys laikomi neatitinkančiais techninės būklės (priežiūros) reikalavimų, taikomų turtui, todėl jų likutinė vertė neįtraukiama į RAB vadovaujantis Reguliuojamos apskaitos sistemos aprašuose nustatyta tvarka. Taip pat Tarybos administracijos valstybės tarnautojas atlieka šio objekto ir (ar) įrenginio patikrinimą vadovaudamasis Energetikos valstybinės kontrolės ir vartotojų energetikos įrenginių tvarkos aprašu, patvirtinto Tarybos 2024 m. spalio 30 d. nutarimu Nr. O3E-1352 „Dėl Energetikos valstybinės kontrolės ir vartotojų energetikos įrenginių kontrolės tvarkos aprašo patvirtinimo“.

27. Tarybos nutarimo projektas dėl investicijų projekto pagal atitinkamą investicijų derinimo procesą derinimo, derinimo mažesne apimtimi ar nederinimo parengiamas ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo paskutinės informacijos gavimo dienos arba nuo galutinės techninio vertinimo išvados užregistravimo Tarybos dokumentų valdymo sistemoje. Tuo atveju, kai investicijų projekto pasirinkimas pripažįstamas visa apimtimi techniškai nepagrįstu ir (arba) neatitinka Aprašo 10 priede nurodytų finansinio ir ekonominio vertinimo kriterijų ir (arba) pateikti netinkamai užpildyti Aprašo 1–3, 14 ir 15 priedai, atsižvelgiant į bendruosius ir atitinkamam investicijų derinimo procesui taikomus reikalavimus ir (arba) nepateikti visi Aprašo 11–13 prieduose nurodyti dokumentai, atsižvelgiant į bendruosius ir atitinkamam investicijų derinimo procesui taikomus reikalavimus, Tarybos nutarimo projekte pateikiamas siūlymas Tarybai nederinti investicijų projekto.

28. Investicijų projektas gali būti pripažįstamas iš dalies ar visa apimtimi techniškai nepagrįstu jeigu:

28.1. pasirinkti sprendimai neatitinka Aprašo 38 punkte nurodytų reikalavimų;

28.2. įmonė per nustatytą laiką nepateikia Tarybai investicijų projektą pagrindžiančios informacijos, nurodytos Aprašo 11–13 prieduose, atsižvelgiant į bendruosius ir atitinkamam investicijų derinimo procesui taikomus reikalavimus.

29. Nesuderintas investicijas įmonė gali teikti derinti einamaisiais ar vėlesniais kalendoriniais metais pagal atitinkamam investicijų derinimo procesui taikomus reikalavimus. Šiuo atveju įmonė papildomai pateikia:

29.1. Tarybos nutarimo, kuriuo investicija buvo nesuderinta, datą ir numerį;

29.2. informaciją apie tai, kaip buvo ištaisytos Tarybos nutarime ir (ar) investicijų projektų techninio vertinimo išvadoje nurodytos investicijos nederinimo priežastys;

29.3. informaciją apie tai, ar aplinkybės, turėjusios reikšmės ankstesniam vertinimui, pasikeitė (nepasikeitė).

aNTRASIS SKIRSNIS

TECHNINIS INVESTICIJŲ PROJEKTŲ VERTINIMAS

30. Atliekant techninį investicijų projektų vertinimą vertinama:

30.1. Objekto ir (ar) įrenginio, dėl kurio derinama investicija, techninė būklė;

30.2. Techninis investicijų projektų pasirinkimo pagrįstumas.

31. Techninis investicijų projektų vertinimas atliekamas investicijų projektams, teikiamiems derinti pagal investicijų derinimo procesus, nurodytus Aprašo 10.2, 10.3 ir 10.5 papunkčiuose. Investicijų projektams, teikiamiems derinti pagal kitus investicijų derinimo procesus techninis investicijų projektų vertinimas atliekamas jei tą reglamentuoja atitinkami teisės aktai.

32. Atliekant techninį investicijų projektų vertinimą investicijų derinimo procese, nurodytame Aprašo 10.2 papunktyje, iš Sąrašu pateiktų derinti investicijų projektų pasirenkami investicijų projektai, kurių vertė didesnė nei 5 tūkst. Eur ir kurių bendras skaičius (vnt.) turi būti ne didesnis kaip 10 proc. visų Sąrašu pateiktų investicijų projektų (vnt.). Esant poreikiui, techniniam investicijų projektų vertinimui gali būti pasirinkta ir daugiau investicijų projektų.

33. Investicijų projektai, kuriems yra atliekamas techninis investicijų projektų pasirinkimo pagrįstumo vertinimas, turi būti techniškai pagrįsti.

34. Investicijų projektams, kurių kiekvieno vertė yra didesnė nei 5 tūkst. Eur, tačiau neviršija 50 tūkst. Eur, techninis investicijų projektų vertinimas atliekamas supaprastinta tvarka, Tarybai pateikiant šią informaciją:

34.1. Įrenginių amžių;

34.2. Investicijos poreikio pagrindimą, kuriame aprašoma esama situacija, identifikuojamos problemos ir jų sprendimo būtinybė;

34.3. Pasirinkto investicinio sprendimo motyvus;

34.4. Informaciją apie per paskutinius 5 metus vykdytą priežiūrą ir per paskutinius 10 metų atliktas investicijas.

35. Investicijų projektams, kurių vertė ne didesnė kaip 5 tūkst. Eur teikiama Aprašo 34 punkte nurodyta informacija tik Tarybai paprašius. Techniniam investicijų projektų vertinimui, išskyrus investicijų projektus, kurių vertė ne didesnė kaip 5 tūkst. Eur ir Aprašo 34 punkte nurodytus investicijų projektus, pagal atitinkamą investicijų derinimo procesą pateikiama Aprašo 11, 12 arba 13 prieduose nurodyta informacija ir dokumentai.

36. Taryba techninės būklės vertinimą atlieka investicijų projektuose numatytiems energetikos objektams ir (ar) įrenginiams, nurodytiems Elektros energetikos įmonių apskaitos sistemos aprašo 3 priedo II.2.1.1–II.2.1.3, II.2.2.1–II.2.2.5, II.2.3.1–II.2.3.2 eilutėse, Gamtinių dujų įmonių apskaitos sistemos aprašo 3 priedo 2.1.2.1–2.1.2.2, 2.1.2.4, 2.2.1.1–2.2.1.4, 2.2.2.1, 2.2.2.6.1–2.2.2.6.5 eilutėse ir SND metodikos 8 priedo 2.1.2.2, 3.1.1–3.1.3 bei 3.2.1 eilutėse.

37. Atliekant objekto ir (ar) įrenginio, dėl kurio derinama investicija, techninės būklės vertinimą atsižvelgiama į:

37.1. Technologijos nusidėvėjimą, įvertinant faktinį technologijos amžių, naudingo eksploatavimo laikotarpį, funkcijų palaikymą, atnaujinimo galimybes (valdymo, operacinių sistemų, programų ar atsarginių dalių prieinamumas), suderinamumą su ilgalaikiais tinklo plėtros planais;

37.2. Techninę būklę ir patikimumą, įvertinant gedimų dažnį (gedimai, metai), avarijų skaičių ir jų sudėtingumą, neplanuotų atjungimų (prastovų) trukmę, remonto dažnumą, techninės apžiūros ir diagnostikos rezultatus, metines remonto ir priežiūros išlaidas;

37.3. Atitiktį techniniams, saugos ar kitiems teisės aktų reikalavimams, įvertinant atitiktį Europos Sąjungos ir nacionaliniams teisės aktams;

37.4. Įtaką infrastruktūros patikimumui, įvertinant gedimo poveikį tinklų naudotojams (atjungtų tinklų naudotojų skaičius, trukmė), SAIDI, SAIFI rodikliai, atstatymo trukmę, klimato ir ekstremalių sąlygų poveikį, alternatyvių sprendimų (rezervo) buvimas, sisteminę rizika;

37.5. Eksploatacinį ir technologinį efektyvumą, įvertinant technologijos energinį efektyvumą, nuostolius, automatizavimo lygį.

38. Atliekant investicijų projektų pasirinkimo pagrįstumo vertinimą atsižvelgiama į:

38.1. Technines alternatyvas, kai to reikalaujama vadovaujantis Aprašo 15 ir (arba) 63 punktais, įvertinant, ar alternatyvos techniškai įgyvendinamos esamoje infrastruktūroje, ar apima skirtingus intervencijos lygius (remontas, modernizavimas, keitimas), ar atsižvelgiama į rinkos dalyvių, energetikos sistemos esamus ir ateities poreikius;

38.2. Techninį tinkamumą ir funkcionalumą įvertinant, ar sprendimas pašalina nustatytus techninius trūkumas, ar užtikrina reikiamus patikimumo, saugos ir kokybės reikalavimus, koks prognozuojamas tarnavimo laikas, kokia galimybė plėtrai ir modifikacijai, koks suderinamumas su ilgalaikiais tinklo planais, galimybę integruoti naujas technologijas, įtakos tinklų naudotojams apimtis (tinklų naudotojų skaičius, apkrovos), tinklo optimizavimo galimybes;

38.3. Patikimumą ir rizikas įvertinant gedimų tikimybes bei pasekmes (vartotojams, saugai, sistemai), atsparumą klimato ir ekstremalioms sąlygoms, aplinkoje esančius rizikos veiksnius;

38.4. Valdymą ir automatizaciją bei skaitmenizavimą;

38.5. Atitiktį techniniams saugos standartams, kibernetinio saugumo ir kitiems teisės aktams  (avariniai rezervai, fiziniai barjerai, miškingos vietovės ir pan.), paslaugų užtikrinimas kritinei infrastruktūrai;

38.6. Atitiktį Europos Sąjungos ir nacionalinių teisės aktų privalomiesiems reikalavimams, įvertinant šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimo tikslus, energijos vartojimo efektyvumo standartus, aplinkosaugos kriterijus bei kitus įmonei taikomus tvarumo įsipareigojimus;

38.7. Sprendimo gyvavimo ciklo racionalumą, įvertinant investicijų, eksploatacijos ir priežiūros kaštus per visą prognozuojamą tarnavimo laikotarpį;

38.8. Energijos vartojimo efektyvumo didinimo principą, įvertinant energijos vartojimo efektyvumo priemonių taikymo galimybes, jų techninį įgyvendinamumą, suderinamumą su esama infrastruktūra, energijos taupymo ir (ar) apkrovos perskirstymo potencialą, taip pat galimus techninius suvaržymus ir rizikas kai vertinamas Aprašo 63 punkte nurodytas investicijų projektas.

TREČIASIS SKIRSNIS

FINANSINIS IR EKONOMINIS INVESTICIJŲ PROJEKTŲ VERTINIMAS

39. Investicijų projektų finansinis ir ekonominis vertinimas atliekami vadovaujantis Aprašo 10 priede pateiktais vertinimo kriterijais.

40. Investicijų projekto investicijų išlaidas sudaro:

40.1. Investicijų projektu įsigyjamo turto vertė (kaina);

40.2. Kapitalizuotos projektavimo, montavimo, statybos darbų, darbo užmokesčio išlaidos ar kitos tiesiogiai su turto įsigijimu susijusios išlaidos;

40.3. Kita investicijai priskirtina vertė, kurią įmonė pagrindžia Tarybai.

41. Individualiai derinamo investicijų projekto arba Sąrašu derinamų investicijų projektų OPEX pokyčius sudaro:

41.1. Gautinos papildomos pajamos dėl individualiai derinamo investicijų projekto arba Sąrašo sąlygotų padidėjusių teikiamų paslaugų, kurių kainos yra reguliuojamos, apimčių (padidėjusio transportuojamos, tiekiamos, išdujinamos ir (ar) perkraunamos energijos kiekio, pajėgumų ar galios). Pajamos dėl padidėjusių teikiamų paslaugų apimčių apskaičiuojamos kiekvieniems investicijų projektų metams, atitinkamais metais planuojamą paslaugos apimties padidėjimą padauginant iš individualiai derinamo investicijų projekto arba Sąrašo teikimo metu galiojančios atitinkamos paslaugos kainos, kainos viršutinės ribos arba pajamų viršutinės ribos, padalintos iš kiekio ar pajėgumų, vertintų nustatant atitinkamos paslaugos kainas;

41.2. Kitos individualiai derinamu investicijų projektu arba Sąrašu sukurtos pajamos (turto nuoma, turto pardavimas ar kt.), priskiriamos reguliuojamajai veiklai;

41.3. Gamtinių dujų technologinių sąnaudų, SND technologinių sąnaudų ar elektros energijos technologinių sąnaudų ir (ar) kaštų elektros energijai savosioms reikmėms pirkti pokytis dėl investicijų projekto įgyvendinimo. Šių sąnaudų pokytis nustatomas atsižvelgiant į investicijų projekto lemiamą gamtinių dujų kiekių, SND kiekių ar elektros energijos technologinėms reikmėms ir (ar) savosioms reikmėms sunaudojamų elektros energijos kiekių pokytį ir prognozuojamą gamtinių dujų, SND ar elektros energijos pirkimo kainą, nustatomą pagal atitinkamo sektoriaus kainų nustatymo metodikos nuostatas;

41.4. Remonto, priežiūros, eksploatavimo sąnaudų, personalo sąnaudų (išskyrus darbo užmokesčio sąnaudas), administracinių sąnaudų, rinkodaros ir pardavimo sąnaudų, kitų paskirstomų sąnaudų pokytis dėl individualiai derinamo investicijų projekto ar Sąrašo įgyvendinimo. Šių sąnaudų pokyčio skaičiavimai turi būti paremti įmonės sudarytomis sutartimis dėl perkamų paslaugų, rinkoje taikomais šių paslaugų įkainiais, gautais tiekėjų pasiūlymais ar kt. sąnaudų dydį pagrindžiančia informacija ir pateikti Tarybai kartu su investicijų projektu. Taryba, siekdama įsitikinti pateiktos informacijos pagrįstumu, gali įmonės paprašyti pateikti informaciją apie sudarytas sutartis;

41.5. Darbo užmokesčio sąnaudų pokytis dėl individualiai derinamo investicijų projekto ar Sąrašo įgyvendinimo. Darbo užmokesčio sąnaudų pokytis nustatomas atsižvelgiant į įmonės darbuotojų darbo apimčių pokyčius įgyvendinus investicijų projektus ir faktinį darbo užmokestį;

41.6. Nekilnojamojo turto mokesčių sąnaudų padidėjimas už individualiai derinamu investicijų projektu ar Sąrašu sukurtą turtą, kuriam taikomas nekilnojamojo turto mokestis, ir kitos mokesčių sąnaudos, apskaičiuotos vadovaujantis galiojančiais teisės aktais;

41.7. Kitos išlaidos, reikalingos individualiai derinamam investicijų projektui ar Sąrašui įgyvendinti.

42. Kiekvieno investicijų proceso atveju įmonės finansinis pajėgumas turi būti pakankamas. Įmonių finansinis pajėgumas vertinamas pagal Finansinio pajėgumo apraše nustatytus vertinimo kriterijus. Šiuo tikslu, SND įmonės, teikdamos Tarybai derinti investicijų projektą, turi pateikti ataskaitinių metų finansines ataskaitas (balansą, pelno (nuostolių) ataskaitą, pinigų srautų ataskaitą, nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitą, aiškinamąjį raštą) ir audito išvadą, jei metinių finansinių ataskaitų auditas turi būti atliktas pagal teisės aktus, bei užpildytą Finansinio pajėgumo aprašo 2 priede nurodytą formą. SND įmonių finansinio pajėgumo vertinimas mutatis mutandis atliekamas pagal Finansinio pajėgumo aprašo nuostatas, taikomas gamtinių dujų skirstymo operatoriams.

IV skyrius

specialieji Taryboje derinamų INvesticijų reikalavimai pagal kiekvieną investicijų derininimo procesą

PIRMASIS SKIRSNIS

DEŠIMTIES METŲ TINKLO PLĖTROS PLANAS

43. Plano turiniui, atitinkamai, pagal vykdomą energetikos veiklą, taikomi Gamtinių dujų įstatymo 31, 371 ir Elektros energetikos įstatymo 33 bei 391 straipsniuose įtvirtinti reikalavimai. Plane nurodytos investicijos apibrėžia įmonės investavimo strategiją ir patvirtinus Planą privalo būti priskiriamos vienam iš Aprašo 10.2–10.13 papunktyje įtvirtintam investicijų derinimo procesui, bei derinamos pagal atitinkamam investicijų derinimo procesui taikomus reikalavimus.

44. Gamtinių dujų perdavimo sistemos operatorius Plane, be Gamtinių dujų įstatymo 31 straipsnio 2 dalyje nurodytos informacijos, papildomai nurodo:

44.1. dujų apskaitos stotis;

44.2. dujų skirstymo stotis;

44.3. statomas ir planuojamas statyti sistemas, jų ilgius;

44.4. naujus techninius pajėgumus;

44.5. numatomą transportuoti energijos kiekį;

44.6. numatomų investicijų sumas ir metines apimtis.

45. Elektros energijos perdavimo sistemos operatorius Plane, be Elektros energetikos įstatymo 33 straipsnio 2 dalyje nurodytos informacijos, papildomai nurodo (arba lydinčiojoje medžiagoje pateikia argumentuotą paaiškinimą, kodėl tokios informacijos negali pateikti):

45.1. elektros energijos poreikius;

45.2. elektros energetikos sistemoje veikiančių ir planuojamų elektrinių galias;

45.3. statomas ir planuojamas statyti sistemas, jų ilgius, naujus techninius pajėgumus;

45.4. išankstinės perspektyvos investicijas, grindžiamas paklausos prognozėmis, sistemos patikimumo ir efektyvumo kriterijais bei suderintas su skirstymo sistemos operatoriaus planavimo prielaidomis ir išankstinės perspektyvos investicijomis;

45.5. numatomą transportuoti elektros energijos kiekį;

45.6. technologinių nuostolių pokyčius ir kokybės rodiklių pokyčius;

45.7. elektros rinkos ir sistemos balansą;

45.8. numatomų investicijų sumas ir metines apimtis pagal pasirinktas investicijų programas (prioritetus), nurodant numatomus finansavimo šaltinius (išskiriant turtą, kuris finansuojamas LRAIC sumodeliuotomis lėšomis), kitas perdavimo sistemos infrastruktūros dalis.

46. Elektros energijos skirstomųjų tinklų operatorius Plane, be Elektros energetikos įstatymo 391 straipsnio 1 dalyje nurodytos informacijos, papildomai nurodo (arba lydinčiojoje medžiagoje pateikia argumentuotą paaiškinimą, kodėl tokios informacijos negali pateikti):

46.1. elektros energijos poreikius;

46.2. statomas ir planuojamas statyti tinklo sistemas, jų ilgius, naujus techninius pajėgumus, vartotojų ir gamintojų skaičių bei galias;

46.3. vidutiniu ir ilguoju laikotarpiu numatomą poreikį lankstumo paslaugoms atliekant alternatyvių tinklo plėtros sprendimų analizę (lankstumo paslaugos, paklausos atsakas, energijos kaupimo sistemos, pažangios tinklo technologijos), nurodant jų galimybes, sąnaudas ir poveikį tinklo patikimumui;

46.4. išankstinės perspektyvos investicijas kuriomis atsižvelgiama į atsinaujinančiųjų energijos išteklių, vandenilio, elektromobilių plėtros, centralizuoto šilumos tiekimo elektrifikavimo ir kitų paslaugų teikimo galimybes elektros energetikos sistemai, arba pramonės elektrifikavimo diegimą, pateikiant jautrumo, socialinę bei ekonominę sąnaudų ir naudos analizę;

46.5. numatomą paskirstyti elektros energijos kiekį;

46.6. technologinių nuostolių ir kokybės rodiklių pokyčius;

46.7. numatomų investicijų sumas ir metines apimtis, pagal pasirinktas investicijų programas (prioritetus) (nurodant finansavimo šaltinius ir išskiriant turtą, kuris finansuojamas LRAIC sumodeliuotomis lėšomis);

46.8. įtakos kainai (pamečiui) vertinimą, pateikiant įtakos kainai vertinimą dėl investicinių projektų, kurie skirti nudėvėto turto pakeitimui, dėl plėtros projektų ir dėl projektų, kurie yra įtraukti į Valstybės strateginių projektų sąrašą. Įtakos kainai vertinimas pateikiamas ne nominaliais skaičiais, o realiais skaičiais (t. y. nevertinant prognozuojamos infliacijos, BVP augimo);

47. Plane investicijų projektams, atitinkantiems Aprašo 63 punkto reikalavimus, pateikiama sąnaudų ir naudos analizė, atlikta pagal operatoriaus naudojamą sąnaudų ir naudos atlikimo tvarką, atitinkančią 2023 m. rugsėjo 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvos (ES) 2023/1791 dėl energijos vartojimo efektyvumo, kuria iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2023/955 nuostatas, kurioje įvertinamos alternatyvos ir atsižvelgiama į platesnę energijos vartojimo efektyvumo sprendimų naudą, paklausos lankstumą ir prie klimato kaitos švelninimo prisidedančias investicijas į turtą.

48. Teikiant Planą Tarybai kartu pateikiama ir numatomų investicijų pagal pasirinktas investicijų programas (prioritetus) palygimas su ankstesniu Planu, pateikiant jų pasikeitimo dydį, terminus bei paaiškinimus dėl atsiradusių pasikeitimų. Taip pat nurodant ankstesnio Plano investicijas, kurios buvo įgyvendintos ir investicijas, kurių įgyvendinimo buvo atsisakyta pateikiant paaiškinimus dėl atsisakymo.

ANTRASIS SKIRSNIS

SĄRAŠAS

49. Sąrašas yra įmonių parengtas dokumentas, kuriame nurodyti vienerių ar kelerių metų investicijų projektai su konkrečiu pagal vienodus turto vienetus ir Aprašo 59 punkte nurodytas kategorijas sugrupuotu objektų sąrašu bei nurodytais investicijų projektams įgyvendinti reikalingais finansavimo šaltiniais.

50. Investicijų projektai gali būti sudedami ir teikiami derinti viena eilute, kai jų suminė vertė neviršija 50 tūkst. Eur.

51. Įmonė, teikdama prašymą derinti Sąrašu derinamus investicijų projektus, pateikia Aprašo 12 priede nurodytą informaciją. Aprašo 12 priede nurodyta informacija, skirta techniniam investicijų projektų vertinimui atlikti teikiama dėl investicijų projektų, kurių kiekvieno vertė viršija 50 tūkst. Eur, po Tarybos pateiktos informacijos apie techniniam vertinimui pasirinktus investicijų projektus. Jei įmonė veikia elektros energetikos sektoriuje, taip pat pateikia ir Aprašo 1 priede nurodytą informaciją. Jei įmonė veikia gamtinių dujų sektoriuje, taip pat pateikia ir Aprašo 2 priede arba Aprašo 3 priede nurodytą informaciją.

52. Sąrašui taikomi Aprašo III skyriuje įtvirtinti reikalavimai.

53. Papildomai Sąrašo turiniui taikomi šie reikalavimai:

53.1.  Derinami investicijų projektai, kurių kiekvieno vertė yra mažesnė nei investicijų projektų, nurodytų IV skyriaus trečiajame skirsnyje, ir SND įmonių atliekamos investicijos dėl naujų vartotojo dujų sistemų prijungimo prie centralizuotai tiekiamų SND tiekimo sistemos;

53.2.  Sąrašas Tarybai teikiamas derinti kartą per metus iki kiekvienų kalendorinių metų kovo 1 d., išskyrus perdavimo sistemos operatorių Sąrašus, kurie teikiami Tarybai derinti iki kiekvienų kalendorinių metų liepos 1 d. Įmonės turi teisę metų eigoje atskiru Sąrašu teikti derinti investicijų projektus, dėl kurių siekia gauti subsidijas, dotacijas ar joms prilygintas lėšas pagal konkrečios finansavimo priemonės kvietimą, šiuo atveju gali būti teikiami planuojami įgyvendinti vienerių ar kelerių metų investicijų projektai;

53.3.  Sąrašu gali būti teikiami derinti tiek per vienerius kalendorinius metus, tiek per kelis kalendorinius metus atliekami investicijų projektai, t. y. Sąrašu derinamas visas investicijų projektas ir tik visa suminė investicijų projekto vertė. Tokiu atveju įmonė pagal Aprašo 1–3 priedus nurodo kiekvienais investicijų įgyvendinimo metais patirtas ar planuojamas patirti investicijų išlaidas;

53.4.  Įmonė investicijų projektus ir (arba) investicijų projektų vertes, kurie apima kelis reguliuojamos veiklos sektorius, vadovaudamasi  Reguliuojamos apskaitos sistemos  apraše nustatyta tvarka, privalo atskirti ir priskirti atitinkamam reguliuojamos veiklos sektoriui. Tokiu atveju įmonė sudaro ir teikia derinti atskirą investicijų Sąrašą kiekvienam reguliuojamos veiklos sektoriui.

53.5.  Atliekant Sąrašo įtakos kainai vertinimą parodoma Sąrašą sudarančių investicijų projektų įtaka reguliuojamų pajamų ir (ar) kainų viršutinėms riboms ir (ar) reguliuojamoms kainoms, kuri vertinama tokia tvarka:

53.5.1. Sąrašą sudarančių investicijų projektų vertė yra paskirstoma Reguliuojamos apskaitos sistemos aprašo 3 priede nustatytoms turto grupėms;

53.5.2. Sąrašą sudarančių investicijų projektų vertė paskirstoma reguliuojamos veiklos verslo vienetams ir (arba) paslaugoms.

53.6. Kai Sąrašu teikiami derinti investicijų projektai teikiami atskirais projektais ar eilutėmis, tačiau yra tarpusavyje susiję ir faktiškai sudaro vieną investicijų projektą (skirtą tam pačiam objektui, procesui ar problemai spręsti), įmonė privalo pateikti informaciją apie šių investicijų tarpusavio ryšį. Investicijų projektų vertinimo metu nustačius, kad pateiktos investicijos faktiškai sudaro vieną investicijų projektą, Taryba turi teisę vertinti tokias investicijas kaip vieną projektą ir (ar) pareikalauti įmonės pateikti derinti šiuos Sąrašo investicijų projektus pagal Aprašo IV skyriaus Trečiojo skirsnio reikalavimus.

53.7. Sąrašas po pateikimo Tarybai negali būti keičiamas arba papildomas, išskyrus atvejus, kai Taryba kreipiasi dėl Sąrašo patikslinimo.

53.8. Į einamųjų kalendorinių metų Sąrašą neįtrauktas investicijas, išskyrus investicijas, dėl kurių siekiama gauti subsidijas, dotacijas ar joms prilygintas lėšas pagal konkrečios finansavimo priemonės kvietimą, įmonė gali teikti derinti įtraukdama šias investicijas į teikiamą Tarybai derinti kitų ar vėlesnių kalendorinių metų Sąrašą. Investicijas, dėl kurių siekiama gauti subsidijas, dotacijas ar joms prilygintas lėšas pagal konkrečios finansavimo priemonės kvietimą, įmonės gali teikti derinti atskiru Sąrašu metų eigoje.

54. Sąrašu suderintų investicijų projektų, išskyrus Aprašo 26 punkte nurodytus investicijų projektus, vertė į RAB įtraukiama atitinkame Reguliuojamos apskaitos sistemos apraše nustatyta tvarka, t. y. faktiškai įgyvendinus investicijų projektą verte, ne didesne nei suderinta investicijų projekto vertė, įvertinus Aprašo 55 punkte numatytą leidžiamą nuokrypį.

55. Jeigu Sąrašu derinamo investicijų projekto reguliuojamiems verslo vienetams leidžiama priskirti vertė viršijama daugiau nei 10 proc. šio investicijų projekto suderintos vertės, tokie Sąrašu derinami investicijų projektai turi būti pateikti pakartotinai derinti Tarybai su kitų metų Sąrašu (jei įmonė siekia, kad ši vertė būtų įtraukta į RAB). Jeigu Sąrašu derinamo investicijų projekto reguliuojamiems verslo vienetams leidžiama priskirti vertė neviršijama daugiau nei 10 proc. šio investicijų projekto suderintos vertės – tokie investicijų projektai neturi būti pateikti derinti pakartotinai ir jie gali būti įtraukiami į RAB faktine verte.

56.  Jeigu investicijų projekto, teikiamo perderinti pagal Aprašo 55 punktą, faktinė vertė skiriasi nuo suderintos vertės dėl pasirinkto kito techninio ar ekonominio sprendimo, įmonė turi pagrįsti, kodėl buvo pasirinktas būtent toks sprendimas ir nurodyti, ar šis sprendimas užtikrina, kad bus pasiekti investicijų projekto tikslai.

57. Kartu su Sąrašu įmonė pateikia bendrą laisvos formos paaiškinimą apie daugiau kaip vienerius metus vėluojamus atlikti ir (ar) numatomus nebevykdyti investicijų projektus, vėlavimo ir (ar) nevykdymo priežastis bei galimas to reikšmingas pasekmes vykdomai reguliuojamajai veiklai. Jeigu investicijų projektas pradedamas įgyvendinti vėliau nei numatyta Tarybos nutarimu dėl investicijų projekto derinimo, investicijų projektas nėra derinamas pakartotinai, išskyrus Aprašo 55 punkte numatytus atvejus, kai investicijų projektas yra baigtas įgyvendinti.

58. Taryba, atsižvelgdama į Sąrašu derinamo investicijų projekto svarbą visai sistemai, investicijų projekto paskirtį ir objektą, į kurį investuojama, turi teisę pareikalauti įmonės pateikti derinti atskirus Sąrašo investicijų projektus pagal Aprašo IV skyriaus Trečiojo skirsnio reikalavimus.

TREČIASIS SKIRSNIS

INDIVIDUALIAI DERINAMAS INVESTICIJŲ PROJEKTAS

Investicijų projektų kategorijos ir bendrieji reikalavimai individualiai derinamiems investicijų projektams

59. Individualiai derinti teikiami šie investicijų projektai:

59.1.  Gamtinių dujų įmonių investicijų projektai, kurių vertė:

59.1.1. perdavimo sistemos operatorius, suskystintų gamtinių dujų terminalo (toliau – SGDT) operatoriaus ir skirstymo sistemos operatoriaus (toliau – SSO), aptarnaujančio 100 tūkst. ir daugiau vartotojų, ne mažesnė nei 3 mln. Eur;

59.1.2. gamtinių dujų SSO, aptarnaujančio mažiau nei 100 tūkst. vartotojų, ne mažesnė nei 225 tūkst. Eur;

59.2.  SND įmonių, ne mažesnė nei 225 tūkst. Eur, išskyrus SND įmonės atliekamas investicijas dėl naujų vartotojo dujų sistemų prijungimo prie centralizuotai tiekiamų SND tiekimo sistemos;

59.3.  Elektros energetikos įmonių teikiami investicijų projektai, kurių reguliuojamai veiklai priskiriama vertė:

59.3.1. ne mažesnė nei 5 mln. Eur (elektros energijos perdavimo sistemos operatoriaus teikiamų derinti investicijų atveju);

59.3.2. ne mažesnė nei 3 mln. Eur (elektros skirstomųjų tinklų operatoriaus teikiamų derinti investicijų atveju);

59.3.3. ne mažesnė nei 3 mln. Eur (kitų elektros energetikos įmonių teikiamų derinti investicijų atveju).

60. Įmonė, teikdama prašymą derinti individualiai derinamą investicijų projektą, pateikia Aprašo 11 priede nurodytą informaciją. Jei įmonė veikia elektros energetikos sektoriuje, taip pat pateikia ir Aprašo 14 ir 15 prieduose nurodytą informaciją.

61. Individualiai derinamam investicijų projektui taikomi šio skirsnio ir Aprašo III skyriuje įtvirtinti reikalavimai.

62. Įmonė, teikdama derinti investicijų projektą, nurodo kategoriją, kuriai priskiriamas investicijų projektas. Taryboje derinami investicijų projektai skirstomi į šias kategorijas pagal investicijų projekto tikslą:

62.1.  Investicijų projektai, skirti įmonės turto funkcionavimui ir efektyviai veiklai užtikrinti – šiai kategorijai priskiriami investicijų projektai, kuriais siekiama užtikrinti esamo tinklo vientisumą ir efektyvumą (pvz., tinklo saugumo ir patikimumo investicijų projektai, investicijų projektai, kuriais siekiama mažinti technologinius nuostolius, sistemos modernizavimo projektai, užtikrinantys patikimesnį tinklo valdymą ir kt.);

62.2.  Investicijų projektai, susiję su tiekimo saugumu ir diversifikavimu, energetikos sistemos atsparumo didinimu, terorizmo ir (ar) hibridinių grėsmių prevencija – šiai kategorijai priskiriami investicijų projektai, kuriais siekiama padindinti elektros energijos ir (ar) dujų tiekimo saugumą, t. y. sušvelninti arba panaikinti neigiamą poveikį elektros energijos ir (ar) dujų tiekimui dėl išorinio tiekimo sutrikimo arba staigaus paklausos padidėjimo (pvz., pajėgumų didinimas, naujos infrastruktūros statyba ir kt.) arba trečiųjų šalių neigiamo poveikio infrastruktūrai, energijos srautams ir (arba) operatoriaus pajamoms ir išlaidoms;

62.3.  Investicijų projektai, susiję su sistemos plėtra dėl transportuotino energijos kiekio ir (ar) apimties pokyčių – šiai kategorijai priskiriami investicijų projektai, kuriais siekiama plėtoti tinklą, siekiant patenkinti pasikeitusią numatomą vidaus paklausą ateityje arba transportuoti elektros energijos ir (ar) dujų srautus į kitas rinkas (pvz., naujų energetikos įrenginių prijungimo prie tinklų investicijų projektai, nedujofikuotų teritorijų dujofikavimo investicijų projektai);

62.4.  Investicijų projektai, įgyvendinami vykdant teisės aktų reikalavimus – šiai kategorijai priskiriami investicijų projektai, kuriuos būtina įgyvendinti siekiant atitikti Europos sąjungos ir (ar) Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytus reikalavimus, susijusius su techniniais, teisiniais, nacionalinio ir kibernetinio saugumo, gamtosauginiais, tvarumo ir kitais aspektais ir kurių įgyvendinimas yra privalomas įmonei.

63. Nepriklausomai nuo investicijų projekto kategorijos, investicijų projektui, kurio vertė didesnė kaip 100 milijonų eurų, ir kuris turi įtakos energijos suvartojimui ir (ar) energijos vartojimo efektyvumui, be Aprašo 15 punkte nurodytų alternatyvų, papildomai privalo būti vertinamos energijos vartojimo efektyvumo didinimo alternatyvos bei nurodomos Aprašo 91.7 papunktyje nurodytos naudos. Tais atvejais, kai investicijų projektai yra teikiami ar planuojami teikti atskirais projektais (etapais), tačiau yra tarpusavyje susiję ir faktiškai sudaro vieną investicijų projektą (skirtą tam pačiam objektui, procesui ar problemai spręsti), vertinant investicijų projektų vertę atsižvelgiama į bendrą visų atskirų projektų (etapų) investicijų vertę.

64. Įmonė, teikdama derinti Aprašo 63 punkte nurodytą investicijų projektą, kartu su investicijų projektu privalo pateikti sąnaudų ir naudos analizę, atliekamą vadovaujantis Aprašo šio skirsnio  poskirsnyje „Ekonominė analizė“ nustatyta tvarka.

65. Energijos vartojimo didinimo investicijų projekto alternatyva turi būti pasirenkama ir įgyvendinama tik tuo atveju, jei atlikta sąnaudų ir naudos analizė parodo, jog šis projektas yra ekonomiškai efektyvesnis lyginant su kitomis alternatyvomis.

66. Aprašo 63 punkte nurodytas investicijų projektas su Taryba privalo būti derinami prieš prasidedant jų įgyvendinimui.

67. Įmonės, išskyrus perdavimo sistemos operatorių, iki kiekvienų kalendorinių metų kovo 1 d., pateikia Tarybai Investicijų įgyvendinimo ataskaitą (Aprašo 4–6 priedai), kurioje nurodomi visi su Taryba Sąrašu ir individualiai suderinti, bet dar nebaigti įgyvendinti arba nuo Investicijų įgyvendinimo ataskaitos praėjusiais metais pateikimo dienos baigti įgyvendinti investicijų projektai. Perdavimo sistemos operatorius Investicijų įgyvendinimo ataskaitą (Aprašo 4–6 priedai) Tarybai pateikia iki kiekvienų kalendorinių metų liepos 1 d.

Finansinė analizė

68. Finansinė analizė atliekama taikant pinigų srautų metodą. Analizuojamas tik dėl investicijų projekto įgyvendinimo atsirandantis pajamų ir išlaidų pokytis arba veiklos pajamos ir išlaidos absoliučiais skaičiais. Apskaičiuojant finansinius rodiklius, investicijų projekto išlaidos (investicijos, OPEX ir kt.) suprantamos kaip neigiami pinigų srautai, o projekto veiklos pajamos, finansavimo lėšos, už kurias sukurta ilgalaikio turto vienetų vertės dalis nėra įtraukiama į RAB pagal Reguliuojamos apskaitos aprašus (Europos Sąjungos fondų lėšos, dotacijos, subsidijos ar joms prilygintos lėšos, asmenų sumokėtos lėšomis už prijungimą prie operatoriaus sistemos ar tinklų ir kt.) ir OPEX sutaupymai – kaip teigiami pinigų srautai.

69. Individualiai derinamame investicijų projekte investicijos, pajamos ir OPEX nurodomos be pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM), išskyrus atvejus, kai įmonė neturi galimybės susigrąžinti PVM pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo nuostatas.

70. Jeigu individualiai derinamame investicijų projektu sukurto turto naudingo tarnavimo laikotarpis yra ilgesnis už investicijų projekto ataskaitinį laikotarpį, į individualiai derinamo investicijų projekto pinigų srautus yra įtraukiama šio turto likutinė vertė ataskaitinio laikotarpio pabaigoje. Likutinė vertė nustatoma skaičiuojant turto ekonominį nusidėvėjimą individualiai derinamo investicijų projekto ataskaitiniu laikotarpiu, iš investicijų projektu sukurto į RAB įtraukiamo turto vertės atimant pagal Reguliuojamos apskaitos sistemos aprašuose nustatytus principus reguliuojamoms veikloms priskirtą šio turto nusidėvėjimą, sukauptą per investicijų projekto laikotarpį. Jeigu įgyvendinant individualiai derinamą investicijų projektą yra atliekama rekonstrukcija arba remontas, dėl kurių padidėja rekonstruojamo ar remontuojamo turto vertė, toks rekonstruotas ar suremontuotas turtas, kurio vertė padidėja, yra laikomas įgyvendinant investicijų projektą sukurtu turtu ir į jo padidėjusią vertę turi būti atsižvelgiama nustatant turto likutinę vertę, išskyrus atvejus, nurodytus Aprašo 26 punkte.

71. Individualiai derinamo investicijų projekto investicijų, pajamų ir veiklos išlaidų pokyčiai nustatomi pagal Aprašo 11 priede nustatytus reikalavimus.

72. Į individualiai derinamo investicijų projekto veiklos išlaidas yra įtraukiamos pakartotinės investicijos (reinvesticijos), skirtos iki ataskaitinio laikotarpio pabaigos techniškai susidėvėjusioms įgyvendinant projektą sukurto turto dalims pakeisti. Reinvesticijų vertė nėra įtraukiama į derinamą investicijų projekto vertę, tačiau jos teikiamos derinti Tarybai Sąrašu, nepriklausomai nuo reinvesticijų vertės tik tuo atveju, kai reinvesticijos yra numatytos investicijų projekte.

73. Prie investicijų projekto pajamų priskiriamos tik tos pajamos, kurios yra susijusios su investicijų projektu sukurto turto naudojimu ir reguliuojamosiomis veiklomis, t. y. į investicijų projekto pajamas įtraukiamos tik investicijų projektui tenkančios veiklos pajamos, o ne visos įmonės pajamos. Netesybos, baudos ar kitos projekto vykdytojo iš trečiųjų šalių gautos pajamos dėl sutarčių nevykdymo ar kitų priežasčių nėra priskiriamos investicijų projekto pajamoms. Investicijų projekto pajamomis taip pat nėra laikomos iš privačių ir viešųjų lėšų šaltinių gaunamos įplaukos, pervedimai, subsidijos, dotacijos ar joms prilygintos lėšos ar kiti pinigų srautai, kurie atsiranda ne iš reguliuojamų kainų paslaugų teikimo.

74. Prie investicijų projekto veiklos išlaidų priskiriamos tik tos išlaidos, kurios yra susijusios su investicijų projekto įgyvendinimo metu sukurto turto eksploatavimu ir su investicijų projekto pajamomis, t. y. į investicijų projekto veiklos išlaidas įtraukiamos tik investicijų projektui tenkančios išlaidos, o ne visos įmonės veiklos išlaidos. Nepiniginiai apskaitos straipsniai (pvz., investicijų projektu sukurto turto nusidėvėjimo sąnaudos) ir paskolų palūkanų išlaidos nėra įtraukiamos į investicijų projekto pinigų srautus.

75. Veiklos pajamų ir išlaidų pokyčių, sąlygotų investicijų projekto, skaičiavimų prielaidos turi būti detaliai aprašytos.

76. Atliekant finansinę analizę:

76.1.  Projekto diskontuotų grynųjų pinigų srautų pagrindu skaičiuojamas projekto atsipirkimo laikotarpis;

76.2.  Investicijos, pajamos ir išlaidos vertinamos be infliacijos poveikio;

76.3.  Investicijų projekto veiklos išlaidos nurodomos pamečiui, pagal numatomą jų patyrimo datą.

77. Finansinei analizei parengiama individualiai derinamo investicijų projekto pinigų srautų prognozė ir suskaičiuojama finansinė grynoji dabartinė vertė (FGDV), kuri yra diskontuoto pinigų srauto (investicijų, investicijų reguliuojamosios likutinės vertės, finansavimo lėšų, už kurias sukurta ilgalaikio turto vienetų vertės dalis nėra įtraukiama į RAB pagal Reguliuojamos apskaitos aprašus, pajamų ir veiklos sąnaudų grynasis pinigų srautas) per investicijų projekto ataskaitinį laikotarpį suma, kuri parodo, kaip investicijų projekto grynųjų veiklos pajamų srautas per investicijų projekto ataskaitinį laikotarpį, skaičiuojant šios dienos pinigų verte, padengia investicijas.

78. Skaičiuojant individualiai derinamo investicijų projekto finansinius rodiklius, pinigų vertė laike nustatoma taikant diskonto normą. Atliekant finansinę analizę naudojama diskonto norma yra lygi Tarybos nustatytų įmonės kainų ir (ar) pajamų viršutinėms riboms apskaičiuoti naudotai investicijų grąžos normai (WACC). Izoliuoto elektros energetikos sistemos darbo paslaugai priskiriamų investicijų finansinei analizei naudojama diskonto norma yra lygi elektros energijos sisteminių paslaugų kainų ir (ar) pajamų viršutinėms riboms apskaičiuoti naudojamai investicijų grąžos normai (WACC).

79. Investicijų projektui, kurio tikslas yra šiltnamio efektą sukeliančias dujas išskiriančių elektros ir (arba) dujų perdavimo ir (arba) skirstymo tinklo elementų ir (arba) suskystintų gamtinių dujų saugojimo ir (arba) pakartotinio dujinimo infrastruktūros elementų ir (arba) sisteminių paslaugų infrastruktūros elementų (toliau – Tinklo elementai) keitimas į šiltnamio efektą sukeliančių dujų neišskiriančius („nulinės emisijos“) elektros ir (arba) dujų perdavimo ir (arba) skirstymo tinklo elementus ir (arba) suskystintų gamtinių dujų saugojimo ir (arba) pakartotinio dujinimo infrastruktūros elementus ir (arba) elektros tinklo sisteminių paslaugų infrastruktūros elementus, gali būti skiriamas 1 proc. punkto WACC priedas 5 metų laikotarpiui, jeigu projektas atitinka šias sąlygas:

79.1.  Yra keičiami šiltnamio efektą sukeliančias dujas išskiriantys Tinklo elementai į šiltnamio efektą sukeliančių dujų neišskiriančius („nulinės emisijos“) Tinklo elementus.

79.2.  Yra įsigyjami nauji ar tinklo atnaujinimo (modernizavimo) metu įrengiami šiltnamio efektą sukeliančių dujų neišskiriantys („nulinės emisijos“) Tinklo elementai, nors lygiavertė investicijų projekto alternatyva yra šiltnamio efektą sukeliančias dujas išskiriantys Tinklo elementai.

79.3.  Ne mažiau kaip 50 procentų investicijų projekto vertės sudaro šiltnamio efektą sukeliančių dujų neišskiriantys („nulinės emisijos“) Tinklo elementai.

79.4.  Investicijų projektui neskiriamos kitos Tarybos teisės aktuose nustatytos skatinimo priemonės.

79.5.  Investicijų projektas atitinka atitinkamam Aprašo 10 punkte nurodytam investicijų derinimo procesui Apraše nustatytus techninius, finansinius, ekonominius ir privalomos pateikti informacijos reikalavimus.

80. Investicijų projektui, kuriuo vystoma energetikos sektoriaus infrastruktūra ir dėl didėjančio sistemos išnaudojimo kuriama finansinė nauda infrastruktūros sistemos naudotojams, 5 metų laikotarpiui gali būti skiriamas investicijų grąžos normos priedas, kuris lygus pusei vidutinės metinės nustatytos finansinės naudos, bet ne didesnis nei 2 procentiniai punktai. Investicijų grąžos normos priedas gali būti peržiūrimas ir koreguojamas, kai suderintos investicijos įgyvendinimo prielaidos pasikeičia ir nebelieka arba reikšmingai sumažėja infrastruktūros sistemos naudotojų finansinė nauda. Investicijų grąžos normos priedas neskiriamas investicijų projektui, jeigu yra skiriamos kitos Tarybos teisės aktuose nustatytos skatinimo priemonės.

81. FGDV skaičiuojama pagal (1) formulę:

(1)

čia:

CFt – t-aisiais metais įmonės patiriami investicijų projekto pinigų srautai, numatyti Aprašo 68 punkte, Eur;

D – diskonto norma, lygi Aprašo 78 punkte nurodytai diskonto normai, proc.;

t – metų skaičius nuo investicijų įgyvendinimo pradžios iki ataskaitinio laikotarpio pabaigos.

82. Finansinė vidinė grąžos norma (toliau – FVGN) – tai diskonto norma, kuriai esant diskontuotų investicijų vertė lygi diskontuotai grynųjų pinigų srautų vertei, t. y. diskonto norma, kurią pritaikius FGDV lygi nuliui. FGDV skaičiuojama pagal formulę: (2) formulę:

čia:

CFt – t-aisiais metais įmonės patiriami investicijų projekto pinigų srautai, numatyti Aprašo 68 punkte, Eur;

t – metų skaičius nuo investicijų įgyvendinimo pradžios iki ataskaitinio laikotarpio pabaigos.

Ekonominė analizė

83. Ekonominė analizė atliekama taikant sąnaudų ir naudos analizės metodą, kurio esmė – investicijų projektui įgyvendinti reikalingų sąnaudų palyginimas su investicijų sukuriama ekonomine–socialine nauda. Tarybai teikiamų derinti individualiai derinamų investicijų projektų sąnaudų ir naudos analizės rezultatai turi būti išreikšti pinigine verte, o prielaidos turi būti parinktos remiantis patikrintais ir patikimais duomenimis (įskaitant, bet neapsiribojant kitų šalių patirtimi, gamintojų rekomendacijomis, techninėmis specifikacijomis ir kt.).

84. Grynoji investicijos nauda suprantama kaip investicijos generuojamų diskontuotų finansinių, ekonominių–socialinių ir kitų naudų bei sąnaudų skirtumas per investicijų projekto ataskaitinį laikotarpį.

85. Vertinamos ekonominės–socialinės naudos turi būti išreiškiamos pinigine išraiška. Piniginės išraiškos skaičiavimas turi būti pagrįstas naujausiais informacijos šaltiniais. Įmonė, pateikdama apskaičiuotas naudų vertes, turi nurodyti ir pateikti Tarybai skaičiavimuose naudotus duomenis.

86. Atliekant ekonominę analizę suskaičiuojamas ekonominės naudos ir išlaidų santykis (toliau – ENIS), atskleidžiantis, kiek kartų investicijų projektu sukuriama ekonominė nauda viršija jam įgyvendinti reikalingas ekonomines išlaidas, ir EGDV, kuri yra diskontuotų investicijų, veiklos išlaidų, išreikštų šešėlinėmis (ekonominėmis) kainomis, bei ekonominių–socialinių naudų (žalų), numatytų Aprašo 91 punkte, grynoji vertė, parodanti projekto naudą visuomenei, skaičiuojant šios dienos pinigų verte.

87. ENIS apskaičiuojama pagal (3) formulę:

; (3)

čia:

Rt – projekto generuojama ekonominė–socialinė nauda t-aisiais metais, nustatyta pagal Aprašo 90 punktą, Eur;

Ct – projekto patiriamos sąnaudos t-aisiais metais, nustatytos pagal Aprašo 90 punktą, Eur;

k – diskonto norma, lygi Aprašo 89 punkte nurodytai diskonto normai, proc.;

t – metų skaičius nuo investicijų įgyvendinimo pradžios iki ataskaitinio laikotarpio pabaigos.

88. EGDV apskaičiuojama pagal (4) formulę:

; (4)

čia:

Rt – projekto generuojama ekonominė–socialinė nauda t-aisiais metais, nustatyta pagal Aprašo 90 punktą, Eur;

Ct – projekto patiriamos sąnaudos t-aisiais metais, nustatytos pagal Aprašo 90 punktą, Eur;

k – diskonto norma, lygi Aprašo 89 punkte nurodytai diskonto normai, proc.;

t – metų skaičius nuo investicijų įgyvendinimo pradžios iki ataskaitinio laikotarpio pabaigos.

89. Socialiniams–ekonominiams rodikliams (ENIS, EGDV) apskaičiuoti naudojama socialinė diskonto norma (toliau – SDN). SDN parodo naudą, kurią visuomenė tikisi gauti, jei atsisakytų vartojimo šiandien ir vartotų ateityje. Ekonominėje analizėje taikoma 5 proc. SDN.

90. Atliekant ekonominį vertinimą, į naudų ir žalų srautą yra įtraukiami finansinės analizės pinigų srautai, išskyrus pajamas, finansavimo lėšas bei mokesčių sąnaudas, ir papildomos ne finansinės naudos pagal Aprašo 91 punkte pateiktą naudų sąrašą. Daroma prielaida, kad finansinių sąnaudų ir sutaupymų pokyčių konversijos koeficientas į šešėlines kainas yra lygus vienetui, t. y. finansinės sąnaudos ir sutaupymai į ekonominę analizę įtraukiami tokiomis pat vertėmis kaip ir finansinėje analizėje.

91. Vertinamos investicijų galimos naudos:

91.1.  Tiekimo saugumo lygio padidinimas vidaus perdavimo ar skirstymo sistemose, vertinamas kaip potencialių nuostolių vartotojams sumažinimas, kai dėl investicijų neįgyvendinimo būtų nutrauktas energijos tiekimas. Naudos dydis nustatomas įvertinus šias prielaidas:

91.1.1. energijos tiekimo patikimumo padidėjimo vertė taikytina tik papildomam dėl projekto įgyvendinimo patiektos energijos kiekiui arba išvengto patiektos energijos sumažėjimo kiekiui, lyginant su situacija be investicijų projekto įgyvendinimo, kuriai esant energijos tiekimo sutrikimų atvejų skaičius ir šių sutrikimų trukmė būtų didesni;

91.1.2. tiekimo sutrikimų tikimybė ir trukmė, nustatoma pagal įvykusių sutrikimų istorinius penkerių metų duomenis tinklo atkarpoje, į kurią investuojama. Dujų įmonių tiekimo sutrikimų tikimybė ir trukmė gali būti nustatoma ir darant prielaidą, kad dujų tiekimas nutrūksta šaltuoju periodu ir trunka nuo 14 dienų iki mėnesio. Statistinė dujų tiekimo nutrūkimo tikimybė nustatoma remiantis Europos dujotiekio avarijų duomenų grupės (angl. European Gas Pipeline Incident Data Group) surinktais statistiniais duomenimis, nustatytos dujotiekio vamzdyno avarijų dažniai, priežastys ir keliama rizika aplinkai, ekspertiniu vertinimu ir kitais patikimais informacijos šaltiniais;

91.1.3. piniginis įvertis gali būti nustatomas remiantis VŠĮ „Centrinė projektų valdymo agentūra“ (toliau – CPVA) parengtos Investicijų projektų, kuriems siekiama gauti finansavimą iš Europos Sąjungos struktūrinės paramos ir (ar) valstybės biudžeto lėšų, rengimo metodikos, patvirtintos CPVA direktoriaus 2014 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 2014/8-337, galiojančios redakcijos (toliau – CPVA metodika) 10 priede pateiktais konversijos koeficientais arba kitais patikimais informacijos šaltiniais. Elektros energetikos įmonių atveju, kai taikoma, naudojama prarastos apkrovos vertė, patvirtinta vadovaujantis 2019 m. birželio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 2019/943 dėl elektros energijos vidaus rinkos 11 straipsnio 1 dalimi;

91.2.  Aplinkos taršos mažinimas, įgyvendinus investiciją bei neįgyvendinus investicijos. Aplinką teršiančių dalelių sumažėjimo piniginė vertė gali būti nustatoma pagal CPVA metodikos 10 priede pateiktus konversijos koeficientus, CO2 rinkos kainą arba alternatyvią anglies socialinę kainą (pvz., apyvartinių taršos leidimų kainą), naudojant kitų teršalų (azoto oksido, sieros dioksido ir kt. teršalų) socialinę kainą;

91.3.  Esant atitinkamai paklausai, papildomų pajėgumų perdavimo ar (ir) skirstymo sistemoje sukūrimas komerciniais ar galutinio vartojimo tikslais, vertinamas kaip vartotojų išlaidų skirtumas dėl sumažėjusios transportavimo kainos įgyvendinus investiciją bei neįgyvendinus investicijos;

91.4.  Išvengtas gamtinių dujų ar elektros energijos paklausos sumažėjimas, vertinamas kaip vartotojų išlaidų skirtumas dėl sumažėjusios transportavimo ir (ar) energijos kainos įgyvendinus investiciją bei neįgyvendinus investicijos;

91.5.  Nauda dėl šalies ir Baltijos jūros regiono integracijos į bendrą Europos Sąjungos gamtinių dujų ar elektros energijos rinką, vertinama kaip vartotojų išlaidų skirtumas dėl sumažėjusio transportavimo ir (ar) energijos kainos įgyvendinus investiciją bei neįgyvendinus investicijos;

91.6.  Vidaus konkurencijos didinimas, vertinamas kaip vartotojų išlaidų skirtumas dėl padidėjusio konkurencijos lygio vidaus gamtinių dujų ar elektros energijos rinkoje įgyvendinus investiciją bei neįgyvendinus investicijos;

91.7.  Įmonės gali nurodyti 2024 m. liepos 29 d. Komisijos rekomendacijų ES 2024/2143, kuriomis dėl principo „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“ nustatomos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2023/1791 3 straipsnio aiškinimo gairės, 4–6 lentelėse nurodytą ar kitą naudą ją tinkamai pagrindžiant.

92. Jei investicijų atitinkamų naudų, nurodytų Aprašo 91 punkte, dydis priklauso nuo kitų investicijų įgyvendinimo, šios naudos turi būti suskaičiuotos ir pateiktos kiekvienu galimu atveju.

93. Aprašo 63 punkte nurodytam investicijų projektui atliekamoje sąnaudų ir naudos analizėje taip pat turi būti:

93.1. identifikuojamos pažeidžiamų elektros energijos vartotojų ir (ar) mažas pajamas gaunančių namų ūkių grupės, kurioms investicija gali daryti tiesioginį ar netiesioginį poveikį;

93.2. įvertinamas energijos išlaidų pokytis pažeidžiamų elektros energijos vartotojų ir (ar) mažas pajamas gaunančių namų ūkių grupėms prieš ir po projekto įgyvendinimo;

93.3. nustatoma, ar investicijų projektas sumažina, nedaro reikšmingo poveikio arba didina energijos nepritekliaus riziką;

93.4. pateikiami siūlymai dėl neigiamo poveikio pažeidžiamų elektros energijos vartotojų ir (ar) mažas pajamas gaunančių namų ūkių grupėms mažinimo priemonių ir (ar) ateityje planuojamų investicijų ar kitų veiksmų, kuriais būtų siekiama kompensuoti ar sumažinti neigiamą poveikį, kai pagal Aprašo 93.3 papunktį nustatoma, kad investicijų projektas didina energijos nepritekliaus riziką.

93.5. pateikiamas motyvuotas pagrindimas, jei nėra galimybės pateikti Aprašo 93.1–93.3 papunkčiuose nurodytą informaciją.

94. Įmonė investicijų individualiai derinamo investicijų projekto aprašyme gali nurodyti ir nemonetizuotas naudas, pagrindžiančias investicijų projekto reikalingumą reguliuojamai veiklai vykdyti ir naudą vartotojams.

Individualiai derinamų investicijų faktinio įgyvendinimo vertinimas

95. Individualiai derinamų investicijų projektų vertė į RAB įtraukiama atitinkame Reguliuojamos apskaitos sistemos apraše nustatyta tvarka, t. y. tik faktiškai įgyvendinus investicijų projektą verte, ne didesne nei suderinta investicijų projekto vertė, įvertinus Aprašo 96 punkte numatytą leidžiamą nuokrypį.

96. Jeigu reguliuojamiems verslo vienetams leidžiama priskirti individualiai derinamo investicijų projekto faktinė vertė viršijama daugiau nei 10 proc., toks investicijų projektas turi būti pateiktas pakartotinai derinti Tarybai (jei įmonė siekia, kad pirmojo derinimo metu suderinto projekto 110 procentų viršijanti vertė būtų įtraukta į RAB). Jeigu individualiai derinamo investicijų projekto vertė neviršijama daugiau nei 10 proc. – toks investicijų projektas neturi būti pateiktas derinti pakartotinai ir jis gali būti įtraukiamas į RAB faktine verte. Alternatyvų analizė neatliekama jeigu nesikeičia techninis ar ekonominis sprendimas.

97. Pakartotinai derinti teikiamam individualiai derinamam investicijų projektui taikomi tokie patys reikalavimai kaip ir atitinkamos kategorijos individualiai derinamam investicijų projektui.  Jeigu pakartotinai teikiamo derinti investicijų projekto faktinė vertė skiriasi nuo suderintos vertės dėl pasirinkto kito techninio ar ekonominio sprendimo, įmonė turi pagrįsti, kodėl buvo pasirinktas būtent toks sprendimas ir nurodyti, ar šis sprendimas užtikrina, kad bus pasiekti investicijų projekto tikslai.

KETVIRTASIS SKIRSNIS

su energetikos inovacijų diegimu susijęs investicijų projektas

98. Su energetikos inovacijų diegimu susijęs investicijų projektas teikiamas derinti Aprašo III skyriuje nustatyta tvarka.

99. Su energetikos inovacijų diegimu susijusiam investicijų projektui be šiame skirsnyje nustatytų reikalavimų, yra taikomi Aprašo IV skyriaus antrojo skirsnio arba Aprašo IV skyriaus trečiojo skirsnio, priklausomai nuo investicijų projekto vertės, arba Aprašo IV skyriaus penktojo skirsnio nuostatos.

100. Bandomojoje energetikos inovacijų aplinkoje vykdomiems, su energetikos inovacijų, atitinkančių Asmenų prašymų leisti veikti bandomojoje energetikos inovacijų aplinkoje pateikimo ir nagrinėjimo bei veiklos bandomojoje energetikos inovacijų aplinkoje vykdymo tvarkos apraše, patvirtintame Tarybos 2020 m. rugpjūčio 7 d. nutarimu Nr. O3E-699 „Dėl Asmenų prašymų leisti veikti bandomojoje energetikos inovacijų aplinkoje pateikimo ir nagrinėjimo bei veiklos bandomojoje energetikos inovacijų aplinkoje vykdymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Bandomosios aplinkos aprašas), inovacijai nustatytus kriterijus, diegimu susijusiems investicijų projektams ir ne bandomojoje energetikos inovacijų aplinkoje vykdomiems, su energetikos inovacijų diegimu susijusiems investicijų projektams, atitinkantiems Bandomosios aplinkos apraše inovacijai nustatytus kriterijus,  taikomi šie reikalavimai:

100.1.  Su energetikos inovacijų diegimu susijusio, investicijų projekto paskirstomųjų išlaidų daliai padengti, nuo investicijų projekto įgyvendinimo pradžios kainų ir (ar) pajamų viršutinių ribų nustatymo metu numatoma vienkartinė papildoma reguliuojamos veiklos pajamų dedamoji, sudaranti ne daugiau nei 0,5 proc. Tarybos einamiesiems metams nustatyto reguliuojamos veiklos metinių pajamų lygio arba kainos. Papildoma reguliuojamos veiklos pajamų dedamoji nėra skiriama investicijų projektui, kuriam pagal Aprašo 81 punkto nuostatas apskaičiuota FGDV yra didesnė arba lygi nuliui, t. y. investicijų projektas yra finansiškai gyvybingas ir be papildomos reguliuojamos veiklos pajamų dedamosios.

100.2.  Ne mažesnė negu skyrė Taryba su energetikos inovacijų diegimu susijusio investicijų projekto ne bandomojoje aplinkoje investicinių išlaidų dalis,  turi būti finansuojama iš įmonės pelno ir (arba) akcininkų įnašų (nuosavų ir (ar) skolintų lėšų).

101. Su energetikos inovacijų, atitinkančių Bandomosios aplinkos apraše inovacijai nustatytus kriterijus, diegimu susijęs investicijų projektas, kuris pretenduoja į dalies investicinių išlaidų finansavimą iš reguliuojamų elektros, gamtinių dujų ar SND kainų, siekiant pagrįsti poreikį dalį investicinių išlaidų finansuoti iš reguliuojamų elektros, gamtinių dujų ar SND kainų, turi atitikti šiuos reikalavimus:

101.1.  Investicijų projekto finansinė grynoji dabartinė vertė (FGDV), be iš reguliuojamų elektros, gamtinių dujų ar SND kainų finansuotos investicinių išlaidų dalies, turi būti neigiama, o finansinė vidinė grąžos norma (FVGN) – mažesnė, nei atitinkamo sektoriaus įmonei nustatyta kapitalo grąžos norma;

101.2.  Investicijų projekto finansinė grynoji dabartinė vertė (FGDV), su iš reguliuojamų elektros, gamtinių dujų ar SND kainų finansuota investicinių išlaidų dalimi, turi būti didesnė arba lygi nuliui, o finansinė vidinė grąžos norma (FVGN) – ne mažesnė, nei atitinkamo sektoriaus įmonei nustatyta kapitalo grąžos norma;

101.3.  Investicijų projektas su iš reguliuojamų elektros, gamtinių dujų ar SND kainų finansuota investicinių išlaidų dalimi turi būti finansiškai gyvybingas (grynasis pinigų srautas didesnis arba lygus nuliui).

PENKTASIS SKIRSNIS

OPEX PROJEKTAS

102. OPEX projektams priskiriami projektai, atitinkantys šiuos kriterijus:

102.1.  OPEX projektu nėra patiriamos CAPEX;

102.2.  OPEX projektas yra paremtas paslaugų teikimo sutartimi;

102.3.  Su OPEX projektu susijusios sąnaudos yra patiriamos ilgiau nei vienerius metus;

102.4.  Su OPEX projektu susijusios sąnaudos yra ne mažesnės nei:

102.4.1. 3 mln. Eur (SGDT operatoriaus, gamtinių dujų perdavimo sistemos operatoriaus ir SSO, aptarnaujančio 100 tūkst. ir daugiau vartotojų, atveju);

102.4.2. 225 tūkst. Eur (gamtinių dujų SSO, aptarnaujančio mažiau nei 100 tūkst. vartotojų, ir SND įmonės atveju);

102.4.3. 5 mln. Eur (elektros energijos perdavimo sistemos operatoriaus teikiamų derinti investicijų atveju);

102.4.4. 3 mln. Eur (elektros skirstomojo tinklo operatoriaus teikiamų derinti investicijų atveju);

102.4.5. 3 mln. Eur (kitų elektros energetikos įmonių teikiamų derinti investicijų atveju).

103. OPEX projektas teikiamas derinti Aprašo III skyriuje nustatyta tvarka.

104. Teikdama prašymą derinti OPEX projektą, įmonė turi pateikti Aprašo 13 priede nurodytą informaciją ir užpildyti Aprašo 14 priedą.

105. Jeigu OPEX projekto FGDV yra neigiama, Taryba taip pat turi teisę suderinti OPEX projektą mažesne verte, kuriai esant OPEX projekto FGDV būtų teigiama. Sprendimas derinti arba atsisakyti derinti arba derinti mažesne apimtimi OPEX projektą priimamas Tarybos nutarimu, kuriame nurodoma kiekvieniems OPEX projekto ataskaitinio laikotarpio metams planuojamas OPEX sąnaudų padidėjimas dėl OPEX projekto įgyvendinimo (jeigu priimamas sprendimas OPEX projektą derinti / derinti mažesne apimtimi) arba į reguliuojamų pajamų ir (ar) kainų viršutines ribas ir (ar) kainas įtraukiamos sąnaudos bei investicijų grąža (jeigu priimamas sprendimas derinti OPEX projekto alternatyvą, kad atitinkamą turtą įmonė įsigyja nuosavybės teise).

106. Į reguliuojamosios veiklos sąnaudas įtraukiamos faktiškai patirtos OPEX projektų sąnaudos, tačiau ne didesne nei suderinta vertė. Jeigu Taryba pagal priima sprendimą derinti kitą nei įmonės prašoma derinti OPEX alternatyvą, į reguliuojamosios veiklos sąnaudas įtraukiamos OPEX projekto sąnaudos negali būti didesnės nei Tarybos suderintos OPEX projekto alternatyvos nulemtas OPEX padidėjimas arba į reguliuojamų pajamų ir (ar) kainų viršutines ribas ir (ar) kainas įtraukiamos sąnaudos bei investicijų grąža.

107. Jeigu faktinės reguliuojamajai veiklai priskiriamos OPEX projektu patirtos sąnaudos yra didesnės nei suderintos, įmonė, pasibaigus OPEX projekto ataskaitiniam laikotarpiui pateikia Tarybai atnaujintą OPEX projekto alternatyvų finansinę analizę. Jeigu įgyvendintos OPEX projekto alternatyvos FGDV vis dar yra teigiama ir yra didesnė nei kitų vertintų alternatyvų FGDV, įmonė gali kreiptis į Tarybą dėl OPEX projekto pakartotinio derinimo ir faktinių OPEX projekto sąnaudų nuokrypis nuo suderintų sąnaudų gali būti įtraukiamas į reguliuojamas kainas.

108. Įmonė, teikdama derinti OPEX projektą pakartotinai, pateikia atnaujintą OPEX projekto alternatyvų finansinę analizę bei nurodo priežastis, lėmusias OPEX projekto sąnaudų nuokrypį.

šeštasis skirsnis

Kiti investicijų derinimo procesai

109. BIP Taryboje derinami Reglamento (ES) 2022/869 nustatyta tvarka.

110. Taryboje derinami Tarpvalstybiniai projektai, kuriuos vykdo kelių šalių projekto vystytojai ir kurie nėra BIP mutatis mutandis, derinami Reglamento (ES) 2022/869 nustatyta tvarka. Šių projektų vystytojai papildomai turi teisę pateikti skaičiuoti ir kitas papildomas socialines-ekonomines naudas nei įtvirtinta pagal Reglamentą (ES) 2022/869 ir atitinkamus jo įgyvendinamuosius teisės aktus.

111. Investicijų projektai, atliekami pagal didinamųjų pajėgumų procedūrą, derinami Reglamento (ES) 2017/459 nustatyta tvarka.

112. Investicijos, kurioms taikomas LRAIC modelis yra derinamos šio Aprašo nustatyta tvarka pagal atitinkamą investicijų derinimo procesą. Elektros energetikos įmonės teikia informaciją apie faktinį šių investicijų įgyvendinimą per 40 kalendorinių dienų po pirmo pusmečio pabaigos už ankstesnių metų III–IV ketvirčius ir einamųjų metų I–II ketvirčius, pateikdamos Tarybai palyginamąją informaciją apie LRAIC modeliu optimizuoto turto vertę bei faktines įgyvendintas investicijas į šį turtą, išskiriant dotacijų ir subsidijų dalį.

113. Investicijų projektai, kuriais dujofikuojamos naujos teritorijos, derinami Naujų perdavimo ar skirstymo sistemų nedujofikuotoje teritorijoje įrengimo, naujų vartotojų gamtinių dujų sistemų prijungimo prie perdavimo ar skirstymo sistemų ir vartotojų gamtinių dujų sistemų įrengimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. gruodžio 11 d. įsakymu Nr. 1-261 „Dėl Naujų perdavimo ar skirstymo sistemų nedujofikuotoje teritorijoje įrengimo, naujų vartotojų gamtinių dujų sistemų prijungimo prie perdavimo ar skirstymo sistemų ir vartotojų gamtinių dujų sistemų įrengimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Dujofikavimo aprašas), nustatyta tvarka.

114. Tarybai priėmus sprendimą leisti įrengti naują dujų sistemą konkurso dalyviui, kurio investicijų projektas pripažintas geriausiu ar tinkamu įgyvendinti, pagal Dujofikavimo apraše nustatytos tvarkos nuostatas, laikoma, kad atitinkamas investicijų projektas yra suderintas su Taryba ir su šiuo investicijų projektu susijusios sąnaudos yra pripažįstamos nustatant reguliuojamų pajamų ir (ar) kainų viršutines ribas ir (ar) kainas. Jeigu faktinės projekto įgyvendinimo išlaidos didesnės negu konkursui pateiktame investicijų projekte, įgyvendinus investicijų projektą, nustatant dujų transportavimo kainas, vadovaujamasi konkursui pateiktame investicijų projekte nurodytais ir Tarybos patikrintais rodikliais.

115. Gamtinių dujų sistemos operatoriaus atliekamos investicijos dėl naujų gamtinių dujų sistemų ir (ar) vartotojų sistemų prijungimo prie gamtinių dujų sistemų ir sistemos operatoriaus atliekamos investicijos dėl atsinaujinančių energijos išteklių gamybos įrenginių prijungimo prie dujų sistemų nėra derinamos atskiru Tarybos nutarimu, išskyrus Gamtinių dujų naujų vartotojų prijungimo įkainių skaičiavimo metodikos, patvirtintos Tarybos 2008 m. lapkričio 17 d. nutarimu Nr. O3-187 „Dėl Gamtinių dujų naujų vartotojų prijungimo įkainių skaičiavimo metodikos patvirtinimo“ (toliau – Dujų prijungimo metodika), 23 punkto atveju. Visais kitais atvejais šios investicijos įgyvendinamos Gamtinių dujų įstatymo 37 straipsnio, Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 32 straipsnio ir Dujų prijungimo metodikos nustatyta tvarka.

116. Elektros energetikos įmonei, kuri Elektros energetikos įstatymo nustatyta tvarka teikia sistemines (papildomas) paslaugas ir kurios kainos yra valstybės reguliuojamos, mutatis mutandis taikomi Aprašo III skyriaus ir IV skyriaus Antrojo skirsnio reikalavimai.

117. Įmonei, kurios atliekamos investicijos negali būti priskiriamos nė vienam Aprašo 10 punkte įtvirtintam investicijų derinimo procesui, mutatis mutandis taikomi Aprašo III skyriaus ir IV skyriaus Trečiojo skirsnio reikalavimai.

V SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

118. Teikdamos konfidencialią informaciją įmonės privalo tai nurodyti prašyme derinti investicijų projektą.

119. Konfidencialia negali būti laikoma informacija, kurią teisės aktai nustato kaip nekonfidencialią ir (ar) kuri nebuvo konfidenciali, ar nebuvo nurodyta kaip konfidenciali Tarybai, kai ji šią informaciją sužinojo.

120. Taryba užtikrina įmonių pateiktos informacijos, laikomos komercine (gamybine) ar profesine paslaptimi, konfidencialumą.

121. Įmonės, pažeidusios Aprašo nuostatas, atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

122. Tarybos veiksmai ir neveikimas, susiję su Aprašo taikymu ir įgyvendinimu, gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis.

_____________

Priedo pakeitimai:

Nr. O3-560, 2026-05-15, paskelbta TAR 2026-05-15, i. k. 2026-08207

Priedų pakeitimai:

Tvarkos aprašo 1-6 priedai

Priedo pakeitimai:

Nr. O3-560, 2026-05-15, paskelbta TAR 2026-05-15, i. k. 2026-08207

Tvarkos aprašo 7-9 priedai

Tvarkos aprašo 10-15 priedai

Pakeitimai:

1.

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, Nutarimas

Nr. O3-227, 2011-07-29, Žin., 2011, Nr. 101-4772 (2011-08-09), i. k. 111106ANUTA00O3-227

Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2009 m. liepos 10 d. nutarimo Nr. O3-100 "Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2003 m. birželio 17 d. nutarimo Nr. O3-35 "Dėl Energetikos įmonių investicijų projektų derinimo Valstybinėje kainų ir energetikos kontrolės komisijoje tvarkos patvirtinimo" pakeitimo" pakeitimo

2.

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, Nutarimas

Nr. O3-252, 2015-04-17, paskelbta TAR 2015-04-17, i. k. 2015-05895

Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2009 m. liepos 10 d. nutarimo Nr. O3-100 „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2003 m. birželio 17 d. nutarimo Nr. O3-35 „Dėl Energetikos įmonių investicijų projektų derinimo Valstybinėje kainų ir energetikos kontrolės komisijoje tvarkos patvirtinimo“ pakeitimo“ pakeitimo

3.

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, Nutarimas

Nr. O3E-318, 2017-07-12, paskelbta TAR 2017-07-13, i. k. 2017-12088

Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2009 m. liepos 10 d. nutarimo Nr. O3-100 „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2003 m. birželio 17 d. nutarimo Nr. O3-35 „Dėl Energetikos įmonių investicijų projektų derinimo Valstybinėje kainų ir energetikos kontrolės komisijoje tvarkos patvirtinimo“ pakeitimo“ pakeitimo

4.

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, Nutarimas

Nr. O3E-94, 2019-04-01, paskelbta TAR 2019-04-01, i. k. 2019-05222

Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2009 m. liepos 10 d. nutarimo Nr. O3-100 „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2003 m. birželio 17 d. nutarimo Nr. O3-35 „Dėl Energetikos įmonių investicijų projektų derinimo Valstybinėje kainų ir energetikos kontrolės komisijoje tvarkos patvirtinimo“ pakeitimo“ pakeitimo

5.

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba, Nutarimas

Nr. O3E-945, 2021-07-29, paskelbta TAR 2021-07-30, i. k. 2021-16799

Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2009 m. liepos 10 d. nutarimo Nr. O3-100 „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2003 m. birželio 17 d. nutarimo Nr. O3-35 „Dėl Energetikos įmonių investicijų projektų derinimo valstybinėje kainų ir energetikos kontrolės komisijoje tvarkos patvirtinimo“ pakeitimo“ pakeitimo

6.

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba, Nutarimas

Nr. O3E-60, 2024-01-19, paskelbta TAR 2024-01-19, i. k. 2024-00862

Dėl Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2009 m. liepos 10 d. nutarimo Nr. O3E-100 „Dėl Gamtinių dujų, elektros energetikos, suskystintų naftos dujų įmonių investicijų vertinimo ir derinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo

7.

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba, Nutarimas

Nr. O3-560, 2026-05-15, paskelbta TAR 2026-05-15, i. k. 2026-08207

Dėl Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2009 m. liepos 10 d. nutarimo Nr. O3-100 „Dėl Gamtinių dujų, elektros energetikos, suskystintų naftos dujų įmonių investicijų vertinimo ir derinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo