Dėl Tikimybinio FCR vertinimo sąlygų ir metodikos kontinentinės Europos sinchroninėje zonoje pagal 2017 m. rugpjūčio 2 d. komisijos reglamento (ES) 2017/1485, kuriuo nustatomos elektros energijos perdavimo sistemos eksploatavimo gairės, 153 straipsnio 2 dalį patvirtinimo

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba

Nutarimas

DĖL Tikimybinio FCR vertinimo sąlygų ir metodikos kontinentinės Europos sinchroninėje zonoje pagal 2017 m. rugpjūčio 2 d. Komisijos reglamento (ES) 2017/1485, kuriuo nustatomos elektros energijos perdavimo sistemos eksploatavimo gairės, 153 straipsnio 2 dalį patvirtinimo

2025 m. birželio 27 d. Nr. O3E-945

Vilnius

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi, 2017 m. rugpjūčio 2 d. Komisijos reglamento (ES) 2017/1485, kuriuo nustatomos elektros energijos perdavimo sistemos eksploatavimo gairės, 6 straipsnio 3 dalies d punkto ii papunkčiu ir atsižvelgdama į LITGRID AB 2025 m. birželio 9 d. raštą Nr. 25SD-2241 bei Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos Reguliavimo strategijos vystymo departamento Europos Sąjungos reguliavimo metodologijos skyriaus 2025 m. birželio 13 d. pažymą Nr. O5E-737 „Dėl Tikimybinio FCR vertinimo sąlygų ir metodikos kontinentinės Europos sinchroninėje zonoje pagal 2017 m. rugpjūčio 2 d. Komisijos reglamento (ES) 2017/1485, kuriuo nustatomos elektros energijos perdavimo sistemos eksploatavimo gairės, 153 straipsnio 2 dalį patvirtinimo“ Valstybinė energetikos reguliavimo taryba n u t a r i a:

Patvirtinti Tikimybinio FCR vertinimo sąlygas ir metodiką kontinentinės Europos sinchroninėje zonoje pagal 2017 m. rugpjūčio 2 d. Komisijos reglamento (ES) 2017/1485, kuriuo nustatomos elektros energijos perdavimo sistemos eksploatavimo gairės, 153 straipsnio 2 dalį.

Pirmininkas                                                                                                                     Renatas Pocius

PATVIRTINTA

Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos

2025 m. birželio 27 d. nutarimu Nr. O3E-945

Tikimybinio FCR vertinimo sąlygos ir metodika kontinentinės Europos sinchroninėje zonoje pagal 2017 m. rugpjūčio 2 d. Komisijos reglamento (ES) 2017/1485, kuriuo nustatomos elektros energijos perdavimo sistemos eksploatavimo gairės, 153 straipsnio 2 dalį

2025-01-15

Turinys

Kadangi....................................................................................................................................................... 3

1 straipsnis Dalykas ir taikymo sritis.......................................................................................................... 4

2 straipsnis Apibrėžimai ir aiškinimas........................................................................................................ 4

3 straipsnis Tikimybinės FCR apimties nustatymo rezultatai.................................................................... 5

4 straipsnis FCR nustatymo kriterijai ir procesas....................................................................................... 5

5 straipsnis Tikimybinis modeliavimo modelis.......................................................................................... 5

6 straipsnis Galios disbalanso šaltiniai....................................................................................................... 6

7 straipsnis Priimtini dažnio kriterijai........................................................................................................ 6

8 straipsnis Modeliavimo scenarijai........................................................................................................... 7

9 straipsnis Informacijos pateikimas.......................................................................................................... 7

10 straipsnis Tikimybinio FCR apimties nustatymo taisyklių paskelbimas ir taikymas............................ 7

11 straipsnis Kalba...................................................................................................................................... 7

Visi kontinentinės Europos sinchroninės zonos perdavimo sistemos operatoriai atsižvelgia į:

Kadangi

(1)       Pagal 2017 m rugpjūčio 2 d. Komisijos reglamentą (ES) 2017/1485, kuriuo yra nustatomos elektros energijos perdavimo sistemos eksploatavimo gairės (toliau – SE GR), numatoma kad kiekvienos sinchroninės zonos Perdavimo sistemos operatorius (toliau – TSO) privalo remtis dažnio išlaikymo rezervų (toliau – FCR) apimties nustatymo taisyklėmis.

(2)       FCR apimties nustatymo taisykles tvirtina visos atitinkamo regiono reguliavimo institucijos kaip tai numato SE GR 6 straipsnio 3 dalis. Taisyklės yra įtraukiamos į sinchroninės zonos eksploatavimo sutartį. Kontinentinės Europos (toliau – CE) sinchroninei zonai ši sutartis yra viena iš Sinchroninės zonos bendrosios sutarties (toliau – SAFA), suderintos TSO, dalių.

(3)       CE sinchroninės zonos TSO yra apibrėžę FCR nustatymo metodiką deterministiniu kriterijumi. Pagal šį kriterijų laikoma, kad FCR privalo išlaikyti dažnio nuokrypį sistemoje įvykus blogiausiam įmanomam trikdžiui, apibūdinamam kaip „atskaitos incidentas“, kuris yra 3000 MW galios abiem kryptimis atsižvelgiant į SE GR 6 straipsnio 2 dalį.

(4)       Remiantis SE GR 153 straipsnio 2 dalimi, CE sinchroninės zonos TSO turi teisę FCR apimtį nustatyti remiantis tikimybiniu metodu, atsižvelgiant į apkrovos pokyčio charakteristiką, generaciją ir minimalią inerciją, įskaitant sintetinę inerciją, taip pat atsižvelgiant į turimas priemones, kuriomis realiuoju laiku galima padidinti inerciją, kaip nustatyta SE GR 39 straipsnyje, siekiant, kad nepakankamo FCR kiekio tikimybė būtų ne didesnė kaip vienas kartas per 20 metų.

(5)       Tikimybinis FCR apimties vertinimas prisideda prie SE GR reglamento 4 straipsnyje 1 dalyje minimų tikslų įgyvendinimo. Tiksliau, tikimybinis FCR nustatymo metodas CE tinklų TSO suteikia galimybę įvertinti FCR poreikį atsižvelgiant į visus reikšmingus veiksnius. Ši metodika prisideda nustatant bendrus saugaus eksploatavimo reikalavimus ir principus, kaip nurodyta SE GR 4 straipsnio 1 dalies a) papunktyje. Metodika taip pat prisideda prie saugių eksploatavimo sąlygų visoje Europos Sąjungoje, kaip nurodyta SE GR 4 straipsnio 1 dalies d) papunktyje. Pabaigai, metodika irgi prisideda prie sąlygų, reikalingų išlaikyti dažnio kokybės lygį visose Europos Sąjungos sinchroninėse zonose, kaip nurodyta SE GR 4 straipsnio 1 dalies e) papunktyje. Tikimybinis FCR nustatymas neturi įtakos kitiems SE GR 4 straipsnio 1 dalyje aprašytiems tikslams.

(6)       Tikimybinė metodika, skirta FCR apimties vertinimui, prisideda prie bendrų SE GR tikslų, kurie užtikrina eksploatacijos patikimumą nustatant tinkamą FCR apimties poreikį.

1 straipsnis Dalykas ir taikymo sritis

1.   Tikimybinės FCR apimties vertinimo prielaidos ir metodikos nustato FCR apimties vertinimo taisykles CE sinchroninei zonai remiantis SE GR 153 straipsnio 2 dalimi.

2 straipsnis Apibrėžimai ir aiškinimas

1.   Tikimybinės FCR apimties nustatymo metodikos tikslais šiame dokumente vartojami terminai, kaip numatyta SE GR 3 straipsnyje.

2.   Jei pagal kontekstą nėra reikalaujama kitaip, šiose tikimybiniu metodu FCR apimties nustatymo taisyklėse vartojami šie apibrėžimai:

a)   Kritinė būsena (angl. critical conditions) – kelių minučių laikotarpis, kuomet nėra išlaikomi vieno arba daugiau kriterijų, vienos minutės laikotarpio reikšmės reikalavimai ir laiko tarpas tarp minučių yra mažesnis nei parametrinis minučių skaičius;

b)   Deterministinis dažnio nuokrypis (angl. Deterministic frequency deviation – DFD) – reguliarūs tinklo dažnio nuokrypiai, kurie atsiranda valandiniuose arba trumpesniuose nei valandiniuose laiko intervaluose;

c)   Identiškų rezervuarų pajėgumai (angl. equivalent reservoir energy capacity) – ribotų energijos rezervuarų (toliau – LER) energijos poreikis, susijęs su laiko periodu, kuris yra lygus dvigubam energijos kiekiui, reikalingam LER laiko periodui pilnai aktyvuoti.

d)   Automatinio dažnio atkūrimo rezervų (toliau – FRR) suaktyvinimo laikas (angl. Automatic FRR full activation time – FAT) – taip kaip apibrėžta SE GR 3 straipsnio 101 dalyje;

e)   Dažnio nadyras (angl frequency nadir)– mažiausia momentinė dažnio reikšmė, pasiekta nepakankamo dažnio pereinamojo proceso metu;

f)   Dažnio zenitas (angl. frequency zenith)– didžiausia momentinė dažnio reikšmė, pasiekta perteklinio dažnio pereinamojo proceso metu;

g)   Pradinis RoCoF (angl. Initial RoCoF) – RoCoF reikšmė apskaičiuota momentu kuomet įvyksta trikdis;

h)   LER (angl. Limited energy reservoirs) – FCR tiekiantys įrenginiai ar įrenginių grupės, kurių energijos rezervuarai yra riboti – laikoma, kad FCR įrenginių arba įrenginių grupės energijos rezervai yra riboti esant pilnos apimties nenutrūkstamai aktyvacijai 2 valandų laikotarpiu teigiama ir neigiama kryptimi. Prieinamo energijos rezervuarų valdymo poreikio neįvertinimas lemia apribojimus užtikrinti pilnąją FCR aktyvaciją;

i)    LER dalis (angl. LER share)– LER kiekis MW;

j)    Ilgai trunkantys dažnio nuokrypiai (angl. Long lasting frequency deviation ‒ LLFD) – įvykis, kurio metu vidutinis pastovios būsenos dažnio nuokrypis yra didesnis už ilgalaikio dažnio ribą per laikotarpį, ilgesnį nei dažnio atstatymui nustatytas laikas;

k)   Ilgai trunkančio dažnio nuokrypio riba (angl. Long-lasting frequency threshold) – parametras, skirtas įvertinti LLFD;

l)    Rinkos sukelti disbalansai (angl. Market induced imbalances) – gamybos apkrovos disbalansas, atsiradęs dėl gamybos taškų pokyčio pagal rinkos planavimo rezultatus;

m)  Maksimalus dažnio nuokrypis pereinamojo proceso metu (angl. Maximum Transient Frequency Deviation) – absoliutinė reikšmė, kuri nurodo skirtumą tarp dažnio reikšmės laiko momentu, kuomet įvyksta trikdis, ir dažnio nadyro, kai yra nepakankamas dažnis arba dažnio zenito, esant pertekliniam dažniui. Ši reikšmė nurodo maksimalų dažnio nuokrypį prieš dažnio atstatymą;

n)   Maksimalus pradinis RoCoF (angl. Maximum Initial RoCoF) – maksimalus priimtinas RoCoF pereinamojo proceso metu;

o)   RoCoF (angl. Rate of Change of Frequency) – dažnio kitimo greitis; dažnio kitimo išvestinė;

p)   Sistemos statizmas (angl. System droop) – dažnio nuokrypio ir stabilios sistemos dažnio išlaikymo (angl. frequency containment process, toliau – FCP) sukeltos galios atsako santykis;

q)   Laiko periodas (angl. Time Period) – laikotarpis, kurį kiekvienas FCR tiekėjas privalo užtikrinti, kad FCR tiekiantis įrenginys ar įrenginių grupė, kurių rezervuarai riboti, būtų nuolat prieinami įsijungus pavojaus būsenai ir esant jai, kaip tai numato SE GR 156 straipsnio 9 dalis.

3.   Šiame dokumente, jeigu kontekstas nereikalauja kitaip:

a)   vienaskaita reiškia daugiskaitą ir atvirkščiai;

b)   nuorodos į „straipsnį“ šiame dokumente reiškia nuorodas į šio dokumento straipsnį, nebent nurodoma kitaip;

c)   turinys ir antraštės įterpiamos tik dėl patogumo ir neturi įtakos šio tikimybinio FCR apimties nustatymo vertinimui; ir

d)   bet kokia nuoroda į teisės aktus, reglamentus, direktyvas, įstatymus, dokumentus, kodeksus ar bet kokius kitus aktus apima bet kokius tuo metu galiojusius jų pakeitimus, išplėtimą ar pakartotinį priėmimą.

3 straipsnis Tikimybinės FCR apimties nustatymo rezultatai

Remiantis SE GR 153 straipsniu, CE sinchroninės zonos tikimybinio FCR apimties nustatymo rezultatas yra simetrinė vertė MW, apskaičiuota pagal 4 straipsnį.

4 straipsnis FCR nustatymo kriterijai ir procesas

1.   Atsižvelgiant į SE GR 153 straipsnį, simetrinė FCR apimties vertė nustato minimalų reikalingą FCR kiekį visai kontinentinės Europos sinchroninei zonai, įvertinant apkrovos charakteristiką, generacija ir minimalią inerciją, įskaitant sintetinę inerciją, taip pat atsižvelgiant į turimas priemones, kuriomis realiuoju laiku galima padidinti inerciją, kaip nustatyta SE GR 39 straipsnyje, siekiant, kad nepakankamo FCR kiekio tikimybė būtų ne didesnė kaip vienas kartas per 20 metų.

2.   Kontinentinėje Europos sinchroninėje zonoje FCR simetrinė vertė apskaičiuojama naudojant iteracinį metodą, kaip nurodyta toliau:

a)   Procesas pradedamas nustatant FCR vertę lygią atskaitos incidento vertei;

b)   FCR apimties vertė tikrinama naudojant tikimybinį modeliavimo modelį remiantis 5 straipsniu;

c)   Jeigu FCR apimtis tenkina 7 straipsnio reikalavimus, procesas stabdomas. Priešingu atveju pradedama nauja iteracija FCR reikšmę padidinus 100 MW;

d)   Procesas kartojamas, kol pasiekiama pakankama FCR vertė.

5 straipsnis Tikimybinis modeliavimo modelis

1.   Tikimybinis modelis modeliuoja visos kontinentinės Europos sinchroninės zonos dažnio kitimo reakcijos pobūdį, įvertinant FCR vertės gebėjimą užtikrinti tinkamus dažnio kokybės kriterijus, remiantis 6 straipsniu.

2.   Tikimybinis modelis privalo gebėti apskaičiuoti dinaminį dažnio pokytį, atsiradusį dėl trikdžio. Ši funkcija privalo įvertinti galios disbalanso pokyčius tarp dviejų nuoseklių skaičiavimo etapų ir apskaičiuoti dažnio pereinamojo proceso pagrindinius parametrus (dažnio nadyras, dažnio zenitas ir RoCoF) kartu su nusistovėjusios būsenos dažnio pokyčiu, atsižvelgiant į sistemos statizmą. Modelio parametrai keičiami taip, kad užtikrintų geriausią sistemos elgseną.

3.   Siekiant sumodeliuoti sinchroninės zonos kelių metų eksploatavimo sąlygas, pasitelkiant atsitiktinius galios disbalanso scenarijus, tikimybinis modelis taiko tikimybinį modeliavimo procesą. Šio straipsnio antroje dalyje yra aprašyta funkcija, kuri apibrėžia, kaip apskaičiuojamas dažnio nuokrypis ir kiti susiję parametrai, kurie priklauso nuo kiekvienų modeliuojamų metų galios disbalanso tendencijų.

Modeliuojamas eksploatavimo laikotarpis priimamas toks, kad rezultatas būtų statistiškai reikšmingas bei santykis tarp siekiamo tikslumo ir skaičiavimo laiko sąnaudų būtų geriausias; bet kuriuo atveju modeliavimo laikotarpis turi būti ne mažesnis nei 200 metų.

Tikimybinio modeliavimo procese taikoma laiko diskretizacija turi būti 1 minutė. Todėl kiekvienas kintamasis skaičiuojamas 1 minutės laikotarpiui.

4.   Įvesties galios disbalansai nustatyti iš DFD ir LLFD yra skaičiuojami stabilioje sistemos būsenoje naudojant algebrinę priklausomybę.

5.   Galios disbalansai, susiję su atitinkamų tinklo elementų neprieinamumu, yra nustatomi modeliuojant dažnio atkūrimą (FRP) su vienu FRP valdikliu, be FRR limitų. FAT, kurį naudoja FRP valdiklis, turi būti apskaičiuotas kaip visų LFC blokų priklausančių sinchroninei zonai vidurkis naudojant svertinį FRR K faktorių, kol FAT vertė bus suderinta.

6.   Metinė FRR K faktoriaus peržiūra gali būti nevertinama, kol tai neturi reikšmingos įtakos vidutinei FAT reikšmei, kaip tai aprašyta šio straipsnio 5 dalyje.

7.   Tikimybinio modeliavimo procese galima nepaisyti viso tarpsisteminio galios ir dažnio valdymo proceso.

8.   Tikimybinis modeliavimo procesas turi gebėti nustatyti LER išnaudojimo poveikį dažnio nuokrypiui, įvertinant LER dalį ir laiko periodą. Nustačius pavojaus būseną nuo jos pradžios ir būsenos metu modeliuojamas LER išeikvojimas, vertinant, kad energijos kiekis, esantis LER rezerve, leidžia pilnai aktyvuoti FCR rezervą nustatytam laiko periodui.

9.   Detaliau tikimybinis modeliavimo modelis yra aprašomas priede.

6 straipsnis Galios disbalanso šaltiniai

1.   Tikimybinis modeliavimo modelis, kaip tai aprašoma priede ir paminėta 5 straipsnio 3 dalyje, privalo įvertinti:

a)   Svarbių tinklo elementų atsijungimą;

b)   Deterministinius dažnio nuokrypius (DFD);

c)   Ilgai trunkančius dažnio nuokrypius (LLFD).

2.   TSO, vertindamas DFD ir LLFD, privalo įvertinti rinkos sukeltus disbalansus ir analizuoti 1 metų laikotarpio sinchroninės zonos istorines dažnio tendencijas, remiantis 9 straipsniu, kaip nutarta kontinentinės Europos TSO.

3.   TSO, vertindamas svarbių tinklo elementų atsijungimą, turi sudaryti sąrašą visų svarbių tinklo elementų, kurių atsijungimas sukeltų reikšmingą galios disbalansą ir reikalautų reikšmingo FCR kiekio aktyvavimo.

7 straipsnis Priimtini dažnio kriterijai

1.   Kiekvienos iteracijos metu kritinės būsenos, pasitaikančios kiekvienais modeliuojamais metais, yra nustatomos tikrinant, ar minučių serija, kuri yra išsidėsčiusi viena nuo kitos ne didesniu nei parametrinis minučių skaičius, atitinka vieną arba daugiau iš šių kriterijų:

a)   Stabilios būsenos dažnio nuokrypis yra didesnis už maksimalų stabilios būsenos dažnio nuokrypį;

b)   Dažnio pereinamojo proceso metu viršijamas dažnio nadyras arba zenitas, kuris yra nustatytas CE TSO ir aprašytas 9 straipsnyje;

c)   Absoliutinė RoCoF vertė viršija maksimalią pradinę RoCoF vertę, kuri yra nustatyta CE TSO ir aprašyta 9 straipsnyje.

2.   FCR kiekis laikomas pakankamu, kuomet kritinių būsenų nustatoma mažiau nei 1/20 nuo vertinamo laikotarpio skaičiaus metais. Paskutinis apskaičiuotas FCR privalo tenkinti šią sąlygą.

8 straipsnis Modeliavimo scenarijai

1.   CE sinchroninei zonai simetrinė FCR reikšmė yra nustatoma kas 2 metus, atsižvelgiant į dažnio nuokrypio šaltinių pokyčius (įvertinant iki to laiko CE TSO įdiegtus dažnio reguliavimo metodus), tikėtinas LER dalis, jų užtikrinamus laiko periodus ir kitus veiksnius, darančius įtaką FCR apimties nustatymui.

2.   TSO gali pakartotinai atlikti simetrinių FCR verčių visai CE sinchroninei zonai vertinimą, nesuėjus 2 metų laikotarpiui, jeigu yra reikšmingų įvesties duomenų pokyčių pagal tai, kaip numatoma šio straipsnio 1 dalyje.

3.   CE sinchroninės zonos nacionalinės reguliavimo institucijos turi teisę siųsti TSO koordinuotą prašymą iš naujo nustatyti FCR simetrinę vertę visai CE sinchroninei zonai.

9 straipsnis Informacijos pateikimas

1.   Remiantis 4 straipsniu, prieš kiekvieną FCR nustatymo procesą TSO turi informuoti CE sinchroninės zonos nacionalines reguliavimo institucijas apie reikšmes ir pateikti kiekvienos reikšmės atitikimo ribinėms vertėms, nurodytoms 7 straipsnyje ir priede, pagrindimą.

2.   Pasibaigus kiekvienam FCR verčių nustatymo proceso etapui, pagal 4 straipsnį TSO siunčia CE sinchroninės zonos nacionalinėms reguliavimo institucijoms ataskaitą, kurioje nurodo:

i.    Poveikio mažinimo priemones, įtrauktas į LLFD duomenis, ir kaip į jas buvo atsižvelgta;

ii.   Pagrindinius priimtus parametrus, siekiant išlaikyti dažnio priimtinumo kriterijus, bei jų parinkimo priežastis;

iii.  FCR simetrinę reikšmę;

iv.  Perskaičiavimo priežastį, jeigu TSO nusprendžia savo iniciatyva perskaičiuoti FCR reikšmę, kaip tai numato 8 straipsnio 2 dalis.

10 straipsnis Tikimybinio FCR apimties nustatymo taisyklių paskelbimas ir taikymas

1.   Visoms CE sinchroninės zonos nacionalinio reguliavimo institucijoms patvirtinus šį dokumentą, visi CE TSO privalo paskelbti tikimybinio FCR nustatymo metodiką be nepagrįsto delsimo, kaip tai numato SE GR 8 straipsnis.

2.   CE TSO privalo pradėti taikyti tikimybinio FCR nustatymo metodiką 12 mėnesių laikotarpiu nuo tada, kai ji buvo patvirtinta visų CE sinchroninės zonos reguliavimo institucijų.

3.   Patvirtinus šias FCR apimties tikimybinio nustatymo taisykles visoms CE sinchroninės zonos nacionalinio reguliavimo institucijoms per 1 mėnesį TSO turi suorganizuoti seriją susitikimų su anksčiau minėtomis institucijoms, siekiant paskirti LFC blokams, sukeliantiems didžiausius LLFD, daugiau atsakomybių ir įpareigoti taikyti FCR.

11 straipsnis Kalba

Pagrindinė šios metodikos kalba yra anglų. Siekiant išvengti abejonių, kai perdavimo sistemos operatoriams reikia išversti šias FCR papildomas charakteristikas į savo nacionalinę kalbą, esant neatitikimams tarp versijos anglų kalba, kurią PSO paskelbė pagal SE GR 8 straipsnį, ir bet kurios versijos kita kalba, atitinkami perdavimo sistemos operatoriai turi, vadovaujantis nacionaliniais teisės aktais, pateikti atitinkamoms nacionalinėms reguliavimo institucijoms atnaujintą FCR papildomų charakteristikų vertimą.

Tikimybinio FCR vertinimo sąlygų ir

metodikos kontinentinės Europos sinchroninėje

zonoje, pagal 2017 m. rugpjūčio 2 d. Komisijos

reglamento (ES) 2017/1485, kuriuo nustatomos

elektros energijos perdavimo sistemos

eksploatavimo gairės, 153 straipsnio 2 dalį

Priedas

Tikimybinio FCR vertinimo sąlygų ir metodikos kontinentinės Europos sinchroninėje zonoje techninis priedas, pagal 2017 m. rugpjūčio 2 d. Komisijos reglamento (ES) 2017/1485, kuriuo nustatomos elektros energijos perdavimo sistemos eksploatavimo gairės, 153 straipsnio 2 dalį.

2025-01-15

Turinys

1.                   Sutrumpinimai ir nuorodos..............................................................................................3

2.                   Tikimybinio FCR kiekio nustatymo vertinimo metodika................................................4

2.1.      Metodikos apžvalga ir aprašymas.............................................................................................. 4

2.2.      DFD statistikos ir atsitiktinio DFD išskyrimo funkcijos............................................................ 6

2.3.      LLFD statistikos ir atsitiktinio LLFD išskyrimo funkcijos........................................................ 6

2.4.      Atsijungimų statistikos ir atsitiktinio LLFD išskyrimo funkcijos.............................................. 7

2.5.      Išgautų DFD, LLFD ir atsijungimo duomenų apjungimo funkcija............................................ 8

2.6.      Modelis skirtas apskaičiuoti nusistovėjusius dažnio nuokrypius kiekvieną minutę.................. 9

2.7.      Modelis skirtas apskaičiuoti dažnio nuokrypio dinamiką kiekvieną minutę............................ 11

2.8.      Modelis skirtas apskaičiuoti nusistovėjusius dažnio nuokrypius kiekvieną minutę................ 13

Visi kontinentinės Europos sinchroninės zonos perdavimo sistemos operatoriai atsižvelgia į:

1.   Sutrumpinimai ir nuorodos

Šiame dokumente naudojamų sutrumpinimų sąrašas:

ACE – Area control error – rajono valdymo paklaida;

CE – Continental Europe – kontinentinė Europa;

LER – Limited energy reservoirs – FCR tiekiantys įrenginiai ar jų grupės, turintys ribotus energijos rezervuarų kiekius;

FCR – Frequency Containment Reserve – dažnio išlaikymo rezervai – aktyviosios galios rezervai, kuriuos atsiradus disbalansui galima panaudoti elektros sistemos dažniui išlaikyti;

FCP – Frequency Containment Process – elektros sistemos dažnio stabilizavimas kompensuojant disbalansą iš atitinkamų rezervų;

FRR – Frequency Restoration Reserve – dažnio atkūrimo rezervai – aktyviosios galios rezervai, kuriuos galima panaudoti elektros sistemos vardiniam dažniui atkurti, o sinchroninėje zonoje, kurią sudaro daugiau kaip vienas galios ir dažnio valdymo rajonas, – planinei galių balanso vertei atkurti;

FRP – Frequency Restoration Process – dažnio atkūrimas – vardinio dažnio, o sinchroninėse zonose, kurias sudaro daugiau nei vienas galios ir dažnio valdymo rajonas, – planinės galių balanso vertės atkūrimo procesas;

Non-LER – FCR tiekiantys įrenginiai ar jų grupės, kurios turi neribotą energijos kiekį;

NP RES – neprogramuojami atsinaujinančių išteklių energijos šaltiniai;

RES – atsinaujinančių išteklių energijos šaltiniai;

SO GL – Komisijos 2017 m. rugpjūčio 2 d. reglamentas (ES) 2017/1485, kuriuo nustatomos elektros energijos perdavimo sistemos eksploatavimo gairės;;

SA – sinchroninė zona;

– laiko tarpas, kurį kiekvienas FCR tiekėjas privalo užtikrinti, kad FCR tiekiantis įrenginys ar įrenginių grupė, kurių turimas energijos kiekis yra ribotas, būtų nuolat prieinami įsijungus pavojaus būsenai ir esant jai aktyviai;

FAT – FRR rezervo pilnosios galios aktyvavimo laikas;

ROCOF – dažnio kitimo greitis.

Šiame dokumente naudojamų nuorodų sąrašas:

1.             Komisijos 2017 m. rugpjūčio 2 d. reglamentas (ES) 2017/1485, kuriuo nustatomos elektros energijos perdavimo sistemos eksploatavimo gairės;

2.             ENTSO-E, SPD, „Frequency Stability Evaluation Criteria for the Synchronous Zone of Continental Europe“, 2016.

3.             ENTSO-E, SPD – Inertia TF, „Inertia and Rate of Change of Frequency (RoCoF)“, 2020.

4.             ENTSO-E, „ENTSO-E HVDC Utilization and Unavailability Statistics 2021“, 2022.

2.   Tikimybinio FCR kiekio nustatymo vertinimo metodika

2.1.   Metodikos apžvalga ir aprašymas

CE SA tikimybinio FCR kiekio nustatymo vertinimo metodika paremta tikimybiniu modeliu, kuris atsitiktinai atrenka svarbiausius galios disbalanso šaltinius sistemoje ir modeliuoja sukeltą dažnio nuokrypį.

Siekiant gauti reikšmingus tikimybinius rezultatus modelis vertina didelį kiekį skaičiuojamųjų metų.

Kaip numatyta SO GL 153 straipsnio 2 dalyje, tikimybinis FCR nustatymo būdas skirtas sumažinti tikimybę turėti nepakankamo FCR kiekį iki mažiau nei vieno karto per 20 metų.

Bet kuriuo momentu galios disbalansui viršijant prieinamą FCR kiekį laikoma, kad FCR kiekis yra nepakankamas. Tokia būsena, dažnio nuokrypio kontekste, nulemia didesnį dažnio, nusistovėjusioje būsenoje, nuokrypį nei yra maksimalus nusistovėjusio dažnio nuokrypis, kurio metu FCR rezervas yra pilnai aktyvuotas.

Be to, prieinama FCR galia atsiradus staigiam galios disbalansui turi įtakos dažniui pereinamojo proceso metu. Sąlygos kuomet dažnio dinaminės savybės yra smarkiai pablogėjusios vadinamos „nepakankamo FCR“ sąlygomis t. y. tokios sąlygos kuomet dažnis viršija Δf arba ROCOF viršutinę reikšmę.

Šio modelio tikslas nustatyti minimalią FCR reikšmę, kuri leidžia užtikrinti, jog nebus pasiektos „nepakankamo FCR“ (t. y. kritinės) sąlygos dažniau nei kartą per 20 metų.

Kritinė būsena – tai kelių minučių laikotarpis, kurio metu bent vieno ar kelių kriterijų vienos minutės vidutinės reikšmės neatitinka šių nustatytų reikalavimų:

a.   Nusistovėjusio dažnio nuokrypio (SSΔf) absoliutinė reikšmė, modeliuojama modeliu, viršija maksimalią pastoviosios būsenos dažnio reikšmę (200 mHz CE);

b.   Pereinamojo proceso metu absoliutinė dažnio aukštutinė vertė viršija numatytas ribas;

c.   Absoliutinė ROCOF reikšmė viršija maksimalią pradinę ROCOF reikšmę.

Maksimalus dažnio nuokrypis, pereinamojo proceso metu, bei maksimali pradinė vertė yra parametrai, nustatomi perdavimo sistemos operatorių (toliau – TSO), kurie paskelbiami viešai prieš pradedant taikyti metodiką.

Modelio skaičiavimai pradedami nuo esamos deterministinės FCR reikšmės. Vėliau FCR reikšmė didinama žingsnis po žingsnio, kol modeliuojamuose dažnio nuokrypiuose pasiekiama vertė, su kuria kritinė būsena pasitaiko ne dažniau kaip kartą per 20 metų.

Skaičiavimuose modelis įvertina LER (FCR tiekėjai, su ribotu energijos rezervuaru) galimą potencialą.

·    Tikimybinis modeliavimo modelis privalo įvertinti: elektrinių ir aukštosios įtampos nuolatinės srovės (toliau – HVDC) jungčių atsijungimą. Galios disbalanso skaičiavimai detaliau aprašomi 2.4 skyriuje.

·    Galios disbalansas susijęs su deterministiniu dažnio nuokrypiu (toliau – DFD). DFD apskaičiavimas detalizuojamas 2.2 skyriuje

·    Galios disbalansas susijęs su ilgalaikiais dažnio nuokrypiais (toliau – LLFD). LLFD apskaičiavimas detalizuojamas 2.3 skyriuje.

DFD ir LLFD reikšmės apskaičiuojamos remiantis istoriniais dažnio nuokrypių duomenimis, o galios disbalansas, sukeltas atsijungimų, apskaičiuojamas iš atsijungimų statistikos.

Bendrai, galios disbalansas atsitiktinai atsiranda iš šių trijų skirtingų trikdžių. Šie trikdžiai yra naudojami apskaičiuoti sumodeliuotų dažnio nuokrypiu kitimo pobūdį, kuris vėliau yra analizuojamas sprendžiant, ar yra išpildomi minimalūs priimtini kriterijai.

Modelis veikia vienos minutės tikslumu. Taigi, galios disbalansas ir modeliuojami dažnio nuokrypiai pateikiami kaip kitimo pobūdžiai, turintys 525 600 minučių per metus (keliamieji metai nėra išskiriami).

Proceso apžvalga pavaizduota 1 pav.

pav. 1 Bendrinė modelio, naudojamo tikimybiniam FCR nustatymo vertinimui, apžvalga

Įvesties statistikos (dažnio ir atsijungimų) taikymas detaliau yra atvaizduojamas 2 pav.

pav. 2 Detalizuota modelio, naudojamo tikimybiniam FCR kiekio nustatymui, apžvalga

2.2.   DFD statistikos ir atsitiktinio DFD išskyrimo funkcijos

DFD yra rinkos sukelti dažnio nuokrypiai, kurie dažniausiai atsiranda keičiantis rinkos laikui (įprastai keičiantis valandai).

DFD statistika modelyje yra skaičiuojama tiesiogiai iš istorinių dažnio duomenų, vienos minutės tikslumu. Modelis naudoja dažnį aplink valandos pasikeitimą: DFD intervalas yra apibrėžiamas kaip dažnio duomenys minučių diapazone aplink 0-tąją valandos minutę.

Kiekvieniems modeliuojamiems metams ši funkcija yra skirta apibrėžti dažnio nuokrypių kitimo pobūdį sukeliamą DFD.

Minutėms, kurios nėra DFD intervale, šis pobūdis yra lygus 0. Minutės (m), priklausančios DFD intervalui, yra paimamos iš istorinių dažnio kitimo pobūdžio įvesčių.

Modelio DFD įvesties duomenys yra parenkami atsitiktinai, atsižvelgiant į ankstesnių metų analogiškas dienas. Pavyzdžiui, DFD, kurie bus priskirti modeliuojamų metų sausio 1 d., tiesiogiai paimami iš DFD, kurie iš tikrųjų įvyko sistemoje atsitiktinai pasirinktų praėjusių metų (pvz., 2018 m. sausio 1 d.). Šis metodas leidžia išlaikyti DFD pasireiškimo dėsningumus dienoje – pavyzdžiui, DFD pasireiškiantys aplink 6 val. ryto yra paimami iš tos pačios dienos ir valandos iš kitų metų.

Šis atsitiktinis metų parinkimas yra paremtas ankstesniais metais. Paskutinių metų tikimybė apskaičiuojama pagal šią formulę:

Čia:

– vėliausi metai, kurių duomenys yra prieinami;

– metų skaičius, kurių istoriniai dažnio kitimo pobūdžiai yra prieinami.

Funkcijos rezultatas – dažnio kitimo pobūdis iš atsitiktinai išskirtų DFD.

2.3.   LLFD statistikos ir atsitiktinio LLFD išskyrimo funkcijos

FCR nustatymo kontekste ilgalaikiai dažnio nuokrypiai (LLFD) apibrėžiami kaip sąlygos, kai vidutinis nusistovėjusio dažnio nuokrypis, esant periodui ilgesniam nei dažnio atkūrimo laikas, viršija standartinį dažnio diapazoną.

Pateiktus įvesties duomenis, dažnio kitimo pobūdį, įrankis nuskaito tokias sąlygas.

Nuskaitymas vyksta remiantis šiomis taisyklėmis:

·    Slankusis vidurkis, kurio diapazonas yra lygus dažnio atkūrimo laikui, analizuoja metų laikotarpio duomenis;

·    LLFD laikomas aptiktu, kai slankiojo vidurkio dažnio nuokrypio dalis viršija standartinio dažnio diapazono slenkstį;

·    LLFD trukmė apskaičiuojama atsižvelgiant į jo vidutinį dažnį. LLFD trunka kol jo vidutinė dažnio vertės dalis viršija standartinio dažnio diapazoną. Šis vidurkis skaičiuojamas nuo LLFD pradžios.

Sukuriamas sąrašas su aptiktais LLFD. Kiekvienas LLFD aprašomas šia informacija:

·    Įvykio metai;

·    Pradžios minutės;

·    Trukmė;

·    Dažnio kitimo pobūdis (df vektorius, aprašantis įvykį).

Remiantis šia statistika, generuojami atsitiktiniai LLFD įvykių išskyrimai, kurie vėliau naudojami kaip modelio įvestis.

Visos metų minutės iteruojamos, kaip nurodyta toliau:

1.   Apibrėžiama ar LLFD prasideda m-tąją minutę.

Šis parinkimas priklauso nuo tikimybės, kad LLFD prasideda specifinę m-tąją minutę dienoje (pvz. 14:15). Ši tikimybė yra lygi minučių, kuriuose įvyksta LLFD, skaičiui m ir dienų skaičiui duomenų rinkinyje ().

Jeigu LLFD įvykių toje minutėje nėra, procedūra tęsiama analizuojant tolesnę minutę (m+1).

Jeigu LLFD įvykių toje minutėje yra, pereinama prie antrojo žingsnio.

2.   Metams y, iš kurių atsitiktinai parenkamas LLFD įvykis, prasidedantis minutėje m. Tikimybei nustatyti naudojama formulė:

Čia:

– metų skaičius, kuriuose bent kartą m minutėje pasitaiko LLFD įvykis;

– paskutiniai metai, kuriems yra prieinami duomenys.

3.   Iš visų LLFD įvykių, prasidėjusių m minute ir įvykusių y metais (parinktų 2 žingsnyje), aibės yra parenkamas atsitiktinis konkretus LLFD įvykis remiantis tolygiu pasiskirstymu – visi LLFD įvykiai turi vienodą tikimybę būti atrinkti.

4.   Atrinktas LLFD yra priskiriamas dažnio kitimo pobūdžiui. Jeigu LLFD įvykis trunka k minutes, tuomet dažnio pobūdis yra priskiriamas intervalui tarp minutės m ir minutės m+k-1.

5.   Procedūra sugrįžtą į 1 žingsnį minutei m+k.

Funkcijos rezultatas yra dažnio pokyčiai, apskaičiuoti pagal atsitiktinai atrinktus LLFD.

2.4.   Atsijungimų statistikos ir atsitiktinio LLFD išskyrimo funkcijos

Atsijungimai iš karto pateikiami kaip įvesties statistika. Kiekvienas potencialus įvykis yra susijęs su jo:

·    Galios praradimu – galios pokyčiu įvykio metu;

·    Pasitaikymo tikimybe – vidutiniu įvykių skaičiumi metuose.

Atsitiktinė atsijungimų parinkimo funkcija kaip įvesties duomenis naudoja galimų įvykių sąrašą.

Duomenų išgavimas vykdomas pereinant per kiekvieną metų minutę. Kiekvienai metų minutei (m) patikrinami visi galimi įvykiai, siekiant patvirtinti ar jie įvyksta.

Kiekvienam galimam įvykiui v yra parenkama atsitiktinė reikšmė iš intervalo [0,1] ir ji yra lyginama su tikimybe, kad įvykis įvyks  minutę:

Čia:

FR – įvykių skaičius metuose specifiniam atsijungimui.

Įvykis pasirodys, jeigu atsitiktinai sugeneruotas skaičius yra mažesnis nei . Tai reiškia, kad sistemą veiks galios disbalansas, susijęs su įvykiu.

Bendras galios disbalansas yra lygus visų galios disbalansų sumai, ištrauktų tą minutę.

Skaičiavimo rezultatas yra metinė galios disbalanso tendencija, kurią sukelia gauti duomenys.

Galios disbalanso metinėms tendencijoms yra vertinamas FRR poveikis. FRR modeliuojamas kaip supaprastinta 1-osios eilės dinaminė sistema. FRR galios disbalansą prilygina nuliui, vertinant, kad FRR FAT laiko konstanta yra 1/3.

Maždaug po 3 laiko konstantų pereinamasis procesas pasibaigia, ši sąlyga modeliuoja FRR atkuriamąjį poveikį, subalansuojant galios disbalansą, atsirandantį dėl gedimų FRR FAT.

Toliau pateiktame 3 pav. atvaizduojama FRR įtaka galios disbalansams, sukeltiems atjungimų.

pav. 3 Pavyzdinė FRR įtaka galios disbalansui, atsiradusiam dėl įvykusių atsijungimų (15 minučių FAT yra iliustracinis)

2.5.   Išgautų DFD, LLFD ir atsijungimo duomenų apjungimo funkcija

Skirtingų šaltinių duomenų apjungimas pasireiškia galios disbalansu. Galios disbalansas, atsirandantis dėl atsijungimų, yra apjungiamas su galios disbalansu, susijusiu su DFD ir LLFD.

Konvertavimo modelis naudojamas siekiant dažnio nuokrypio kitimo pobūdį paversti atitinkamomis galios disbalanso tendencijomis. Konvertavimas modelyje atliekamas naudojant MW/Hz kreivę, pateiktą kaip įvestį. Kitaip tariant, dažnio nuokrypiai, atsirandantys dėl DFD ir LLFD, konvertuojami į galios disbalansus, taikant tokį konvertavimo koeficientą, kuris galiojo jų įvykio metu. Konvertavimo faktorius yra MW/Hz priklausomybė, kai FCR yra lygus vertei, galiojusiai tais metais kurių duomenys yra naudojami (pvz. 3000 MW iki 2024 m.). Tokia MW/Hz priklausomybė iteracijų metu nekinta, nes ji yra susijusi su istorinių duomenų tendencijomis.

Bendras galios disbalansas apskaičiuojamas sumuojant tris galios disbalansus (kuriuos sukelia: LLFD, DFD ir atsijungimai).

Norint išvengti DFD ir LLFD persidengimo, prioritetas suteikiamas LLFD. LLFD ir DFD nesumuojami tarpusavyje, tačiau kiekvieną minutę LLFD buvimas laikomas prioritetiniu, palyginti su DFD.

2.6.   Modelis, skirtas apskaičiuoti nusistovėjusius dažnio nuokrypius kiekvieną minutę

Ši funkcija nuosekliai per 525600 minučių modeliuoja metų sistemos veikimą.

Kiekvieną minutę (m) skaičiuojamas nusistovėjusio dažnio nuokrypis (), kai įvestis yra:

·     – bendras galios disbalansas;

·     – balansavimo rezervų energija.

Balansavimo rezervai priklauso nuo turimo FCR kiekio einamojoje iteracijoje ir galimo LER išnaudojimo, aptarto FCR nuostatuose.

Šios funkcijos rezultatas yra sumodeliuota nusistovėjusio dažnio nuokrypio kitimo pobūdis (.

Šis kintamasis yra modeliuojamas iš MW/Hz kreivės, kaip tai pavaizduota 4 pav.

pav. 4 Pavyzdinis 3000 MW/Hz kreivės taikymas  apskaičiavimui iš

Pokytis balansavimo rezervų energijoje () sukelia skirtinga dažnio nuokrypį.

Balansavimo rezervų energija priklauso nuo nupirkto FCR kiekio. Pavyzdžiui, jeigu priimama einamajai iteracijai FCR = 3000 MW, tuomet standartinė balansavimo rezervų energija () yra lygi 15000 MW/Hz (t. y., 3000 MW FCR su pilna aktyvacija prie 0,2 Hz).

Jeigu aptinkamas LER išnaudojimas, sumažėja balansavimo rezervų energija () ir modeliuota kreivė turi būti koreguojama.

Kai LER rezervai yra išeikvoti, jų FCR įtaka laikoma tuo pačiu laiko momentu prarasta (jie negali patiekti didesnio kiekio balansavimo energijos aukštyn arba žemyn).

Tik nelimituotos energijos rezervuaro tiekėjai laikomi prieinami balansuoti sistemą. Taigi, esant galios disbalansui, susidaręs dažnio nuokrypis yra didesnis nei situacijoje, kai visi LER rezervai yra prieinami.

Šios sąlygos modeliuojamos vertinant sumažėjusią balansavimo energiją (t. y. koreguojant MW/Hz kreivę), kuri yra proporcinga FCR sumažėjimui, susijusiam su FCR išeikvojimu. Ši proporcija yra lygi LER daliai.

Pavyzdžiui, jeigu LER dalis yra 50 %, kai LER yra išeikvoti, tuomet balansavimo rezervų energija yra sumažinama 2 koeficientu (MW/Hz kreivė yra koreguojama koeficientu, kuris yra lygus 2). Tai reiškia, kad dažnio nuokrypis, susijęs su galios disbalansu, yra dvigubinamas, palyginti su įprastomis sąlygomis.

Aprašytas pavyzdys vizualizuojamas 5 pav.

pav. 5 Pavyzdinis MW/Hz kreivės koregavimas per 2 koeficientą

Modelis atnaujinimas kiekvieną minutę (m) pagal balansavimo rezervų energiją (). Formulė:

Siekiant patikrinti, ar LER rezervai yra išeikvoti ar ne, LER rezervų energijos talpa yra skaičiuojama kiekvieną minutę.

6 pav. schematiškai atvaizduoja procesą, kuris aprašo balansavimo rezervų energijos perskaičiavimą, kai yra išeikvoti LER balansavimo rezervai.

pav. 6 Schematinė MW/Hz kreivės perskaičiavimo procedūra išsekus LER rezervui

Įkrovimo strategijos ir sumodeliuoto dažnio nuokrypio bendras poveikis gali lemti LER atsistatymą po išeikvojimo būsenos. Taip įvykus reguliavimo energija sugrįžta į standartinę būseną (pvz., 15000 MW/Hz, jeigu FCR = 3000 MW).

Jeigu dažnis yra standartiniame dažnio diapazone, laikoma, kad LER neturi energijos apribojimų.

Jeigu pasikartojantis neatitikimas standartiniam dažnio diapazonui sukelia įspėjimo būseną, aktyvuota energija ir likutinė energija rezervuare apskaičiuojama nuo įspėjimo būsenos pradžios. Įspėjimo būsena yra aktyvuojama, jeigu atsiranda bent viena iš nurodytų sąlygų:

·    Absoliutinė reikšmė sumodeliuoto nusistovėjusio dažnio nuokrypio reikšmės viršija pusę maksimalios nusistovėjusio dažnio nuokrypio reikšmės ilgiau nei 5 minutes iš eilės;

·    Absoliutinė reikšmė sumodeliuoto nusistovėjusio dažnio nuokrypio reikšmės viršija standartinio dažnio diapazono reikšmę ilgiau nei 15 minučių iš eilės.

LER išeikvojimas laikomas kuomet rezervuaras pasiekia maksimalų arba minimalų energijos lygį. Rezervuaro talpa priklauso nuo minimalaus LER aktyvavimo laikotarpio.

2.7.   Modelis, skirtas apskaičiuoti dažnio nuokrypio dinamiką kiekvieną minutę

Dažnio charakteristikos pereinamojo proceso metu, tokios kaip: dažnio pikas (nadyras arba zenitas) ir ROCOF, turi būti vertinamos FCR vertės nustatymo modelyje, pavaizduotame 7 pav.

pav. 7 Dažnio pagrindinių charakteristikų (zenito, nadyro ir RoCoF) pereinamojo proceso metu pavyzdys

Įvertinant pereinamųjų procesų kiekį, kurį reiktų apskaičiuoti vertinimo užduočiai, neįmanoma atlikti dinaminių modeliavimų kiekvienai minutei. Todėl yra reikalinga pritaikyti algebrinį zenito/nadyro ir ROCOF skaičiavimą, naudojant 8 pav. pavaizduotą agreguoto vienos šynos modelį, remiantis prielaidomis [2].

pav. 8 Supaprastintas vienos šynos dinaminis CE elektros sistemos modelis

Čia:

·    Judesio lygtis – atvaizduoja sistemos atsaką į veiksnius, susijusius su inercija ir apkrovos savireguliacija;

·    Statizmas – atvaizduoja statinį FCR atsaką (žr. 4 pav.);

·    Lygiavertė FCR dinaminė nuostata – atspindi vidutinį bendrą dinaminio atsako, teikiamo visų FCR tiekėjų, poveikį.

8 pav. pavaizduoti parametrai:

– statizmas, matuojamas pu ( priklauso nuo konkrečios MW/hz kreivės ir matuojamas MW/Hz);

– vidutinės FCR dinamikos poliaus laiko konstanta;

- vidutinės FCR dinamikos nulio laiko konstanta;

– apkrovos savireguliacija ( išreiškiamas [pu/Hz])

– ekvivalentinis sistemos kampinis momentas (2*inercija)

– apkrova SA lygmenyje;

– nominalus dažnis.

Diagramos išvestis () yra dažnio nuokrypis, matuojamas pu.

Vertinant realiąją ir kompleksinę SA dinamiką šiuo modeliu yra priimamos reikšmingos aproksimacijos, nes kiekvienas tiekėjas (ir technologija) turi savo ypatumus, kas susiję su FCR paleidimo dinamika. Atsakų įvairovė yra supaprastinama naudojant antros eilės dinaminį modelį, siekiant išgauti algebrines formules zenito, nadyro ir ROCOF vertėm nustatyti. ROCOF vertė vertinama kaip pradinė ROCOF vertė.

Tokios formulės yra išreiškiamos laikant, kad yra taikomas žingsnio trikdis 8 pav. pavaizduotam modeliui.

Tokiu atveju iteraciniame tikimybiniame modelyje galima taikyti algebrinę priklausomybę tarp trikdžio ir sistemos.

Dinaminiai dažnio nuokrypių skaičiavimai atliekami ta pačia 1 minutės laiko raiška, kuri taikoma ir nusistovėjusios būsenos skaičiavimams. Tai reiškia, kad visi kintamieji (t. y. galios disbalansas ir nusistovėjęs dažnio nuokrypis) kinta kiekvieną minutę.

Pereinamojo proceso dažnio ekstremumai (zenitas arba nadyras) ir ROCOF yra skaičiuojamas 1 min intervalais.

Tokių skaičiavimų įvestis yra galios disbalansų skirtumas tarp dviejų minučių.

2.8.   Modelis, skirtas apskaičiuoti nusistovėjusius dažnio nuokrypius kiekvieną minutę

FCR nustatyta apimtis laikoma priimtina, jeigu yra užtikrinama, kad FCR kiekis yra nepakankamas rečiau nei kartą per 20 metų.

Iš pradžių reikia nustatyti, ar specifinė minutė yra priimtina minutė. Minutė laikoma priimtina, jeigu atitinka šiuos reikalavimus:

·    Nusistovėjusio dažnio nuokrypio absoliutinė vertė neviršija maksimalios nusistovėjusio dažnio nuokrypio vertės;

·    Absoliutinė trumpalaikio nuokrypio maksimali ir minimali vertė, pereinamųjų procesų metu, neviršija ribų nustatytų TSO;

·    Absoliutinė ROCOF vertė neviršija maksimalios pradinės ROCOF, TSO nustatytos, vertės.

Minutė laikoma nepriimtina, jeigu bent vienas iš kriterijų yra neišpildomas.

„Rečiau nei kartą per 20 metų“ kriterijaus interpretavimui įvedama sąvoka „Kritinė būsena“ – tai nepriimtinų minučių seka, kurioje tarpas tarp minučių neviršija nustatyto (parametrinio) minučių skaičiaus (pvz., 15 minučių).

Viena kritinė būsena gali susidaryti iš kelių, iš eilės einančių minučių, kuomet vienas ar daugiau kriterijų nėra išpildyti.

Toks būdo pasirinkimas yra grindžiamas faktu, kad trikdžių derinys, sukeliantis būseną, kuomet vienas ar daugiau kriterijų (SSΔf/zenitas/nadyras/ROCOF) yra neišpildomi, gali tęstis ilgiau kelias minutes.

„Rečiau nei kartą per 20 metų“ kriterijus yra taikomas kelioms „kritinėms būsenoms“, o ne vienai minutei. Taigi, FCR apimties nustatymu yra siekiama, kad „kritinės būsenos“ skaičius būtų mažesnis arba lygus 1/20 nuo modeliuotų metų skaičiaus.

Pvz., jeigu yra modeliuojami 200 metų, gali būti ne daugiau kaip 10 „kritinių būsenų“.