14 straipsnis. Veterinarinės kontrolės subjektų pareigos ir teisės
Veterinarijos įstatymo 14 straipsnis
1. Veterinarinės kontrolės subjektai privalo:
1) užtikrinti, kad laiku būtų imamasi veterinarinės higienos ir ūkinių priemonių, siekiant sustabdyti gyvūnų užkrečiamųjų ligų plitimą ir likviduoti jų židinius;
2) leisti veterinarijos gydytojams apžiūrėti gyvūnus, imti tyrimui jų kraują ar kitą medžiagą, juos vakcinuoti, imtis priešepizootinių ir kitų veterinarinių profilaktikos priemonių ir padėti atlikti šiuos darbus, teisės aktų nustatyta tvarka sumokėti už atliktą darbą;
3) kai yra pagrįstų įtarimų dėl ypač pavojingos gyvūnų užkrečiamosios ligos, nedelsdami pranešti Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai ar privačiam veterinarijos gydytojui apie staigius arba gausius gyvūnų susirgimus ir gaišimus;
4) laikytis teisės aktuose nustatytų gyvūnų laikymo, naudojimo, vežimo, prekybos, įvežimo į Lietuvos Respubliką reikalavimų;
5) užtikrinti, kad ūkiniai gyvūnai būtų skerdžiami maistui, iš jų gauti gyvūniniai produktai būtų tiekiami maistui arba naudojami gyvūnams šerti teisės aktuose nustatyta tvarka ir tik pasibaigus išlaukai;
6) užtikrinti, kad sergantys ūkiniai gyvūnai priverstinai būtų skerdžiami Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nustatyta tvarka;
7) teisės aktų nustatyta tvarka įdiegti ir įgyvendinti savikontrolės sistemas;
8) laikytis teisės aktuose nustatytų gyvūninių produktų, šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių, genetinės medžiagos produktų, pašarų, pašarų priedų įvežimo į Lietuvos Respubliką, tvarkymo (gamybos, perdirbimo, pakavimo, laikymo, saugojimo, paskirstymo, tiekimo rinkai, pateikimo parduoti, pardavimo) reikalavimų;
9) užtikrinti, kad gyvūnai, gyvūniniai produktai, šalutiniai gyvūniniai produktai ir jų gaminiai, genetinės medžiagos produktai, pašarai ir pašarų priedai, veterinariniai vaistai ir veterinarinės priemonės bus vežami transportu, užtikrinančiu tinkamas vežimo sąlygas ir atitinkančiu teisės aktuose nustatytus reikalavimus;
10) bendradarbiauti su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba atliekant veiksmus, leidžiančius išvengti pavojaus, kurį kelia jų laikomi gyvūnai, tiekiami arba jau patiekti rinkai gyvūniniai produktai, šalutiniai gyvūniniai produktai ir jų gaminiai, genetinės medžiagos produktai, pašarai ir pašarų priedai, veterinariniai vaistai ir veterinarinės priemonės, arba jį sumažinti;
11) vykdyti teisėtus Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nurodymus.
2. Veterinarinės kontrolės subjektai turi teisę:
1) dalyvauti ar paskirti atsakingą asmenį, kai Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pareigūnai atlieka jų veiklos patikrinimą, patenka į veterinarinės kontrolės subjekto transportą, patalpas, teritoriją, išskyrus atvejus, kai į transportą, patalpas ar teritoriją Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pareigūnai patenka turėdami šio įstatymo nustatyta tvarka išduotą teismo leidimą;
2) teikti paaiškinimus, įrodymus dėl veiklos tikrinimo metu nustatytų pažeidimų. Rašytinės veterinarinės kontrolės subjekto ar jo įgalioto asmens pastabos, paaiškinimai įrašomi į patikrinimo aktą, o įrodymai pridedami prie patikrinimo akto ir apie jų pateikimą yra pažymima patikrinimo akte;
3) gauti konsultacijas veterinarijos veiklą reglamentuojančių teisės aktų įgyvendinimo klausimais;
4) asmeniškai dalyvauti arba būti atstovaujami savo atstovo pagal įstatymą ar įgalioto atstovo esant santykių su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba;
5) susipažinti su dokumentais, suteikiančiais Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pareigūnams teisę tikrinti jų veiklą, teismo leidimu patekti į transportą, patalpas ar teritoriją;
6) nevykdyti neteisėtų Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nurodymų, įskaitant teisę atsisakyti pateikti informaciją, kurios pagal galiojančius teisės aktus kaupti veterinarinės kontrolės subjektas neprivalo;
7) reikalauti, kad Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, atlikdama veterinarinės kontrolės subjekto priežiūros veiksmus, tiksliai laikytųsi veterinarijos veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose numatytų procedūrų ir neviršytų jai suteiktų įgaliojimų;
8) reikalauti užtikrinti informacijos, sudarančios veterinarinės kontrolės subjekto komercinę paslaptį, slaptumą;
9) reikalauti atlyginti neteisėta Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos veika padarytą turtinę ir neturtinę žalą;
10) įstatymų nustatyta tvarka apskųsti bet kokį Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (jos pareigūno) veiksmą ar neveikimą;
11) naudotis kitomis šio ir kitų įstatymų suteiktomis teisėmis.
3. Veterinarinės kontrolės subjektams draudžiama užsiimti nesąžininga, klaidinančia veikla, už kurią taikoma atsakomybė pagal Pašarų įstatymą, Maisto įstatymą, Lietuvos Respublikos mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymą, Lietuvos Respublikos ūkio subjektų, perkančių–parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymą, Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymą ar Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymą.