15 straipsnis. Gyvūnų užkrečiamųjų ligų kontrolės, prevencijos, šių ligų židinių ir epizootijų likvidavimo priemonės

1. Gyvūnų laikytojai, įtarę, kad jų laikomi gyvūnai serga užkrečiamąja liga, nedelsdami praneša Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai ar privačiam veterinarijos gydytojui ir imasi būtiniausių priemonių, kad liga neplistų.

2. Gavęs pranešimą apie įtarimą, kad gyvūnas serga užkrečiamąja liga, ir įvertinęs riziką dėl gyvūnų užkrečiamosios ligos pavojaus, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pareigūnas vyksta į gyvūnų laikymo vietą, tikslina diagnozę, ima mėginius ir siunčia juos laboratoriniams tyrimams, imasi priemonių, kad būtų išvengta gyvūnų užkrečiamosios ligos plitimo, įskaitant draudimą išvežti gyvūnus, gyvūninius produktus, šalutinius gyvūninius produktus ir jų gaminius, genetinės medžiagos produktus, pašarus, pašarų priedus, veterinarinius vaistus, veterinarines priemones iš įtariamo židinio ir židinyje esantiems žmonėms išvykti už židinio teritorijos.

3. Nustačiusi, kad gyvūnai serga užkrečiamąja liga, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, atsižvelgusi į ligos sukėlėjo pavojingumą, plitimo savybes, vietos geografinę padėtį ir kitas gamtines sąlygas, nustato gyvūnų užkrečiamosios ligos židinio teritorijos ribas, apsaugos ir priežiūros zonas, prireikus – ligos buferinę zoną, likvidavimo, kontrolės, stebėsenos, prevencijos ir biologinės apsaugos priemones, įskaitant draudimą laikyti tam tikrus gyvūnus ar nurodymą juos paskersti, nugaišinti ar sunaikinti. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, nustačiusi, kad gyvūnų laikytojas nevykdo nustatyto draudimo laikyti gyvūnus ar nurodymo juos paskersti, nugaišinti ar sunaikinti, organizuoja gyvūnų nugaišinimą ir sunaikinimą bei mėginių paėmimą gyvūnų užkrečiamajai ligai nustatyti. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos patirtas gyvūnų nugaišinimo ir sunaikinimo bei mėginių paėmimo užkrečiamajai ligai nustatyti išlaidas atlygina gyvūnų laikytojai.

4. Neteko galios nuo 2020-07-10

5. Kai gyvūnų užkrečiamosios ligos sukėlėjas yra pavojingas žmonėms, žmonių sveikatos apsaugos priemones nustato sveikatos apsaugos ministras arba jo įgaliota institucija.

6. Jeigu būtina, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba kreipiasi į atitinkamos miesto ar jo rajono savivaldybės instituciją dėl papildomų apsaugos priemonių – policijos postų steigimo, keleivinių autobusų maršrutų pakeitimo, transporto srauto nukreipimo aplenkiant šio straipsnio 3 dalyje nurodytas teritorijas, gyventojų stebėjimo ir kitų priemonių. Atitinkamos savivaldybės institucija klausimus dėl papildomų apsaugos priemonių svarsto skubos tvarka ir per 24 valandas nuo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos kreipimosi priima sprendimą.

7. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nurodymų, duodamų pagal šio straipsnio 3 dalį, privalo laikytis visi apsaugos, priežiūros, ligos buferinės zonos teritorijose esantys fiziniai ir juridiniai asmenys, kitos organizacijos ar jų filialai, valstybės ir savivaldybės institucijos ir įstaigos.

8. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pareigūnai gali įpareigoti veterinarinės kontrolės subjektus paskersti gyvūnus ar perdirbti gyvūninius produktus, šalutinius gyvūninius produktus, pašarus laikantis veterinarijos reikalavimų, kai tai būtina gyvūnų užkrečiamosios ligos prevencijai ar tokios ligos židiniui likviduoti. Gyvūnų savininkams patirti nuostoliai kompensuojami Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytais atvejais ir nustatyta tvarka iš biudžeto lėšų.

9. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pareigūno rašytiniu nurodymu, siekiant likviduoti gyvūnų užkrečiamąsias ligas ar išvengti jų plitimo, fiziniai ar juridiniai asmenys, kitos organizacijos ir jų filialai privalo saugiai sunaikinti pašarus ir jų priedus, veterinarinius vaistus, veterinarines priemones, šalutinius gyvūninius produktus teisės aktų nustatyta tvarka.

10. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, atlikdama šio įstatymo ir kitų Lietuvos Respublikos teisės aktų jai pavestas funkcijas, siekdama apsaugoti visuomenę nuo žmonėms ir gyvūnams pavojingų užkrečiamųjų ligų, įgyvendina Europos Sąjungos, Jungtinių Tautų, Pasaulio prekybos organizacijos, Pasaulinės gyvūnų sveikatos organizacijos ir kitų tarptautinių teisės aktų reikalavimus.