40 straipsnis. Užsienio valstybių ir tarptautinių organizacijų informavimas apie branduolinę ir radiologinę avariją

1. Informacija apie Lietuvos Respublikoje įvykusią branduolinę ir radiologinę avariją ar padidėjusį jonizuojančiosios spinduliuotės lygį aplinkoje perduodama užsienio valstybėms ir tarptautinėms organizacijoms tokia tvarka ir tiek, kiek to reikalauja 1986 m. Konvencija dėl ankstyvo pranešimo apie branduolinę avariją, kitos Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys ir 1987 m. gruodžio 14 d. Tarybos sprendimas 87/600/Euratomas dėl Bendrijoje nustatomos skubaus pasikeitimo informacija radiologinės avarijos atveju tvarkos (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 1 tomas, p. 337).

2. Įvykus branduolinei ir (ar) radiologinei avarijai, kurios metu išmetamos ar tikėtina, kad gali būti išmestos radioaktyviosios medžiagos, kurios sukelia ar gali sukelti tarptautinį tolimąjį išmetimą, kuris gali kelti radiologinės saugos problemų užsienio valstybei, Vyriausybės įgaliota institucija teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis:

1) nedelsdama tiesiogiai ar per TATENA toms užsienio valstybėms, kurioms yra ar gali būti patiriamas šioje dalyje nurodytas poveikis, ir TATENA praneša apie įvykusią branduolinę ir (ar) radiologinę avariją, jos pobūdį, įvykimo laiką ir tikslią vietą;

2) skubiai tiesiogiai ar per TATENA atitinkamoms užsienio valstybėms ir TATENA suteikia šio straipsnio 3 dalyje nurodytą turimą informaciją, kuri yra svarbi siekiant kuo labiau sumažinti radiologinius padarinius tose užsienio valstybėse.

3. Teikdama informaciją pagal šio straipsnio 2 dalies 2 punktą, Vyriausybės įgaliota institucija pateikia jai žinomus duomenis apie:

1) branduolinės ir (ar) radiologinės avarijos laiką, prireikus tikslią vietą ir pobūdį;

2) su branduoline ir (ar) radiologine avarija susijusį branduolinės energetikos objektą ar veiklą;

3) spėjamą ar nustatytą priežastį ir numatomą branduolinės ir (ar) radiologinės avarijos, susijusios su radioaktyviųjų medžiagų tolimuoju išmetimu, vystymąsi;

4) radioaktyviojo išmetimo bendrąsias charakteristikas, įskaitant, kiek praktiškai įmanoma ir tikslinga, jo pobūdį, tikėtiną fizinį ir cheminį pavidalą ir kiekį, sudėtį ir veiksmingąjį aukštį;

5) informaciją apie esamas ir numatomas meteorologines ir hidrologines sąlygas, būtiną radioaktyviųjų medžiagų tolimojo išmetimo prognozėms;

6) aplinkos monitoringo, susijusio su radioaktyviųjų medžiagų tolimuoju išmetimu, rezultatus;

7) planuojamas ar jau vykdomas apsaugos priemones už branduolinės energetikos objekto ribų;

8) tikėtiną radioaktyviojo išmetimo poveikį.

4. Šio straipsnio 3 dalyje nurodytą informaciją periodiškai būtina papildyti kita svarbia informacija apie avarinės situacijos eigą, įskaitant jos numatomą ar jau įvykusią pabaigą. Vyriausybės įgaliota institucija, teikianti atitinkamą informaciją, turi teisę nurodyti, kad teikiama konfidenciali informacija, kuri sudaro tarnybos paslaptį ir kurios praradimas arba neteisėtas atskleidimas gali pakenkti valstybės interesams arba padaryti žalos valstybės institucijų veiklai ar sudaryti prielaidas neteisėtam valstybės paslaptį sudarančios informacijos atskleidimui, ir nustatyti, kad tokia informacija privalo būti naudojama teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis užtikrinant jos apsaugą nuo neteisėto perleidimo ar kitokio atskleidimo.

5. Valstybinį reglamentavimą ir priežiūrą vykdančių institucijų ir (ar) kitų subjektų pareiga teikti informaciją apie Lietuvos Respublikoje įvykusią branduolinę ir radiologinę avariją ar padidėjusį jonizuojančiosios spinduliuotės lygį aplinkoje nustatoma šiame įstatyme, kituose įstatymuose ir šio straipsnio 1 dalyje nurodytose tarptautinėse sutartyse bei kituose teisės aktuose.